- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-891-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10061-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kregždutė“
- Ieškovas
- S. P.
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-891-123/2014
2014 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kregždutė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Kregždutė“ dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu DNSB „Kregždutė“ narių ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 2010-05-19, nutarimą uždrausti 21, 23, 25 namų butuose griauti pagrindines sienas, bei kad savavališkai surinkti parašai iš butų savininkų ir bendrijos pirmininkės parašas bus negaliojantys. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nutartimi yra paskirtas visiškos negalios nepilnamečio M. P. globėju (rūpintoju). Globotinis gyvena kartu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jis visiškai nevaikšto, nuolat sėdi invalido vežimėlyje, tačiau butas neįgaliajam, sėdinčiam vežimėlyje, nepritaikytas, t. y. reikia praplatinti durų angas, atlikti kitus nežymius pertvarkymus. Dėl buto pritaikymo neįgaliajam projekto parengimo kreipėsi į architektą, kuris paaiškino, kad norint praplatinti durų angą kapitalinėje sienoje reikalingas namo gyventojų sutikimas. Kreipėsi į DNSB „Kregždutė“ pirmininkę, prašydamas organizuoti namo gyventojų susirinkimą. DNSB „Kregždutė“ pirmininkė 2013-06-04 raštu informavo, kad ji to daryti neprivalo ir pasiūlė kreiptis į kompetentingas institucijas, kurių veikla yra susijusi su būsto rekonstrukcijos ar renovacijos priežiūra, leidimų ir tvarkų išdavimu. (Duomenys neskelbtini) namų butuose uždrausti griauti kapitalines sienas bei nurodyta, jog savavališkai surinkti parašai bus negaliojantys, negaliojantis bus ir pirmininko parašas. Ieškovas mano, kad minėtas nutarimas yra neteisėtas. DNSB narių susirinkimo 2010-05-19 nutarimas, draudžiantis griauti pagrindines sienas bei pripažįstantis butų savininkų ir bendrijos pirmininkės parašus negaliojančiais, panaikina bet kokią galimybę pritaikyti būstą neįgaliam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu DNSB „Kregždutė“ narių susirinkimo, įvykusio 2010-05-19, sprendimą „uždrausti (duomenys neskelbtini) namų butuose griauti pagrindines sienas. Savavališkai surinkti parašai iš butų savininkų bus negaliojantys, bendrijos pirmininkės parašas bus negaliojantis“. Priteisė iš atsakovės 1 891 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Dėl ieškinio senaties termino teismas konstatavo, kad ieškovas S. P. asmeniškai dalyvavo narių visuotiniame susirinkime 2010-05-19, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis dalyvavo iki pat susirinkimo pabaigos, taip pat nėra duomenų, kokią nuomonę „už“ ar „prieš“ balsuojamais klausimais išreiškė ieškovas. Teismas nustatė, jog ieškovas apie 2010-05-19 susirinkimo metu priimtą ginčijamą sprendimą sužinojo tik gavęs 2013-06-04 atsakovės pirmininkės raštą, t. y. būtent minėto rašto gavimo diena, t. y. 2013-06-04, laikytina diena, kurią ieškovas S. P. sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Ieškinį ieškovas pateikė 2013-09-03, todėl darė išvadą, jog ieškovas nepraleido termino, per kurį gali ginti savo tariamai pažeistas teises ar interesus pareikšdamas ieškinį teisme. Teismas konstatavo, kad DNSB narių susirinkimo metu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) DNSB „Kregždutė“ steigimo dokumente (įstatuose) nėra numatyta teisė bendrijos narių susirinkimui priimti sprendimus, susijusius su statinio/statinių statybos darbais; 2) narių susirinkimui nėra teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti klausimus dėl leidimų statinio rekonstrukcijai išdavimo, kontroliuoti, ar statinys statomas/rekonstruojamas/remontuojamas pagal statinio projektą, vertinti ar atlikti statybos darbai atitinka techninį projektą; 3) atsakovė DNSB iš esmės pripažįsta, jog bendraturčių sutikimas dėl statybos darbų turėtų būti svarstomas kiekvienu konkrečiu atveju; 4) ydinga laikytina praktika, kai siekiant tariamo bendrijos narių asmeninių bei bendrų turtinių interesų išsaugojimo ir saugumo, yra priimamai sprendimai, kurie pažeidžia kitų asmenų teisę valdyti/naudoti nuosavybės teisės objektą; 5) ieškovas siekia pritaikyti būstą neįgaliam vaikui, kuriam toks būsto pritaikymas yra būtinas jo poreikių tenkinimui, todėl besąlyginis draudimas atlikti statybos darbus prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė DNSB „Kregždutė“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą ir/ar esant reikalui grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad 2010-05-19 vykusio DNSB „Kregždutė“ visuotinio narių ir gyventojų susirinkimo sprendimas neprieštarauja sprendimo priėmimo metu galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia ieškovo teisių, t. y. nedraudžia atlikti durų praplatinimo darbų ir kitų nežymių patvarkymų ir darbams nėra reikalingas projektas. Ieškovas nepateikė bendrijai jokio projekto, kuriam bendrija galėjo pritarti ar nepritarti. Ieškovas buvo įpareigotas savivaldybės pateikti parengtą projektą ir sąmatą, tačiau įpareigojimo neįvykdė. Mano, kad nėra aišku, kokią ieškovo subjektinę teisę gynė teismas. Paaiškino, kad tuometinis DNSB įstatymas nenumatė pareigos vesti vardinį balsavimą susirinkimuose, o sprendimai galėjo būti priimami balsuojant asmenų kiekiui. Mano, kad teismo išsakyta nuomonė dėl protokolo ydingumo peržengia pareikšto ieškinio ribas. Nurodo, kad atsakovės įstatų nuostatos, nustatančios, kad keičiant buto sienų išplanavimą bendrijos narys privalo turėti patvirtintą buto perplanavimo projektą ir pranešti bendrijos valdybai, yra nenuginčytos, todėl galioja. Teismas klaidingai interpretuoja priimto sprendimo formuluotę, nes bendrijos nariai numatė, kad tik viešai pristačius projektą, bus galima jam pritarti arba nepritarti, o savavališkai surinkti parašai bus negaliojantys. Teismo nuomonė, kad bendrija negali vykdyti statybos darbų arba kontroliuoti, kaip jie vykdomi, yra klaidinga, nes bendrija privalo reguliuoti teisinius santykius tarp bendrijos narių, kad neiškiltų grėsmė namo kokybei. Teismas nepasisakė, jog ieškovas bute siekė įteisinti nelegalią statybą. Dėl ieškinio senaties nurodo, kad teismo pozicija, jog apie 2010-05-19 sprendimą ieškovas sužinojo tik gavęs protokolo kopiją 2013-06-04, yra šališka, nes ieškovas dalyvavo susirinkime. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, jei nepasidomėjo, kokie sprendimai priimti per susirinkimą. Mano, kad ieškovas praleido terminą, per kurį galėjo skųsti susirinkimo sprendimą, o teismas privalėjo atmesti ieškinį pritaikęs ieškinio senatį. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad jos buvo apskaičiuotos klaidingai, nepagrįstai remiamasi 2001-01-22 Vyriausybės nutarime Nr. 69 patvirtintu mėnesiniu advokato darbo užmokesčiu. Advokatas buvo paskirtas S. P., atstovaujančiam M. P. interesus, tačiau M. P. nebuvo bylos šalimi, todėl jo interesai nebuvo atstovaujami. Mano, kad ieškovas byloje turėjo būti ne S. P., o M. P., todėl ieškovas yra netinkamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdydamas Klaipėdos miesto savivaldybės Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos 2013-05-31 įpareigojimą ieškovas privalėjo iki 2013-06-12 pateikti projektą ir sąmatą, reikalingus būsto pritaikymo darbams atlikti, tačiau architektas pareikalavo pateikti gyventojų raštiškus sutikimus dėl angų praplatinimo ir paaiškino, kad be gyventojų ir bendrijos pirmininkės sutikimo jis negali parengti būsto pritaikymo neįgaliajam projekto, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Mano, kad 2010-05-19 nutarimas užkirto ieškovui galimybę pritaikyti būstą neįgaliajam. Paaiškino, kad yra praplatinęs durų angas pertvarose, tačiau jam reikalinga praplatinti angas į balkoną ir laiptinę, kur yra laikančiosios sienos. Mano, kad teismo motyvai dėl ieškinio senaties yra teisingi, iš susirinkimo ieškovas pasitraukė dėl sveikatos būklės jam nepasibaigus. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei buvo priteistos pagrįstai ir tinkamo dydžio. Nurodo, kad S. P. yra DNSB „Kregždutė“ dalyvis, todėl jam, o ne M. P., priklauso reikalavimo teisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-6334-255/2008 S. P. paskirtas nepilnamečio L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju) (b. l. 9–10). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriuje yra užregistruotas ir svarstomas globotinio M. P. vardu pateiktas prašymas dėl būsto pritaikymo neįgaliajam (b. l. 12–13). 2010-05-19 DNSB „Kregždutė“ visuotiniame susirinkime nutarta uždrausti (duomenys neskelbtini) namų butuose griauti kapitalines sienas bei nurodyta, jog savavališkai surinkti parašai bus negaliojantys, negaliojantis bus ir pirmininko parašas (b. l. 15–17).
Dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu
DNSB „Kregždutė“ narių susirinkimas, įvykęs 2010-05-19, priėmė sprendimą uždrausti (duomenys neskelbtini) namų butuose griauti pagrindines sienas. Nutarė, kad savavališkai surinkti parašai iš butų savininkų bus negaliojantys, bendrijos pirmininkės parašas bus negaliojantis. DNSB „Kregždutė“ 2010-05-19 susirinkimo protokole nurodyta, jog už minėtą pasiūlymą balsavo 52, o pasiūlymui nepritarė – 3 bendrijos nariai (b. l. 15–17).
Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01, numatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Pagal šiuo metu galiojančią Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktą leidimui rekonstruoti statinį gauti turi būti pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas. Sutiktina su apeliantės nurodytu argumentu, kad daugiabučio savininkas nuosavybės teisę įgyvendina derindamas ją su kitais bendraturčiais, o atliekant remontą savo bute, negalima daryti žalos kitam butui, tačiau pagrindinių sienų griovimas ne visada reiškia kitų bendraturčių teisėtų interesų pažeidimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis reglamentuoja, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punkte nurodoma, kad laikoma, jog laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad laikančiųjų sienų pertvarkymas (šiuo atveju durų angos praplatinimas laikančiosiose sienose) nedraudžiamas, nors ir turi būti atliekamas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad DNSB „Kregždutė“ įstatų 11.4 p. taip pat įtvirtinta bendrijos nario teisė nustatytąja tvarka perplanuoti ir pertvarkyti nuosavybės teise priklausančias patalpas (b. l. 49).
Apeliantė nurodo, kad atsakovas pareikštu ieškiniu siekė įteisinti nelegalią statybą, tačiau nepateikia nurodytą teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad ieškovas yra praplatinęs pertvarose, o ne laikančiose sienose esančias angas, negali reikšti, kad panaikinus DNSB nutarimą bus įteisinta nelegali statyba, be to, namo rekonstrukcija bus vykdoma, o statyba, jei tokia buvo, įteisinama teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliantės teiginys, kad 2010-05-19 vykusio DNSB „Kregždutė“ visuotinio narių ir gyventojų susirinkimo sprendimas nedraudžia atlikti durų praplatinimo darbų ir kitų nežymių patvarkymų ir darbams nėra reikalingas projektas, laikytinas nepagrįstu, nes statinio rekonstrukcijos reikalavimai yra įtvirtinti statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o ieškovui neturint teisės surinkti gyventojų parašų ir uždraudus griauti pagrindines sienas, 2010-05-19 nutarimas užkirto ieškovui galimybę atlikti rekonstrukciją pritaikant būstą neįgaliajam.
Apeliantės nurodyti atsikirtimai dėl susirinkimo tvarkos organizavimo nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad DNSB „Kregždutė“ sušaukdama ir organizuodama 2010-05-19 bendrijos narių susirinkimą jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamą DNSB nutarimą negaliojančiu.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2013 m. priėmus teigiamą sprendimą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, kreipėsi į atsakovės pirmininkę dėl namo gyventojų susirinkimo organizavimo (b. l. 28). Gavęs 2013-06-04 pirmininkės atsakymą, ieškovas paprašė pateikti 2010-05-19 susirinkimo protokolą (b. l. 30). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo gavęs atsakovės pirmininkės 2013-06-04 raštą.
Byloje nustatyta, kad DNSB „Kregždutė“ narių visuotiniame susirinkime 2010-05-19 asmeniškai dalyvavo ieškovas S. P. (b. l. 18). Ieškovo paaiškinimu, jis pasitraukė iš susirinkimo jam nepasibaigus dėl sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė asmens sveikatos išrašo istoriją, iš kurios matyti, jog ieškovas 2010-05-19 lankėsi odontologijos poliklinikoje, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jie priimtini nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, nėra pagrindo netikėti, kad ieškovas iš 2010-05-19 susirinkimo išėjo nesulaukęs jo pabaigos dėl sveikatos būklės ir 2010-05-19 nesuvokė, jog jo teisė yra pažeista. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ir nustatė, kad ieškovas nepraleido termino, per kurį gali ginti savo pažeistas teises ar interesus pareikšdamas ieškinį teisme.
Dėl ieškovo tinkamumo
Apeliantė mano, kad ieškovas byloje turėjo būti ne S. P., o M. P., todėl ieškovas yra netinkamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-6334-255/2008 S. P. paskirtas nepilnamečio L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju) (b. l. 9–10).
CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieškinį dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Ieškovas S. P. yra DNSB „Kregždutė“ dalyvis (narys), todėl nagrinėjamu atveju jam, o ne globotiniui M. P., priklauso reikalavimo teisė.
Nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai (CPK 38 str. 4 d.). Apeliantė nepagrįstai remiasi CPK 38 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011-10-01, ir nurodo, kad tokiose bylose teismas privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius ar fizinius asmenis. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti, todėl apeliantės teiginys dėl M. P. įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir ieškovo netinkamumo laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad atsakovė nekėlė ieškovo tinkamumo klausimo pirmosios instancijos teisme, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nurodo, kad byloje buvo klaidingai apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai remiamasi 2001-01-22 Vyriausybės nutarime Nr. 69 patvirtintu advokato mėnesiniu darbo užmokesčiu, todėl iš atsakovės nepagrįstai priteista 1 750 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 93).
CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-23 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad nagrinėjamoje byloje valstybės naudai priteistina suma sudaro 1 750 Lt sumą (b. l. 93). Pažymoje nurodyta, kad ji gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad pažyma būtų apskųsta, teismas neturi pagrindo netikėti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktu apskaičiavimu, bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (2, 8.2 p.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytas teisinis reglamentavimas neatleidžia bendrijos, kaip juridinio asmens, nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės valstybei priteisė 141 Lt žyminio mokesčio.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 430 Lt (b. l. 140), todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš atsakovės valstybei.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šio teismo sprendimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kregždutė“ 430 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.