Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei S. D.,

nedalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui ir suinteresuotam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G. ir D. O. Č. dėl teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo A. G. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo (išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais argumentais:

- Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8295/2004 A. G. pripažinta neveiksnia. 2004 m. teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad moteris serga sunkiu protiniu atsilikimu, dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. G2-12225/2004 A. G. globėja buvo paskirta jos teta D. O. Č.. Kadangi pasikeitė fizinių asmenų civilinio veiksnumo / neveiksnumo teisinis reglamentavimas, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo A. G. pripažinta neveiksnia, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose ji laikytina neveiksnia.

- VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išrašė nurodyta, kad A. G. nustatyta diagnozė (F72.9) Sunkus protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą. Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ socialinio darbuotojo 2019 m. spalio 21 d. išvadoje nurodoma, kad A. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadoje nurodoma, kad A. G. vertinimo metu nebendravo, nepalaikė kontakto, nereagavo kalbinama; ji negeba numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo turtinių santykių srityse, negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse; A. G. reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra visose asmeninių netrintinių santykių srityse, jai reikalinga pagalba pasirūpinti jos asmenine higiena, pagaminti maistą ir jį pateikti, lydėti į sveikatos priežiūros įstaigas.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo A. G. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo D. O. Č., dalyvavusi 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, prašė pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad ji yra paskirta A. G. globėja, ją globoja jau septyniolika metų. A. G. blogai vaikšto, blogai mato, nekalba. Girdi, supranta kai pasako, kad eiti valgyti ar į tualetą. Nerašo, pinigų nesupranta, į parduotuvę neina, niekur neišeina iš kambario. Visą dieną sėdi ir varto knygą, žaidžia su lėle. Kol neteko balso, A. G. mokėsi, tačiau netekus balso daugiau nesimokė. Turi nekilnojamojo turto, dalį buto ir žemės sklypo, šiuos daiktus prižiūri sesuo. D. O. Č. paaiškino, kad pati tvarko tik A. G. pinigus.

Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus – atstovė S. D. palaikė byloje pateiktą išvadą ir paaiškino, kad pareiškimas atitinka suinteresuoto asmens A. G. interesus, bei nurodė, kad A. G. tūrėtų būti pripažinta neveiksnia, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos eksperto pateiktą išvadą, t. y. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Neprieštaraujama, kad globėja toliau liktų D. O. Č., kadangi ji tinkamai atlieka globėjos pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Vadovaujantis 2004 m. liepos 20 teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8295/2004 suinteresuotas asmuo A. G. dėl psichinės ligos – sunkaus protinio atsilikimo ­– pripažinta neveiksnia. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. G2-12225/2004 neveiksniai A. G. nustatyta globa ir jos globėja paskirta jos teta D. O. Č.. VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išrašė nurodyta, kad A. G. nustatyta diagnozė (F72.9) Sunkus protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą.

Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ socialinio darbuotojo išvadoje, parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo A. G. vertinimo metu nebendravo, buvo susigūžusi, nepalaikė kontakto, nereagavo kalbinama; jai neįgalumas nustatytas nuo vaikystės, sveikatos būklė nepakitusi, negerėjanti; jai kasdien reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra; ji negeba tvarkyti savo asmeninių pajamų ir išlaidų biudžeto ar sudaryti smulkių buitinių sandorių, negeba numatyti pasekmių, dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo; reikalinga pagalba pasirūpinti asmens higiena, reikalingos slaugos priemonės; būtina pagaminti maistą, jį pateikti, susmulkinti, nes sudėtinga valgyti kietą maistą; neatlieka namų ruošos darbų; į sveikatos priežiūros įstaigą reikalinga palydėti; atsiradus sveikatos sutrikimui nepasako, kad blogai jaučiasi, nesuvokia savo sveikatos būklės, kaip reikia vartoti gydytojų paskirtus vaistus ir laikytis rekomendacijų; ne visada leidžiasi, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai gydymo įstaigoje; vaikšto sunkiai, su artimu žmogumi išeina nedidelį atstumą pasivaikščioti aplink namus; neturi dominančios veiklos bei motyvacijos bendrauti su kitais asmenimis.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-404/2020 nurodyta, kad A. G. nustatoma įgimta silpnaprotystė – sunkus protinis atsilikimas (F72). Pagal savo psichikos būklę A. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens A. G. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jos fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens A. G. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia pagal Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-404/2020, šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8295/2004 ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo A. G. laikytina neveiksnia (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas lieka nepakeistas, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8295/2004, kuriuo A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia ir nustatyti konkrečias sritis, kuriose A. G. laikytina neveiksnia:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.)

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.