Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose. Šiais savo veiksmais D. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. paaiškino, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo prisipažįsta. Paaiškino, kad jie pateikė paaiškinimą, kad negali pateikti balanso nes filialas yra Vokietijoje. Pas juos kiti terminai, buvo prašoma pateikti kuo greičiau, bet dar šiuo metu jie nepateikė, o jų įmonės balanso vieno neužtenka. Ji supranta, kad reikia laikytis įstatymų, tačiau vokiečiai daro pagal savo įstatymus ir gaunasi neatitikimas.

Teismo posėdyje Registro centro atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Be D. J. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais surinktais įrodymais. Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos visos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).

UAB (duomenys neskelbtini) rašytiniame paaiškinime Registro centrui nurodoma, kad reikiami dokumentai Registro centrui nėra pateikti dėl to, kad jų bendrovės filialas vykdo veiklą Vokietijoje ir tvarko apskaitą bei moka mokesčius pagal Vokietijos Federacinėje Respublikoje galiojančius įstatymus. Bendrovėje sudaromi du atskiri balansai. Gavus filialo pavirtintą balansą bus sudarytas bendras balansas (b. l. 3).

Metinėje mokesčių deklaracijoje atsispindi sumokėti metiniai mokesčiai (b.l. 4-6).

2019 m. balandžio 30 d. sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, balansas (Lietuvoje esančios įmonės ) (b.l. 10-11).

Susirašinėjimas su Vokietijos dėl kuo skubesnio Vokietijoje esančios įmonės balanso pateikimo (b. l. 12-24).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. J. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be jos visiško prisipažinimo jos kaltę įrodo jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 25), susirašinėjimo su Vokietija medžiaga (b. l. 12-25), sudarytas Lietuvos balansas (b. l. 10-11), kita bylos rašytinė medžiaga.

Taigi Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

D. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes ji, būdama bendrovės vadove, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

D. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino savo kaltę ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą D. J. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kad padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, be to ji tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, pažeidimas yra formalus, nepriklausantis nuo jos pačios, kadangi įmonės filialas yra ir Vokietijoje, kuri taipogi turi pateikti savo įmonės balansą ir sudaromas bendras, tačiau nors Lietuvos bendrovė tai daro laiku, iškyla problemos dėl balanso pateikimo iš Vokietijos, kliūtis sudaro ir kitoks įstatyminis reglamentavimas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsižvelgiant į pačio pažeidimo esmę manytina, kad net įstatyme numatyta minimali bauda šiuo atveju būtų pernelyg griežta, neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas vertina, kad šiuo atveju būtent 100 eurų bauda yra adekvati ir proporcinga bausmė padaryto nusižengimo pavojingumui bei D. J. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

D. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsniu 5 dalimi, skirti jai 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip

per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1-2 d.);

2) Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105394936.

3) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 straipsnio 3 dalis).