Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-597/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-21
Bylos Nr.
2K-597/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Benediktas Stakauskas (pran.)
Nuteistasis
M. Š.
Nukentėjusysis
V. R., S. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-597/2006Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.15; 2.3.3.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Albino Sirvydžio, teisėjo Vytauto Piesliako ir pranešėjo teisėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant R. Bartulienei,dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, kuria M. Š. ir Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad:

2004 m. lapkričio 13 d. Panevėžio r., Klevečkynės k., iš nenustatytų asmenų įsigijęs 3000 Lt vertės šieno grėblį – vartytuvą „Dobilas 3“, kuris 2004 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 12 į 13 d. buvo pagrobtas iš V. R. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, jį pardavė K. K. už 1700 Lt;

2004 m. lapkričio 24 d. Panevėžio r., Klevečkynės k., iš nenustatytų asmenų įsigijęs 1300 Lt vertės bulvių sodinimo mašiną, kuri 2004 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 23 į 24 d. buvo pagrobtas iš S. B. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, jį pasikėsino realizuoti už 1800 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios (buvo sulaikytas policijos darbuotojų).

Kasaciniu skundu M. Š. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, jo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog kasatorius bendrininkavo pagrobiant svetimą turtą, tačiau nepagrįstai jo veikos buvo perkvalifikuotos iš BK 178 straipsnio 1, 2 dalių į BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį. M. Š. nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji V. R. ir S. B. atgavo tą pačią techniką, kuri buvo iš jų pagrobta. Jų parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Skunde pabrėžiama, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kasatoriui nebuvo pateiktas kaltinimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu pakeitęs kaltinimą, pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą. Naujasis kaltinimas, nors ir švelnesnis, skiriasi nuo anksčiau pareikšto. M. Š. nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų minėtų BPK pažeidimų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinimo pakeitimo

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Š. veikos turėjo būti kvalifikuotos ne pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, kaip tai buvo padaryta kaltinamajame akte, o pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytose BK normose numatytas sankcijas, BK 189 straipsnio 1 dalis laikytina baudžiamuoju įstatymu, numatančiu nusikalstamą veiką, lengvesnę už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ar to paties straipsnio 2 dalyje. BPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę pakeisti kaltinimą švelnesniu. Savo iniciatyva teismas gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, turi būti spren­džiamas at­si­žvelg­iant į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 32 yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltinamasis pasikėsino į mažiau svarbias vertybes ir dėl to kaltinimą teisme reikia pakeisti lengvesniu, nėra laikoma, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai skiriasi nuo pradinio kaltinimo. Pakeistas kaltinimas laikytinas susijusiu su pirmiau pareikštu, kai kaltinimo formuluotėje nurodyta nusikalstama veika turi ryšį su veika, išdėstyta pradiniame kaltinime. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimą švelnesniu, faktinių bylos aplinkybių iš esmės nepakeitė. Išliko pasikėsinimas į tą patį objektą, neteisėtas disponavimas tos pačios rūšies bei vertės svetimu turtu, kaltės forma, motyvas, veikos padarymo laikas ir vieta. Kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kasaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.

M. Š. pasinaudojo teise ginčyti apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka dėl visų jam reikšmingų nuosprendžio teisės ir faktų klausimų. Apeliacinės instancijos teismo žodiniame posėdyje kasatorius turėjo galimybę gintis ir nuo pakeisto kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo M. Š. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų ir susijusius su kaltinimo pakeitimu. Papildomai ištyrus ir įvertinus faktinius duomenis, buvo pagrįstai konstatuota, kad kaltinimo pakeitimas švelnesniu nepažeidė M. Š. teisių. Priimant tokį sprendimą, buvo atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą teisminę praktiką. 2002 m. vasario 21 d. sprendime, priimtame byloje Sipavičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 49093/99) EŽTT laikosi pozicijos, kad sprendžiant klausimą, ar pakeitus kaltinimą švelnesniu, nebuvo pakenkta asmens galimybėms gintis nuo pareikštų kaltinimų, turi būti įvertintas procesas kaip visuma, įskaitant ir apskundimo procedūras.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nuteistasis M. Š. pateikia tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Priimtoje nutartyje, kurios turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, visapusiškai išanalizuotos apelianto minimos aplinkybės, pasisakyta dėl visų skundo argumentų. Kolegija sutinka šioje nutartyje pateiktomis išvadomis ir nemano, kad būtų tikslinga kartotis, atsakinėjant į nuteistojo argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Sprendžiant nuteistojo M. Š. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, padaryti nebuvo. Kasatorius nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis (nukentėjusiųjų V. R., S. B., liudytojų K. K., R. K., E. B., D. R., G. S., D. U., R. B. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais). Minėti faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų nuosprendžiui ar nutarčiai pakeisti, teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, laikytini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas SirvydisVytautas PiesliakasBenediktas Stakauskas