Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-3481-223/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2-3481-223/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02592-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
P. Z.
Atsakovas
AB Swedbankas
Trečiasis asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3481-223/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02592-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 63.3; 116.5.1: (S) 116.4.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovui P. Z., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,Atsakovo atstovui A. P.,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. ieškinį atsakovui AB Swedbankas, trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo pripažinti 2007 m. birželio 1 d. Kredito sutarties Nr.07-055251-FA/07-055298-FA, sudarytos tarp AB Swedbank ir ieškovo P. Z., vienašališką nutraukimą 2009 m. rugsėjo 3 d., neteisėtu. Ieškininius reikalavimus palaiko ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Ieškinyje ieškovas nurodo, jog 2007 metų birželio 1d. tarp jo ir atsakovo buvo pasirašyta kredito sutartis Nr.07-055251-FA/07-055298-FA, pagal kurią jam buvo suteiktas 12.453,66 eurų kreditas butui (duomenys neskelbtini) pirkimui bei 23.748,34 eurų kreditas šio buto remontui. Už šias kredito lėšas buvo įsigytas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2009-09-03 bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2009-09-24 buvo priimta Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis Nr. 20-215, kuria buvo areštuotas butas ir pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto. Kaip matyti iš hipotekos teismui pateikto 2009-09-16 Prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo bankas nutraukė kredito sutartį, nes nebuvo vykdomi kreditiniai įsipareigojimai. Tačiau tai nėra tiesa, nes savo pareigas ieškovas vykdė tinkamai. Jis tvarkingai ir reguliariai mokėjo bankui priskaičiuojamas sumas už suteiktą kreditą, tačiau 2009 metų pavasarį dėl Lietuvoje kilusios ekonominės situacijos ieškovas neteko darbo, patyrė didžiulių finansinių problemų, todėl informavo banką apie susidariusią, situaciją, telefoniniais pokalbiais prašė keisti sutarties sąlygas. Bet, kaip matyti iš dokumentų ir banko veiksmų, į tai nebuvo atsižvelgta, bankas skubiai vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį. Sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktu buvo suteikta teisė kreditoriui vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Kreditavimo sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų visą kreditą prieš terminą, jei yra padaromas esminis sutarties pažeidimas. Norėdamas prieš terminą nutraukti kredito sutartį, bankas įsipareigojo perspėti kredito gavėją apie savo ketinimus ne mažiau kaip prieš 15 dienų raštu. Tokių dokumentų ieškovas nėra gavęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų kasacinę praktiką, yra ne kartą, pasisakęs dėl sutarties šalių teisių ir interesų apsaugos, nutraukiant jų sudarytas sutartis. 2004 m. balandžio 15d. konsultacijoje A3-104, apibendrinant kasacinio teismo praktiką, buvo atkreiptas teismų dėmesys, kad „pranešimas kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga, nes vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas. Pranešimas yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga ir dėl to, kad taip elgtis šalį įpareigoja CK 6.4 straipsnis (šalių pareiga elgtis sąžiningai) ir 6.38 straipsnio 3 dalis( šalių pareiga bendradarbiauti). Vadinasi, tuo atveju, kai kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą nepranešama, sutartis negali būti laikoma nutraukta, nes šiuo atveju šalies valia vienašališkai ją nutraukti nėra išreikšta. Vien pagrindo, leidžiančio šaliai vienašališkai nutraukti sutartį buvimas nereiškia paties sutarties nutraukimo. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą vienašališkai nurodytos dienos". Atsakovas sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikė, pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą.

Ieškovas papildomai paaiškino, kad nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą, nes 2009-07-27 raštas laikytinas tipine pretenzijas apie įsiskolinimą bankui su raginimu sumokėti skolą, duomenų apie minėto rašto įteikimą nėra. Nežiūrint to, kad jis negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą, 2009-09-03 Kredito sutartis jau buvo nutraukta, nors pagal reikalavimus bankas turėjo sulaukti duomenų apie pranešimo įteikimą ir nuo tos datos skaičiuoti 15 dienų terminą. Jis šiuo metu norėtų ir toliau vykdyti atsakovo nutrauktą kredito sutartį, nes turi verslo planą, iš kurio tikisi gauti pajamų ir dengti įsiskolinimą bankui ir mokėti kitas įmokas.

Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta CK 6.218 str. nustatyta tvarka. Atsakovo minimas 2009-07-27 raštas yra tipinė pretenzija dėl susidariusios skolos bankui, o ne pranešimas apie sutarties nutraukimą. Todėl konstatuotina, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą nebuvo, o kitame rašte bankas jau konstatuoja, kad sutartis nutraukta nuo 2009-09-03. Pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką atsakovas privalėjo sulaukti duomenų apie pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimą, nuo šio termino skaičiuoti 14 kalendorinių dienų ir tada tik galėjo būti nutraukta sutartis.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad jis vykdė sutarties sąlygas yra akivaizdus melas. 2007-06-01 Bankas ir Ieškovas sudarė kredito sutartį Nr.07-055251-FA/07-055298-FA (toliau - Kredito sutartis), kuria buvo suteiktas 12453,66 EUR kreditas butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti ir 23748,34 EUR kreditas šio buto remontui. Prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) įkeistas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Įkeistas turtas) nuosavybės teise priklausantis Ieškovui bei Įkeistas turtas apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas". dalis ir mokėti palūkanas pagal Kredito sutartį.2009-07-27 Ieškovui buvo išsiųstas raštas Nr.SR-27964 su raginimu sumokėti 245,55 EUR įsiskolinimą iki 2009-08-27. Šis raštas Ieškovui buvo išsiųstas Bankui žinomais Ieškovo gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovui laiku nesumokėjus įsiskolinimo 2009-09-03 Ieškovui buvo išsiųstas Banko raštas Nr. SR-34023 informuojant, kad nesumokėjus įsiskolinimo iki 2009-08-27, 2009-09-23 Kredito sutartis yra nutraukta ir Bankas kreipsis į teismą (rašto kopija pridedama). Kredito sutarties 15.2 p. numato, kad visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas, vykdant Kredito sutartį, įteikiami šaliai pasirašytinai arba siunčiamas paštu ar faksimiliniu ryšiu. Paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais 5 kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos. Todėl nepagrįstas Ieškovo teiginys, kad jis negavo Banko raštų apie įsiskolinimą ir Kredito sutarties nutraukimą. LR CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą o jei toks terminas nenurodytas, -prieš trisdešimt dienų. LR CK 6.218 str. nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tai, kad eilinės paskolos sumos dalies negrąžinimas (kai yra numatyti daliniai kredito grąžinimai) laiku yra esminis sutarties pažeidimas yra aiškiai konstatuota įstatyme - LR CK 6.874 str. 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.870 str. 1 d. 3. Vertinant Kredito sutarties nutraukimą vertintinas ir pažeidimo pobūdis, t.y. ar Sutarties pažeidimas esminis, ar ne. Kreditorius turi teisę nutraukti paskolos sutartį skolininkui nesumokėjus eilinės paskolos sumos dalies.

Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta, byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovui visi dokumentai ir teismo nutartys buvo įteiktos. Kredito sutartis buvo nutraukta ieškovui daugiau kaip 4-is mėnesius nemokant įmokų bankui. Sutartis buvo nutraukta pagal jos 11.2.1 punktą. Ieškovui 2009-07-27 raštas apie sutarties nutraukimą buvo įteiktas jo gyvenamosios vietos adresu. Bankas yra patyręs nuostolių, nes ieškovas skundžia antstolio veiksmus, todėl įkeisto turto nepavyksta parduoti daugiau kaip 4 metus.

Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( b.l. 119). Gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad bendrovei iki teismo procesinių dokumentų gavimo nebuvo žinoma apie tai, kad iš ieškovo turto yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, atsakovas į bendrovę dėl draudimo išmokos nesikreipė. Esant tokiai situacijai ir bankui nesikreipus dėl draudimo išmokos gavimo ir pačiam nusprendus išieškoti skolą, draudimo liudijimas ( polisas) Nr. BPD 034829 yra pasibaigęs ir tarp šalių kilęs ginčas bendrovės teisių ir teisėtų interesų neliečia ( b. l. 92-93)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo P. Z. ir atsakovo AB Swedbank buvo sudaryta 2007 m. birželio 1 d. Kredito sutartis Nr.07-055251-FA/07-0555298-FA, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas butui adresu (duomenys neskelbtini) pirkti ( b.l. 9-32). Pagal minėtos sutarties 11.2. 1 punktą buvo nustatyta, kad bankas turi teisę ne mažiau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjai padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų, numatytų šiame punkte (b.l. 19). Sutarties 11.2.1.1., kaip vienas iš esminių sutarties pažeidimų yra tada, kai kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje nustatytais terminais nustatytos kredito dalies ir nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir kitų mokėjimų. 2009-07-07 raštu Nr. SR-27964 atsakovas AB Swedbank informavo ieškovą P. Z., kad jis nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, todėl neįvykdžius minėtų įsipareigojimų iki 2009-08-27, bankas kreipsis į teismą prašydamas išieškoti skolą bei delspinigius, todėl siūlo sumokėti visą nurodytą skolą ( b.l.72). 2009-09-03 raštu Nr. SR-34023 AB Swedbank informavo P. Z., kad 2007-06-01 Kredito sutartis yra nutraukta nuo 2009-09-03 ( b.l. 74).

Taigi, ieškovas šioje byloje ginčija vienašališką Kredito sutarties nutraukimą. Įstatymas nustato, kad vienas iš būdų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. CK 6.217 str. – 6.219 str. reguliuoja vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, sąlygas ir tvarką. Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.). Analizuojant CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai. Byloje nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytą Kredito sutartį esminiu sutarties pažeidimu yra laikoma kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje nustatytais terminais nustatytos kredito dalies ir nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir kitų mokėjimų ( Sutarties 11.2.1.1 p). Taigi, tuo pagrindu bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį su P. Z.. Tačiau , esant pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį, būtina prisilaikyti ir procedūrinių reikalavimų, kurių būtina prisilaikyti vienašališkai nutraukiant sutartį, nes nežiūrint to, kad įstatymas numato vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, vis dėlto įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais ir prisilaikydamos sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.217 str. 5 d.). Kaip jau minėta, sutartį šalys gali nutraukti : tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 str.), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. CK 6.218 str. 1d. nustatyta, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą privalomai pranešdama iš anksto kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas- prieš trisdešimt dienų. Ieškovo ir atsakovo Kredito sutarties 11.2. 1 punkte nustatyta, kad bankas turi teisę nutraukti vienašališkai sutartį įspėjęs kredito gavėją prieš 15 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad bankas privalėjo raštu informuoti ieškovą apie numatomą sutarties nutraukimą. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka užtikrina, kad sutartį pažeidusi šalis iš anksto sužinos kitos sutarties šalies poziciją dėl tolimesnio sutarties likimo, taip pat bus aišku ar pavėluotas sutarties įvykdymas bus priimtas, kokie bus dėl nevykdymo atsiradę nuostoliai, ar prievolės įvykdymą užtikrinusiems asmenims neatsiras pareiga įvykdyti prievolės už skolininką ir pan. Be to, vienai sutarties šaliai pranešus apie vienašališką sutarties nutraukimą, antroji sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą teismo tvarka. Taigi, sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Kaip jau minėta, CK 6.218 str. 1 d. nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka , t.y. , kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi, įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 str. nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau nežiūrint tokios galimybės susitarti , šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 str. 1d.). Kaip jau minėta, Kreditavimo sutartyje šalys susitarė, kad apie vienašališką Sutarties nutraukimą bankas kredito gavėją raštu informuos prieš 15 kalendorinių dienų. Atsakovas nurodo, kad ieškovas apie numatomą sutarties nutraukimą buvo informuotas 2009-07-07 raštu Nr. SR-27964. Kito dokumento ( pranešimo) apie būsimą sutarties nutraukimą išsiųsta P. Z. nebuvo ir šį faktą atsakovo atstovas pilnai pripažino. Įvertinus 2009-07-07 rašto Nr. SR-27964 turinį matyti, kad jame nėra jokios informacijos apie banko ketinimą nutraukti sutartį, o yra tik informacija apie ieškovo susidariusią skolą bankui ir pasiūlymas padengti skolą iki tam tikro termino. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovui išsiųstas nebuvo, jis nebuvo apie sutarties nutraukimą informuotas. Taigi, atsakovas, nutraukdamas 2007-06-01 Kredito sutartį pažeidė CK 6.218 str. 1 d. reikalavimus( iš anksto nepranešė apie sutarties nutraukimą), kurie laikytini imperatyvu, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos ieškovo ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ( CPK 88 str., 92-93 str. 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti 2007 m. birželio 1 d. kredito sutarties Nr.07-055251-FA/07-055298-FA, sudarytos tarp P. Z., a.k(duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank, į.k. 112029651, vienašališką nutraukimą 2009 m. rugsėjo 3 d. neteisėtu.

Priteisti iš AB Swedbank , į.k. 112029651, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 36 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė