- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- A-674-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00194-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Panevėžio apskrities VPK
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. birželio 9 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-50-00371-e (toliau – ir sprendimas); 2) įpareigoti Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.
2. Pareiškėjas skunde teigė, kad Panevėžio AVPK priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes minėta institucija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Panevėžio AVPK, spręsdamas dėl jo prašymo išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, privalėjo taikyti 2002 m. sausio 15 d. priimto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Pagal šios redakcijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir kai nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję daugiau kaip 10 metų. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, tvirtino esantis nepriekaištingos reputacijos. Be to, pareiškėjas, vertindamas save, kaip nepriekaištingos reputacijos asmenį, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarime pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjas pabrėžė, kad prieš pradedant lankyti medžiotojų kursus Medžiotojų ir žvejų draugijoje, jam buvo nurodyta, jog nėra kliūčių lankyti šiuos kursus, gauti medžiotojo bilietą ir leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas kaip pagrįstus pripažino ginčijamo sprendimo motyvus, kad jam leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduotas, nes yra pradėtas priteistų sumų priverstinis išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas akcentavo, kad pareiškėjui teistumas yra išnykęs, jis daugiau kaip 6 metus nebuvo teisiamas; atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimo išvadas, nėra pagrindo pareiškėją laikyti pavojingu visuomenei tiek, kad jis negalėtų įsigyti ir laikyti ginklą; pareiškėjas dėl jo atžvilgiu taikomo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nepagrįstai patiria diskriminaciją.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, kad gavus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti (nešiotis) ginklą medžioklei, buvo atliktas privalomas jo patikrinimas. Tikrinimo metu buvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimu antstoliai vykdo priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nustačius nurodytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 12 dalies reikalavimų, todėl buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo įsigyti (nešiotis) ginklą medžioklei. Panevėžio AVPK tvirtinimu, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja jo atžvilgiu taikyti nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimas ginčo teisiniams santykiams netaikytinas. Atsakovas, remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus apie jo teisėtus lūkesčius, kuriuos sukėlė Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus darbuotojo suteikta informacija, jog nėra jokių kliūčių gauti leidimą įsigyti (nešiotis) ginklą.
II.
6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK, atlikdamas pareiškėjo patikrinimą, gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie tai, jog priverstiniams išieškojimams iš pareiškėjo vykdyti antstoliams buvo perduoti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. išduoti du vykdomieji raštai ir 2016 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovas, remdamasis mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, pagrįstai nustatė, jog dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos yra priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pripažino, kad jis turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką, kurią likvidavo priėmus ginčijamą sprendimą. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. birželio 19 d. mokėjimo dokumentas apie 323,77 Eur įmoką į valstybės biudžetą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. raštas Nr. (20.21.06)-RMA-9851 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad gauta įmoka įskaityta nepriemokai pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus padengti. Iš to teismas sprendė, kad Panevėžio AVPK, priimdamas ginčijamą sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti (nešiotis) ginklus, pagrįstai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą nuostatą.
8. Teismas nurodė, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūnas, atlikdamas pareiškėjo patikrinimą, nustatė, jog jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Pareiškėjui bausmė buvo paskirta už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu įvykdžius plėšimą, t. y. kad jis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Teismas pažymėjo, kad tarp bylos proceso dalyvių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, priskiriama smurtinių nusikaltimų kategorijai. Teismas, įvertinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendyje nustatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į 2005 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-296 redakcijos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo ir į šio įstatymo 2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X‑18432 redakcijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų. Dėl šios priežasties pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.).
9. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad sprendžiant dėl jo pateikto prašymo išduoti leidimą įsigyti (nešiotis) ginklus, turėjo būti taikomas 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 įstatymo redakcijos, t. y. įvykdant nusikalstamą veiką galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias jam apribojimai įsigyti (nešiotis) ginklus nebūtų buvę taikomi, pažymėjo, jog palyginus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. 1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, matyti, kad 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti griežtesni kriterijai. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, taikytą priimant ginčijamą sprendimą, pagrindas nelaikyti asmens esančiu nepriekaištingos reputacijos yra ne tik teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 5 p.), bet ir asmens nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas, kaip asmens gyvenimo faktas, neatsižvelgiant į nuo asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo praėjusį laiko tarpą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 1–4 p.).
10. Teismas, vertindamas byloje nustatytą faktą, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Teismo nuomone, Panevėžio AVPK pagrįstai įvertino, jog nors pareiškėjas nebelaikomas turinčiu teistumą, tačiau egzistuoja nustatytas faktas, kad jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą įsigyti (nešiotis) ginklus pateikė 2017 m. gegužės 19 d., t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. galiojant 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentavusias nepriekaištingos reputacijos asmens statusą.
12. Teismui nekilo abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo konstitucingumo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) tiek, kiek pagal ją asmenims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi tokie apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
13. Teismas, išanalizavęs ginčijamo sprendimo turinį, padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK priimtas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jis pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 12 straipsnio 12 dalimi. Teismas nurodė, kad sprendimas savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti; atmetęs kaip nepagrįstą pagrindinį skundo reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl Panevėžio AVPK įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) tiek, kiek pagal ją asmenims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi tokie apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog jis, pateikęs prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus tik 2017 m. gegužės 19 d., negali pasinaudoti įstatymo leidėjo numatyta išimtimi iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės ir gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Šį savo nesutikimą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimu ir jame padarytomis išvadomis.
16. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, jog negalima skirtingai traktuoti asmenų (nepriekaištingos reputacijos aspektu), priklausomai nuo kreipimosi laiko dėl leidimo laikyti (nešiotis) bet kokios kategorijos ginklus, jei kitos aplinkybės yra vienodos.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat prašo remtis jo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 1/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) tiek, kiek pagal ją asmenims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi tokie apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
19. 2020 m. birželio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 1/2019-6/2019, kuris teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2017 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 17-IL-50-00371-e ,,Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pareiškėjas su 2017 m. gegužės 19 d. prašymu Nr. 17-G-50-00551-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ kreipėsi į Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių.
22. Panevėžio AVPK 2017 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 17-IL-50-00371-e ,,Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė neišduoti pareiškėjui D. S. leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui D. S. neišduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 142-7261) (toliau – ir Įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija)) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) ir 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto (leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo) reikalavimų.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
25. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
27. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) ir 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto (leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo) pagrindais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
29. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17-IL-50-00371-e ,,Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinant ir įpareigojant Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. S. 2017 m. gegužės 19 d. prašymą Nr. 17-G-50-00551-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgiant į galimai pasikeitusias faktines aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17-IL-50-00371-e ,,Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinti ir įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. S. 2017 m. gegužės 19 d. prašymą Nr. 17-G-50-00551-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas neskundžiamas.