- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 2SP-2629-570/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- R. G., M. M.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir M. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. G. ir M. M. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti 2020 m. kovo 18 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su jo motina R. G. nustatymo, materialinio išlaikymo sūnui teikimo, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo. Nurodo, kad sutarties sudarymo pasekmės šalims yra žinomos ir suprantamos, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 – 582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.
Susipažinus su pareiškėjų R. G. ir M. M. pateikta tvirtinti 2020 m. kovo 18 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ir gera valia susitarė dėl nepilnamečio sūnaus E. M. gyvenamosios vietos su jo motina R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, materialinio išlaikymo sūnui teikimo, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo. Pareiškėjų sudaryta taikos sutartimi siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, o pareiškėjams žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. 2020 m. kovo 18 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia pareiškėjų ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, pareiškėjų prašymas tenkintinas ir taikos sutartis tvirtintina (CK 6.986 straipsnis, CPK 579 ir 582 straipsniai).
Pareiškėjams išaiškintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsniu, 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalis Nr. l) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalis Nr. 2), toliau vadinama Šalimis, patvirtinti 2020 m. kovo 18 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Šalys, bendradarbiaudamos ir siekdamos optimizuoti ginčo sprendimo finansines ir laiko sąnaudas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.986 straipsniais ir Lietuvos Respublikos mediacijos istatyrno 16 straipsnio nuostatomis, mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą taikiai.
2. 2019-12-02 Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2SP-7835-329/2019 nutartimi patvirtino bendrą pareiškėjų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo buvo prašoma įrašyti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini)tėvu. Tuo pagrindu M. M., kaip sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas turi visas su tuo susijusias teises ir pareigas.
3. Atsiradus ginčui tarp šalių, šalys susitaria abi lygiomis teisėmis dalyvauti nepilnamečio sūnaus E. M. auklėjime bei vystymesi, vienodai rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymusi, bei tinkamai atstovauti įgyvendinant 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme (V.Ž. 1996, Nr. 33-807) vaikui suteiktas teises ir laisves. Netrukdyti vienas kitam naudotis įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis, bei sudaryti tinkamas sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su sūnumi (Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 3.170 straipsnis).
DĖL NEPILNAMEČIO VAIKO MATERIALINIO IŠLAIKYMO.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis numato išlaikymo formą. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.
4.1. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokant po 200 eurų kiekvieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja gautas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
4.2. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2020-04-01 sumokėti už kiekvieną mėnesį po 100 Eur (7x100 =700 Eur), sumą išmokant per 2 kartus, t.y., 350 Eur iki 2020-03-31 ir 350 Eur iki 2020-04-30 į banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).
ŠALYS MEDIACIJOS BŪDU NUTARĖ APTARTI IR KITUS SU NEPILNAMEČIU VAIKU SUSIJUSIUS KLAUSIMUS:
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
5.1. Šalys susitaria nustatyti, kad vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
5.2. Bendravimo su sūnumi tvarka nenustatoma, nes ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra.
6. Pasirašydami šią taikos sutartį šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią.
7. Ši taikos sutartis yra pateikiama tvirtinti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nustatyta supaprastinto proceso tvarka remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi.
8. Taikos sutartis sudaryta trimis vienoda juridine galią turinčiais egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai, vienas taikos egzempliorius pateikiamas tvirtinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmamas.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.