- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-139-318/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į pinigines lėšas – 44,93 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. balandžio 24 d. veikdamas pagal iš anksto sukurtą planą, iš savanaudiškų paskatų, neturėdamas teisėto pagrindo, siuntinėdamas K. M. dviprasmiškus tekstinius pranešimus, jog turi surinkęs ją kompromituojančios medžiagos, bei siuntinėdamas elektroninius laiškus su dviprasmišku turiniu į nukentėjusiosios darbovietę kolegoms ir jos darbinį elektroninį paštą, reikalavo įdarbinti jį nukentėjusiosios vadovaujamojoje įmonėje, už tai, kad jis neviešintų apie jos asmeninį gyvenimą turimos filmuotos medžiagos, kurios atskleidimas galėtų ją sukompromituoti. Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 14 d., tyrimo nenustatytu laiku nežinojusiam apie nusikalstamos veikos darymą M. J. paliko saugoti nusikalstamos veikos priemones – nešiojamąjį kompiuterį bei planšetę, kuriuose buvo išsaugoti apie K. M. asmeninį gyvenimą vaizdo įrašai, kurių paviešinimas galėtų ją sukompromituoti. Vėliau, tą pačią dieną, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo su nukentėjusiąja K. M. metu jis pastarajai nurodė jo iš anksto išnuomotu „Citybee“ automobiliu vykti kartu iki parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), kur pasiėmęs iš M. J. savo paliktą nešiojamąjį kompiuterį, A. D. parodė nukentėjusiajai filmuotos medžiagos fragmentus apie jos asmeninį gyvenimą, kurių paviešinimas galėtų ją sukompromituoti, bei pasakęs, kad tokios informacijos turi daugiau, ir grasindamas paskelbti šią informaciją, kurios atskleidimas nukentėjusiajai nepageidautinas, neturėdamas teisėto pagrindo, pareikalavo iš K. M. 18 000 Eur, bei nurodė iki tos pačios dienos 00.00 val., į jo banko sąskaitą pervesti 500 Eur. K. M., vykdydama kaltinamojo reikalavimą, 2019 m. gegužės 14 d., apie 22 val., pervedė į jo banko sąskaitą 500 Eur.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu iki 2020 m. gegužės 5 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. D. 2019 m. gegužės 15 d. atliktos asmens kratos metu rastus ir paimtus 44,93 Eur, siekiant užtikrinti turto, galimai esančio nusikalstamos veikos rezultatu, konfiskavimą, taip pat ir išplėstinį turto konfiskavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į pirmiau nurodytas pinigines lėšas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra duomenų, jog 44,93 Eur yra galimai gauti iš nusikalstamos veikos, konstatavo, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, yra pagrindas paminėtam A. D. turtui tęsti procesinės prievartos priemonės taikymo terminą dar 3 (trims) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad A. D. asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai yra neproporcinga pinigų suma jo gaunamoms pajamoms, sprendė, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo tęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą, siekiant užtikrinti ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą.
III. Skundo argumentai
4. Skunde kaltinamasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. birželio 12 d. nutarimą dėl daiktų grąžinimo.
4.1. Kaltinamasis nurodo, kad apskųstoji teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes klausimas dėl pinigų grąžinimo A. D. buvo išspręstas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. birželio 12 d. nutarimu. Šiuo nutarimu piniginę su joje buvusiais 44,93 Eur buvo nutarta grąžinti kaip nereikšmingus tyrimui, tačiau grąžinta buvo tik piniginė, o pinigai iki šiol nėra grąžinti. Kaltinamasis mano, kad vėlesniam Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimui priimti įtakos turėjo nukentėjusiosios K. M. gynėjo advokato G. D. neteisėtas poveikis prokurorui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. D. skundas atmetamas.
5. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas 3 (trims) mėnesiams laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į 44,93 Eur, kurie buvo rasti ir paimti iš A. D. 2019 m. gegužės 15 d. jo asmens kratos metu (t. 3, b. l. 147–150), laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė BK 72 straipsnio, BPK 151 ir 152 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės tik siekiant įstatyme numatytų tikslų.
6. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. D. galimai padarė jam inkriminuotą sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios K. M., liudytojų (R. K. ir kt.) parodymuose, apžiūrų, veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Byloje nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šių duomenų pakankamumo ar, vertindamas jų pakankamumą, padarė klaidą.
7. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms – 44,93 Eur taikytas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas bet kokio pavidalo turtas, kuris yra baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje yra faktinių duomenų, kad A. D., grasindamas paskleisti apie nukentėjusiosios asmeninį gyvenimą galinčią ją kompromituoti informaciją, vertė K. M. jam perduoti turtą – 18 000 Eur ir 500 Eur nukentėjusioji jam perdavė, šiuos pinigus pervesdama į kaltinamojo asmeninę sąskaitą (t. 5, b. l 185). Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad A. D. galimai iš nusikalstamos veiklos gavo 500 Eur. Taigi šiuo atveju byloje kaltinamojo nuosavybės teisė yra apribota tik į dalį galimai iš nusikalstamos veikos gautų lėšų, todėl, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad, laikinai apribojus kaltinamojo nuosavybės teisę į 44,93 Eur, jo teisė suvaržyta nepagrįstai ar neproporcingai. Šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
8. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, o jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Nagrinėjamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina tai, kad nuosavybės teisių suvaržymai į nurodytą pinigų sumą yra laikino pobūdžio. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o ir kaltinamasis nenurodė, kad dėl nuosavybės teisių apribojimo į 44,93 Eur, kaltinamasis patiria / patirs tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors nuosavybės teisių apribojimas į 44,93 Eur trunka ilgiau nei šešis mėnesius, tačiau atsižvelgiant į A. D. pateiktų kaltinimų sunkumą ir bylos apimtį, byloje nėra pagrindo teigti, kad taikoma procesinė prievartos priemonė neužtikrina proporcingumo principo.
9. Kaltinamasis teisingai nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. birželio 12 d. nutarimu 44,93 Eur buvo nutarta grąžinti kaip nereikšmingus tyrimui (t. 4, b. l. 168). Tačiau vėliau, Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu iki 2020 m. gegužės 5 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. D. 2019 m. gegužės 15 d. atliktos asmens kratos metu rastus ir paimtus 44,93 Eur, siekiant užtikrinti turto, galimai esančio nusikalstamos veikos rezultatu, konfiskavimą (t. 5, b. l. 145–146, 147). Tokie prokuroro veiksmai neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui (BPK 151 straipsnis). Tuo tarpu, kaltinamojo teiginiai, kad šio nutarimo priėmimui galimai įtakos turėjo nukentėjusiosios K. M. gynėjo advokato G. D. neteisėtas poveikis prokurorui, yra prielaidų pobūdžio, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl juos apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria 3 (trims) mėnesiams nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas A. D. piniginėms lėšoms – 44,93 Eur.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.