Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. vasario 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo, kad 2010 m. balandžio 1 d. apie 22 val., turėdamas tikslą pabendrauti su M. I. sūnumis dėl pastarųjų netinkamo elgesio jo senelio atžvilgiu, užėjo į M. I. bendrabučio tipo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir supykęs, kad pastarasis nereaguoja į jo pastabas, kaimyniniame, E. K. priklausančiame bute, aptiktu kirviu tyčia sudavė du smūgius sergančiam ir gulinčiam lovoje bei dėl sveikatos būsenos negalėjusiam pasipriešinti M. I. į galvą, tuo padarydamas jam dvi kirstines žaizdas galvos dešinėje pusėje (kaktos ir smilkinio srityse) su atvirais plyšiniais skeveldriniais kaktikaulio ir dešinio smilkinkaulio žvyno lūžiais ir nedideliu pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės kaktinės skilties paviršiuje bei po minkštaisiais smegenų pusrutulių dangalais, vyraujančiu smegenų dešinio pusrutulio paviršiuje ir su plyšimu smegenų dešinės smilkininės skilties sužalojimu bei kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su širdies kraujagyslių bei kvėpavimo nepakankamumu ir prasidėjusiu bronchožidininiu plaučių uždegimu bei plaučių pabrinkimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusysis M. I. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis V. B. , vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. lapkričio 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. balandžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi V. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į namų areštą, 2011 m. gegužės 2 d. jam paskirta papildoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. 2011 m. gegužės 18 d. kaltinamasis V. B. vėl buvo sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, įtarus jį kito nusikaltimo padarymu. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumentų paėmimas buvo pakeistos į suėmimą vienam mėnesiui, kurio terminas Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. vasario 20 d.

Skundžiamoje 2012 m. vasario 15 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą kaltinamajam V. B. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Teismo posėdyje suimto kaltinamojo V. B. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo V. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini paties kaltinamojo V. B. , nukentėjusiojo A. I. , liudytojų parodymai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamajam V. B. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo pagrindas nustatytas teisingai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktu, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. B. , nors yra labai jauno amžiaus (gimęs 1993 metais), tačiau jau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo metu jis kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymu per ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir taip pat numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu V. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitus į švelnesnę, pastarasis vėl buvo sulaikytas įtarus dar vieno nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu, be to, tuo laiku, kai pagal jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas jis turėjo būti savo namuose. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus A. F. sveikatos sutrikdymo, kurio padarymu įtariamas V. B. , esant būtinybei papildomai aiškintis aplinkybes ir atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo atskirtas į atskirą tyrimą (t. 2, b.l. 164). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis V. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BK 122 str. 1 d. 3 p.). Teismo manymu, nagrinėjamu atveju be griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.

Kaltinamasis savo skunde teigia, jog kardomoji priemonė – suėmimas turi būti pakeista į švelnesnę, nes jis yra reikalingas savo šeimai. Iš tiesų, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis V. B. yra kilęs iš daugiavaikės šeimos, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, ir kurioje tėvai ne visuomet sugeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais, todėl vyresni vaikai rūpinasi jaunesniais. Kita vertus, baudžiamosios bylos duomenys rodo, jog ir pats kaltinamasis savo netinkamu elgesiu mokykloje ir už jos ribų kėlė nemažai rūpesčių savo tėvams, 2008 m. buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ir, kaip jau minėta, buvo ne kartą teistas (t. 3, b.l. 149, 152, 157). Taigi, V. B. skundo argumentai, jog jis, būdamas laisvėje, gali padėti savo tėvui prižiūrėti mažamečius brolius ir seseris, esant pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumai, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas panaikinti kaltinamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis pratęsti kaltinamojo V. B. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo V. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.