- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1291-262/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., V. G.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, suinteresuoti asmenys G. G., V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas G. G. ir V. G. dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – 354/2047 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2047 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priverstinės hipotekos lakštą, kodas (duomenys neskelbtini) ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodo, kad turto arešto aktų registre 2010-04-16 įregistruotas turto arešto aktas baigtinėje būklėje, kuriuo areštuotas norimas įkeisti žemės sklypas, todėl įregistravus pateiktą priverstinės hipotekos lakštą būtų pažeisti kito kreditoriaus, t.y. R. V., interesai. Taip pat teismas nurodė, kad norint įkeisti dalinės nuosavybės dalį, įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta, bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis, kuris privalo būti įregistruota VĮ Registrų centre. Teismas konstatavo, jog tokia sutartis sudaryta nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prašymą bei įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas G. G. ir V. G. dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – 354/2047 dalys 0,2047 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko V. G.. Galiojantys teisės aktai leidžia areštuoti tą patį turtą daugiau negu vieną kartą ir nustato tvarką, kaip toks turtas realizuojamas. Įstatyme nėra numatytas apribojimas dar kartą areštuoti jau areštuotą skolininko turtą, o teisės aktų normų, draudžiančių įkeisti areštuotą skolininko turtą, nėra. Teismas nepagrįstai išplėtė turto areštą reglamentuojančių teisės aktų veikimą, tokiu būtu pažeisdamas Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, interesus, nes tokiu būdu buvo užkirstas kelias pasinaudoti CK 6.414 str. 2 d. įtvirtintu prievolės užtikrinimo būdu. Todėl išsimokėtinai pardavusio daiktą pardavėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad CK 4.171 str. 8 d. nėra nurodyta, ar joje įtvirtintas reikalavimas nustatyti naudojimosi daiktu tvarką taikomas ir sutartinei, ir priverstinei hipotekai. Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teisės sampratą, subjektus, jų tarpusavio teises ir pareigas, manytina, kad ši bendroji hipotekos instituto nuostata taikytina tik sutartinės hipotekos atveju. Nagrinėjamu atveju valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nėra viena iš bendraturčių, o yra G. G. ir V. G. kreditorė, turinti reikalavimo teisę, išplaukiančią iš valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią V. G. įsipareigojo mokėti periodines įmokas nustatytu grafiku bei teisę reikalauti užtikrinti prievolę pagal CK 6.414 str. 2 d. Priverstinė hipoteka nustatoma siekiant arba užtikrinti viešąjį interesą (mokesčių sumokėjimą), arba apsaugoti labai svarbius privačius interesus. Nagrinėjamu atveju, priverstinės hipotekos būtinumą lemia tai, kad išsimokėtinai parduotas valstybinės žemės sklypas. Teismas netyrė aplinkybių, kad teisė į priverstinę hipoteką atsirado nuo sutarties sudarymo ir valstybinės žemės sklypo perdavimo momento, kad tokią teisę kreditorius išlaiko visą sutarties galiojimo laikotarpį, o tai pat ir tai, jog išsimokėtinai buvo parduotas valstybinis žemės sklypas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nenustatyta.
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 3 d. pateikė prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas G. G. ir V. G. dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – 354/2047 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2047 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka, taip pat pad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas.
Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. sausio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).
Minėta, kad hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų.
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. LR CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad turto arešto aktų registre 2010-04-16 įregistruotas turto arešto aktas baigtinėje būklėje (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas norimas įkeisti žemės sklypas. Pažymėtina, kad įregistruoti priverstinę hipoteką galima tik nekilnojamajam turtui, kuris neapsunkintinas jokiais apribojimais. Esant šiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įregistravus pateiktą priverstinės hipotekos lakštą būtų pažeisti kito kreditoriaus, t.y. R. V. interesai, nes hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Pagal LR CK 4.171 str. 8 d. daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. Taigi, teisės normos nenumato išimčių dėl valstybinės žemės įkeitimo, t.y. kad nagrinėjamu atveju nereikalinga naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis. Iš bylos medžiagos matyti, ką ir pats apeliantas pripažįsta, kad tokia sutartis sudaryta nebuvo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog hipotekos teisėjas, patikrinęs, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos priverstinės hipotekos įregistravimo sąlygos, pagrįstai atmetė pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą.
Atsižvelgiant į tai, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimu, pažymėtina, kad pareiškėjas gali kreiptis į teismą dėl įregistruoto turto arešto akto nuginčijimo bei teismo sprendimo pagrindu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą (LR CK 4.175 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.