Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

ieškovo AAS Gjensidige Baltic atstovui A. S., atstovaujančiam pagal įgaliojimą t.2, b.l. 90;

atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui, advokatui Martynui Stankevičiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 80,

nedalyvaujant atsakovui V. S. ir trečiajam asmeniui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovui V. S. ir trečiajam asmeniui R. P., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Ieškovas 2014-03-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 74 449,95 Lt žalos atlyginimo. Į šią sumą buvo įskaičiuotos ir papildomu ieškiniu prašomos priteisti 18 790 Lt ir 28 725 Lt sumos (t.1, b.l. 3-6). Kaip jau buvo paminėta, patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 65-67) buvo prašoma iš ieškovo priteisti tik šias dvi sumas. Už pradinį ieškinį ieškovas sumokėjo 1675,00 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l. 7).

Autoįvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė buvo pas ieškovą apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t.1, b.l. 9-10). Dėl 2010-07-08 autoįvykio, kurį sukėlė neblaivus atsakovas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00673-10 (t.1, b.l. 11). Atsakovui ir šios bylos trečiajam asmeniui susitaikius, prokurorės nutarimu (t.1, b.l. 11) atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, o ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje nutrauktas. Autoįvykio metu nukentėjęs patyrė daugybę sužalojimų (galvos, pilvo traumų). Buvo eilę kartų operuotas, atlikta žandikaulių osteosintezė (t.1, b.l. 12-13). Apie kitus veido srities sužalojimus ir jų gydymą yra pateikti medicininiai dokumentai (t.1, b.l. 92-102). Medžiagą apie nukentėjusiojo gydymą rinko ir vertino žalos sureguliavimo departamento ekspertas dr. P. P.. Nors atsakovo atstovas teigė, jog šis ekspertas neturi pakankamos kompetencijos spręsti apie dantų implantavimą, tačiau šių savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas laiko, jog įrodymai apie nukentėjusiojo asmens gydymą buvo surinkti pilnai, žalos mastas įvertintas kompetentingai ir nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam buvo priskaičiuota ir išmokėta nepagrįstai per didelė žala.

Už nukentėjusiojo gydymą buvo paskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos: 18 790 Lt (t.1, b.l. 19-28) ir 28 725 Lt (t.1, b.l. 33-39). Pirmoji 18 790 Lt draudimo išmoka nukentėjusiajam buvo išmokėta 2013-03-06 pavedimu (t.1, b.l. 28). Ieškinys dėl šios sumos priteisimo yra pareikštas 2014-03-28 (t.1, b.l. 3). Dėl kitų draudimo išmokų šiame sprendime nebus pasisakoma, nes patikslintu ieškiniu ieškovas jų iš atsakovo neprašė priteisti.

Atsakovas 2010-09-14 susitaikė su nukentėjusiuoju R. P. ir pasirašė su juo susitarimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t.1, b.l. 69). Šiuo susitarimu jie susitarė, o nukentėjęs patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjęs atsakovui dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nereiškia ir ateityje nereikš. Nukentėjęs patvirtino, kad jis susitaikė su įtariamuoju V. S. ir prašė jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą. Savo prašyme prokurorei nutraukti V. S. baudžiamąją bylą trečiasis asmuo nurodė, kad jis įtariamajam jokių pretenzijų neturi ir ateityje jų neturės. Taip pat nurodė, kad dėl padarytos žalos susitarė (t.1, b.l. 70).

Nukentėjęs į ieškovą dėl žalos atlyginimo už sveikatos sužalojimą 2010-07-08 autoįvykio metu kreipėsi 2011-02-19 (t.1, b.l. 103).

Pirmosios instancijos teismas pradinį ieškovo ieškinį buvo patenkinęs dalinai (t.1, b.l. 116-120). Šį sprendimą šalys apskundė (t.1, b.l. 129-134 ir 136-137). Kauno apygardos teismas savo 2015-03-12 nutartimi (t.2, b.l. 14-19) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo ir neištyrė aplinkybių kiek atsakovas yra atlyginęs ieškovui jo patirtos žalos, ryšium su draudimo išmokomis R. P..

Patikslintu ieškiniu draudiko išmokėtų ir atsakovo atlygintų sumų klausimas nebuvo sprendžiamas, nes ieškovas reikalavimus pareiškė tik dėl dviejų paskutinių draudimo išmokų. Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad po šių išmokų atlyginimo nukentėjusiajam jis būtų ieškovui atlyginęs žalą regreso tvarka, todėl šios aplinkybės nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo tiriamos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo išvadą kodėl nesutinka su atsakovo vertinimu, jog ieškovas savo rizika pažeidė draudimo išmokos mokėjimo principus ir nepagrįstai sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam.

Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo motyvus, ieškovas 2015-05-12 pateikė teismui papildomus įrodymus apie susitarimą su atsakovu dėl skolos išdėstymo dalimis, pateikė jo pasirašytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius, užtikrinančius nurodyto susitarimo vykdymą ir pretenzijas, skirtas atsakovui bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad pretenzijomis reikalaujamos sumos buvo išmokėtos (t.2, b.l. 34-60, taip pat b.l. 92-107).

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

LR CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Byloje nustatyta, kad ieškovas vieną iš prašomų priteisti 18 790 Lt sumą nukentėjusiajam išmokėjo 2013-03-06. Jis privalėjo žinoti, kad regresinį reikalavimą dėl šios išmokos jis privalo pateikti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinį teisme dėl šios sumos priteisimo ieškovas pareiškė 2013-03-28, t.y. 22 dienom praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovas prašė, kad jeigu teismas nustatytų jog senaties terminas kreiptis su ieškiniu yra praleistas, prašė jį atstatyti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau tų svarbių priežasčių neįvardijo. Ieškovą atstovauja kvalifikuoti teisininkai. Atsakovas taikyti senaties terminą jau prašė rašydamas atsiliepimą į pradinį ieškinį, tačiau ieškovas į tai nesureagavo, svarbių priežasčių dėl ko jis praleido vienerių metų senaties terminą nenurodė, todėl teismas pats už ieškovą negali tų aplinkybių nurodyti. Teismas taip pat neturi galimybės vertinti tų aplinkybių, kurios nėra įvardijamos ir apie kurias nėra pateikta įrodymų. Ieškovas, nurodydamas, kad jis senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėjo tas aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis), o kadangi jis to nepadarė, jo reikalavimui dėl 18 790 Lt (5446,38 EUR) priteisimo taikytina ieškinio senatis, ši ieškinio dalis netenkintina, nes to prašo atsakovas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Dėl 28 725 Lt (8326,09 EUR) priteisimo ieškovo reikalavimas yra įrodytas, teisėtas ir pagrįstas. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2010-07-08 atvyko į kavinę, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Trečiasis asmuo, būdamas neblaivus, išėjo iš kavinės ir atėjo pamiegoti į atsakovui priklausantį automobilį Porsche Boxter. Automobilyje trečiasis asmuo užmigo, o tuo tarpu atėjęs taip pat neblaivus atsakovas pradėjo važiuoti ir trenkėsi į pastato sieną. Trečiasis asmuo nebuvo prisisegęs saugos diržų. Autoįvykio metu trečiajam asmeniui buvo stipriai sužalota galva, išmuštas 21 dantis. Atmestini atsakovo atstovo motyvai, kad žala turėtų būti mažinama atsižvelgiant į trečiojo asmens kaltę dėl autoįvykio, kad jis būdamas neblaivus neprisisegė saugos diržų, sėdo į automobilį, kurį vairavo neblaivus asmuo. Trečiasis asmuo automobilyje miegojo. Tai, kad trečiasis asmuo buvo neblaivus, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už autoįvykį. Tai jis, o ne trečiasis asmuo privalėjo žinoti, kad būdamas neblaivus negali vairuoti transporto priemonės, tačiau šių įstatymų reikalavimų nepaisė, jų nevykdė. Šiuo atveju teismas laiko, kad besąlygiškai dėl autoįvykio yra kaltas tik vienas atsakovas.

Dėl atsakovo motyvo, kad nukentėjęs (trečiasis asmuo) dantis galėjo implantuotis poliklinikoje nemokamai. Nukentėjęs turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir būdą. Joks įstatymas jo neįpareigoja gydytis nemokamai. Be to, už neblaivaus asmens įvykdytame autoįvykyje sužaloto asmens gydymą Ligonių kasos turi teisę išsiieškoti žalos atlyginimą, todėl šiuo atveju atsakovas nebūtų galėjęs išvengti žalos atlyginimo. Analogiškai yra ir dėl nukentėjusio asmens teisės kreiptis į privalomojo sveikatos draudimo fondą dėl žalos atlyginimo. Pirma – tai nukentėjusio asmens teisė kokį žalos atlyginimo būdą pasirinkti, o antra – Sveikatos draudimo fondas regreso tvarka išmokėtą žalą vis vien turi teisę išsiieškoti iš kalto asmens.

Dėl to, kad žalą paskaičiavo nepakankamą kvalifikaciją turintis asmuo. Byloje nustatyta, kad žalą paskaičiavo žalos sureguliavimo ekspertas dr. P. P.. Šis asmuo yra oficialus ieškovo darbuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją. Ieškovas suinteresuotas teisingai apskaičiuoti žalą, o ne ją permokėti, todėl jeigu šį ekspertą laiko savo darbuotoju, vadinasi juo pasitiki, ieškovą tenkina jo kvalifikacija. Atsakovas neįrodė, kad dr. P. P. neturi tinkamos kvalifikacijos būti žalų sureguliavimo ekspertu ir teisingai įvertinti dantų protezavimo kainų (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas sprendžia, kad 28 725 Lt (8326,09 EUR) draudimo išmoka už dantų protezavimą buvo apskaičiuota teisingai, todėl priteistina iš atsakovo.

Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 646,00 Lt arba 187 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė sugrąžinti dalį jo permokėto žyminio mokesčio. Pateikdamas pradinį ieškinį ieškovas sumokėjo 1675,00 Lt (486,00 EUR) t.1, b.l. 7. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13 761,30 EUR žalos atlyginimo. Nuo šios sumos jis turėjo sumokėti 310,00 EUR žyminį mokestį, todėl jam atsisakius dalies reikalavimų, grąžintina 176,00 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovui AAS Gjensidige Baltic, vieningasis registras Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvoje veikiančią AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą kodas 300633222, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DnB banke iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 8326,09 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 187,00 EUR žyminio mokesčio išlaidų.

Ieškinio dalį dėl 18 790,00 Lt (5446,38 EUR) žalos atlyginimo atmesti suėjus senaties terminui.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Grąžinti ieškovui AAS Gjensidige Baltic, vieningasis registras Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvoje veikiančią AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą kodas 300633222, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DnB banke jo permokėtą 176,00 EUR žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.