- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-444-536-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 11 d. surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2007 m. birželio 9 d., apie 11.11 val., prekybos centre „Maxima“ nesumokėjusi išsinešė už prekybos kasų saldainį „Pastyles Pez“ (vertė 0,89 Lt), tokia veika padarydama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu R. P. pripažino kalta padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad ištyrus bylos įrodymus – raštiškus paaiškinimus, liudytojų V. G., S. Ž. parodymus ir kt. medžiagą – nekyla abejonių, jog R. P. pažeidimo dieną buvo normalios psichinės ir fizinės būklės, apie 11.11 val. išeidama iš parduotuvės „Maxima“ nesusimokėjusi išsinešė pro kasas saldainį. Pareiškėjos keliamas abejones dėl minėtos prekes platinimo pažeidimo dieną paneigia į bylą pateikta medžiaga, t. y. sąskaita – faktūra, kasos kvitas. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 500 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią (II grupės invalidė) ir sunkinančią (pakartotinumas) aplinkybes, sistemingą analogiškų pažeidimų darymą.
II.
Nesutikdama su Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog po patirto sužalojimo prieš 10 metų tapo sunkia ligone, t. y. jai vyksta 3-5 minučių trukmės „atsijungimai“, kurių metu nejaučia, ką daro ir sako. Pažymi, jog tokie įvykiai nutinka ir parduotuvėse, tačiau teismas už menkniekius skiria jai didžiulę baudą, nekreipia dėmesio į jos ligą, medikų išrašytus dokumentus, neapklausia liudytojų, neperžiūri parduotuvės vaizdo įrašo. Teigia, jog ji yra melagingai apkaltinta V. G., o minėtas, neva jos išneštas, saldainis buvo pirktas prieš kelias dienas, parduotuvėje „Maxima“ 2007 m. birželio 9 d. jo net prekyboje nebuvo. Pažymi, jog ji 32 metus išdirbusi pedagoge negalėtų daryti tokių pažeidimų. Teigia, jog po šio incidento susirgo depresija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. P. kaltė, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes (sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, pažeidėjos asmenybę), individualizavo tinkamai.
R. P. pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog yra melagingai apkaltinta.
ATPK 50 straipsnis (pažeidimo padarymo metu galiojusio įstatymo redakcija) numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Telšių rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad teisme liudytoju apklaustas V. G. (parduotuvės apsaugos darbuotojas) vienareikšmiškai parodė, jog betarpiškai stebėjo, kaip R. P. pasiėmė parduotuvėje saldainį, nešiojosi jį rankoje, o vėliau įsidėjusi į rankinę praėjo pro kasas už jį nesumokėjusi. Pažymėtina, jog šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs ir visos bylos eigoje nekito (b. l.8, 13, 29), tuo tarpu apeliantė savo paaiškinimus vis pildė, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole dėl pažeidimo nieko detaliai neaiškino. Savo 2007 m. birželio 9 d. paaiškinime nurodė, jog atėjo į parduotuvę nusipirkti obuolių, o tokių, kokių jai reikėjo neradus, išeidinėjo iš parduotuvės, kai buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo dėl sūrelio vagystės, jokių pastilių neėmė (b. l. 12). 2007 m. birželio 27 d. paaiškinime teismui jau patikslina, kad per parduotuvę tik perėjo, o iš jos rankinuko iškritusį saldainį buvo pirkusi anksčiau (b. l. 20 – 21). 2007 m. liepos 11 d. teismo posėdyje dar kartą pabrėžė, jog saldainį buvo pirkusi anksčiau, parduotuvėje apėjo tik ratą, jokio „atsijungimo“ nebuvo (b. l. 29). Tačiau 2007 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje jau nurodo, kad gal pažeidimo dieną ir buvo „atsijungusi“ (b. l. 35). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantę sulaikęs parduotuvės apsaugos darbuotojas bei poėmio aktą pasirašiusi kasininkė S. Ž. jokios išskirtinės R. P. būsenos neužfiksavo, o kartu su apeliaciniu skundu pateikti apeliantės dokumentai, susiję su jos sveikatos sutrikimais, ne tik kad nėra tinkamai patvirtinti, dėl ko negali būti laikomi įrodymais byloje, bet ir šiuo atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl kaltės darant 2007 m. birželio 9 d. pažeidimą buvimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliantės teikiamus paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
R. P. akcentuoja, jog V. G. ją nepagrįstai apkaltino, tačiau kodėl pastarasis būtų suinteresuotas tai daryti, nenurodo. Jokių aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl pastarojo parodymai teisme pagrįstai laikyti patikimais ir jais, kartu su kita į bylą surinkta medžiaga, remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Liudytojos V. K. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes ši iš esmės jokių svarbių bylai aplinkybių nenurodė ir negalėjo to padaryti, nes pažeidimo metu su apeliante parduotuvėje nebuvo, be to, yra apeliantės draugė, taigi ir galimai suinteresuota padėti išvengti administracinės atsakomybės. V. K. teiginiai apie neva pažeidimo dieną gautą iš parduotuvės darbuotojų informaciją, kad apeliantės rankinėje rastu saldainiu parduotuvė pažeidimo dieną neprekiavo, paneigti S. Ž. parodymais bei UAB „Maxima LT“ pateikta užpajamuota PVM sąskaita-faktūra bei kvitu (b. l. 29, 33 - 34).
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog nebuvo peržiūrėtas parduotuvės vaizdo įrašas, neapklausti liudytojai, pasakytina, jog apeliantės prašymas apklausti liudytoja jos draugę V. K. buvo tenkintas (b. l. 29), daugiau jokių prašymų apeliantė nekėlė, todėl neaišku, kokie dar liudytojai liko neapklausti. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta medžiaga, jog parduotuvės vaizdo įrašas saugomas tik 48 valandas, dėl ko peržiūrėti jo nebėra galimybės (b. l. 13). Tokia informacija apeliantei buvo žinoma, nes byloje esanti visa rašytinė medžiaga teismo posėdyje, kuriame ji dalyvavo, buvo pagarsinta (b. l. 35), todėl apeliaciniame skunde keliamas šis argumentas, kaip teismo pareigos surinkti reikiamus į bylą įrodymus ir juos ištirti netinkamas vykdymas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kita vertus, pažeidimo (ne)buvimo faktą galima įrodinėti ne tik vaizdo įrašu, bet ir liudytojų parodymais, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais ir t. t. (ATPK 256 str. 2 d.). Taigi, šioje byloje įrodymų pakankamumo problema neiškilo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.