- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1353-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35145-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį dėl 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3139/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Inservis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Inservis“, namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 30-3139/18(2.1.1E-TD2) (toliau ir - Įsakymas) 1 punktą, kuriuo UAB „Inservis“ paskirta namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, 3 punktą, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 patvirtintas ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir iš jo išbrauktas namas (duomenys neskelbtini), 4.2 punktą, kuriuo ieškovė per mėnesį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Inservis“ aktų kopiją.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, o šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. balandžio 30 d. Be to, ieškovės skundžiamas Įsakymas, atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 30-1420/19.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi bylą pagal ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį dėl 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3139/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Inservis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo nutraukė. Teismas nurodė, jog 2019 m. balandžio 30 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 30-1420/19 patvirtina, kad nebeliko ginčo objekto. Įsakymas yra panaikintas, o ieškovės kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės įgaliojimai, pasibaigė, kai namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį ir šis faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, jog tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, nes ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių. Kadangi teismas nenustatė, kad bylos šalių procesinis elgesys buvo netinkamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš bylos šalių nusprendė neišieškoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog ginčo įsakymas panaikintas tik nuo 2019 m. birželio 6 d., o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. birželio 6 d. įsakymas galiojo, todėl ginčas tarp šalių yra likęs. Svarbu nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. birželio 6 d. įsakymas galiojo teisėtai ir ar jis buvo priimtas teisėtai. Pasak apeliantės, teismas nesuteikė galimybės ieškovei pateikti paaiškinimų ar patikslinto ieškinio dėl pasikeitusių aplinkybių, tačiau nutraukė bylą, neatsižvelgdamas į tai, kad įsakymas galiojo tam tikrą laikotarpį, kuris svarbus ieškovei siekiant apginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo atmesti ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Butų ir kitų patalpų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, nebeliko ginčo dėl teisės ir išnyko nagrinėjamos bylos ginčo dalykas; byloje nagrinėjamas ginčas prarado aktualumą. Civilinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti civilinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Ginčai, kurie nesukelia šalims realių teisinių pasekmių, nenagrinėtini civilinio proceso tvarka. CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
5.2. Analogiškoje byloje, kurioje nagrinėjamas įsakymo dėl kelių daugiabučių namų teisėtumas, teismas, atsižvelgęs į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, tą bylos dalį išskyrė ir nutraukė.
5.3. Pasak atsakovės, nebus įmanoma panaikinti įsakymo, kuris ir taip yra netekęs galios. Priešingai nei teigia ieškovė, bylos ginčo dalykas ir jos nagrinėjimo aktualumas išnyko, tad tolesnis bylos nagrinėjimas būtų beprasmis, pažeistų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus – jei būtų patenkintas ieškovės ieškinys, teismas panaikintų įsakymą, kuris ir taip jau netekęs galios, jei teismas atmestų ieškinį – teismo sprendimas nedarytų jokios įtakos jau panaikintam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui.
5.4. Ieškovė turėjo galimybę savo poziciją ir tariamai pažeistas teises ginti tiek 2019 m. birželio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, tiek raštu išdėstyti poziciją dėl sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jos įtakos nagrinėjamai bylai, tačiau šios teisės nebuvo išnaudotos, todėl nepagrįsta teigti, kad teismas ieškovei nesudarė sąlygų išdėstyti savo argumentų ir nutraukė bylą.
5.5. Visą laikotarpį nuo įsakymo paskelbimo iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo dienos daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymas nebuvo perduotas naujai išrinktam administratoriui; ieškovė visą laikotarpį administravo daugiabutį namą, gavo iš administravimo pajamas, todėl, atsakovės teigimu, kyla klausimas, kokias pažeistas teises ieškovė siekia ginti byloje, kuri nebeturi ginčo dalyko.
5.6. Atskirasis skundas nemotyvuotas. Deklaratyvūs ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo tenkinti atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
10. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
11. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo 1 punktą, kuriuo UAB „Inservis“ paskirta namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, taip pat 3 punktą, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 patvirtintas ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir iš jo išbrauktas namas (duomenys neskelbtini); 4.2 punktą, kuriuo ieškovė per mėnesį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Inservis“ aktų kopiją. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė neteisėtai organizavo administratorių atranką, nes ieškovės administravimo terminas ginčo daugiabučiuose namuose nėra pasibaigęs, o administratorių atranka buvo vykdyta neteisėtai, neturint tam įstatyminio pagrindo ir pažeidžiant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Įsakymas, kurį prašoma panaikinti, yra panaikintas, o ieškovės kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės įgaliojimai, be kita ko, pasibaigė, kai namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį ir šis faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sprendė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių ir bylą nutraukė. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog ginčo įsakymas panaikintas tik nuo 2019 m. birželio 6 d., o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. birželio 6 d. įsakymas galiojo, todėl ginčas tarp šalių yra likęs. Pasak apeliantės, teismas nesuteikė galimybės ieškovei pateikti paaiškinimų ar patikslinto ieškinio dėl pasikeitusių aplinkybių, tačiau nutraukė bylą, neatsižvelgdamas į tai, kad įsakymas galiojo tam tikrą laikotarpį, kuris svarbus ieškovei siekiant apginti savo pažeistas teises.
12. Apeliacinės instancijos vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Pažymėtina, kad apeliantė taip ir neatskleidė, kokias materialines teisines pasekmes galėtų sukelti iki nutarties priėmimo pareikšti ieškovės reikalavimai. Nustačius, jog apeliantės reikalavime minimas Įsakymas jau panaikintas (pripažintas netekusiu galios), tenkinti reikalavimą dėl atitinkamų jo punktų panaikinimo nebūtų galimybės. Apeliantė teigia, jog svarbu nustatyti, ar įsakymas buvo priimtas ir laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. birželio 6 d. galiojo teisėtai, jis svarbus ieškovei siekiant apginti savo pažeistas teises, tačiau toks konstatavimas savaime nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių. Ieškinyje nebuvo reiškiami reikalavimai, susiję su Įsakymo sukeltomis pasekmėmis, o bylos nagrinėjimas dėl atitinkamų faktų nustatymo galimiems ginčams spręsti, negalimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių. Procesas dėl Įsakymo dalies panaikinimo būtų beprasmis.
13. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nesuteikė galimybės ieškovei pateikti paaiškinimų ar patikslinto ieškinio dėl pasikeitusių aplinkybių. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pastebi atsakovė, aplinkybės apie Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, jo įregistravimą registre, planuojamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl ginčo teisės akto naikinimo, būtinybę svarstyti bylos nutraukimo klausimą buvo akcentuotos 2019 m. gegužės 29 d. atsakovės pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį. Į 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdį ieškovė neatvyko, pozicijos dėl pasikeitusių aplinkybių įtakos nagrinėjamai bylai nepareiškė.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą