Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-15 · Administracinė byla Nr. I-1142-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
I-1142-171/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
O. D.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1142-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03832-2016-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. T.,atsakovo atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 49SFN-850-(14.49.104).

2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-2618-(8.5.).

3. Įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo svarstyti pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą dėl statinio.

Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 20 d. prašyme prašė duoti sutikimą dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, keičiant statinio paskirtį į gyvenamąją, bei minėtą žemės sklypą išnuomoti ar parduoti be aukciono pareiškėjui.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 49SFN-850-(14.49.104) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą pakeisti statinio paskirtį bei išnuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypą“ pareiškėjo prašymus atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė NŽT skundą. Ši 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-2618-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundą atmetė.

Pareiškėjas su ginčijamais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad iki žemės sklypo suformavimo jis kartu su nuosavybės teise į statinį įgijo teisę naudotis ta teritorijos dalimi, kurią statinys užima ir kuri būtina statiniui naudoti pagal paskirtį. Po žemės sklypo suformavimo jis neprarado teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią statinys užima ir kuri būtina statiniui naudoti pagal paskirtį. Pagal STR 1.01.08:2002 15 punktą statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), todėl išvada, kad statinys yra išnykęs, prieštarauja STR 1.01.08:2002 15 punktui. Suformuotame žemės sklype yra galima jo suprojektuoto namo statyba, o buvusios sodybos atstatymas nepažeidžia viešojo intereso. Taigi, suformuotas sklypas gali būti be aukciono išnuomotas pareiškėjui Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies l punkto pagrindu arba sklypas gali būti be aukciono parduotas pareiškėjui Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014 ir pažymi, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, kuris yra bendras visos visuomenės gėris ir kurio apsauga užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu.Sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvūs.

Paaiškina, kad valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), ir kiti teisės aktai.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

Kadangi, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių fizinis nusidėvėjimas yra 70 proc., esančias negyvenamajame pastate, kurio, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-09-11 raštu Nr. A51-85719/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“, faktiškai nėra, yra išlikę tik šio statinio pamatai, darytina išvada, kad negyvenamasis pastatas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl nėra pagrindo išnuomoti arba parduoti žemės sklypo, kuris būtų skirtas nesantiems statiniams eksploatuoti.

Pastebi ir tai, kad ginčo žemės sklypas patenka į Verkių dvaro sodybos teritorijos, priskirtos kultūros paveldo objektams ir turinčios statusą – paminklas (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ribas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl negyvenamojo pastato rekonstravimo ir jo paskirties pakeitimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 50 punkte nustatyta, kad, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus. Reglamento 7 priede nustatyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento.

Negyvenamasis pastatas nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima rekonstruoti neturint žemės sklypo nuosavybės arba valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų ir planuojama keisti negyvenamojo pastato paskirtį, taigi? darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti pastatą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad šiuo atveju yra svarbiausia, kad žemės sklype nėra statinio, o kiti pareiškėjo argumentai neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. V. D. ir L. D. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo O. D. (t. I, b. l. 38–40). 2008 m. rugsėjo 24 d. V. D., L. D. ir O. D. sudarė sutartį, pagal kurią V. D. ir L. D. pardavė O. D. kitos paskirties patalpą pastate – negyvenamąsias patalpas, pažymėtas 1-1, 1-2, turinčias 18,02 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 29–33).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-469 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius (t. I, b. l. 83).

UAB „Geo planum“ 2014 m. kovo 6 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 yra žyma, kad planas patikrintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės, kuri įrašė pastabą: „Sklypui taikomi paveldosauginiai reikalavimai, sklypas neprivatizuojamas. Verkių dvaro sodybos (u. k. (duomenys neskelbtini)) teritorija, statusas – paminklas“ (t. I, b. l. 83–86).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2109 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geo planum“ matininko M. K. 2012-11-16 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Sprendimo pagrindu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos (t. I, b. l. 85, 93).

Pareiškėjas su 2016 m. balandžio 20 d. prašymu „Dėl sutikimo rekonstruoti statinį ir žemės sklypo valdymo teisės suteikimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas duoti sutikimą rekonstruoti negyvenamą pastatą, esantį žemės sklype, keičiant statinio paskirtį, ir išnuomoti ir (ar) parduoti be aukciono žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 10–11).

NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 49SFN-850-(14.49.104.) atsisakė išduoti sutikimą pakeisti statinio paskirtį bei išnuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypą (t. I, b. l. 6–7).

Pareiškėjas atsakymą apskundė NŽT (t. I, b. l. 7-12, 19–20), ši 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-2618-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundą atmetė (t. I, b. l. 8–9).

Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 49SFN-850-(14.49.104) ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 1SS-2618-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės įstatymas ir Taisyklės.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad sprendžiant, ar žemės sklypas yra naujas ar naudojamas, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), būklės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų fizinis nusidėvėjimas – 70 proc. (t. I, b. l. 45–47).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51-85719/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad šio skyriaus specialistė 2015 m. rugsėjo 8 d. apžiūrėjo statinį vietoje ir nustatė, kad negyvenamojo pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę pastato pamatai. Jie prižiūrimi, tvarkomi, teritorija aptverta (t. II, b. l. 30).

J. Š., kuris turi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto 2011-10-18 išduotą atestatą Nr. 2080, 2016 m. kovo 9 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad tyrinėjami pastato (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), pamatai yra buvusio medinio vieno aukšto pastato, pastatyto prieškario laikotarpiu. Medinės pastato sienos ir stogas sudegė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Po gaisro pastatas nebuvo atstatytas; išliko po gaisro likusios griuvenos ir pamatai (t. II, b. l. 61–62). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę padėtį taip pat iliustruoja prie minėto aiškinamojo rašto pridėtos pastato nuotraukos (t. II, b. l. 61–65, 67).

Įvertinus anksčiau ištirtus rašytinius įrodymus akivaizdu, kad pastato atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų, kaip atskiro statinio, pagal registre nustatytą paskirtį nėra galimybės naudoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Šiuo atveju faktinė situacija yra ta, kad iš statinio liko tik pamatai, todėl žemės sklypas negali būti laikomas užstatytu, nes jame nėra nekilnojamojo daikto, kuris atitiktų statinio sąvoką. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad valstybinės žemės sklypas galėtų būti naudojamas pareiškėjui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal registre nustatytą paskirtį.

Sklypas laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato statinio apibrėžimą. Pagal šį apibrėžimą statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Šiuo atveju negyvenamojo pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę tik jo pamatai, todėl jis laikomas neužstatytu.

Pareiškėjo motyvas, kad pagal STR 1.01.08:2002 15 punktą pastatas nelaikytinas nugriautu, atmestinas, nes reikšminga aplinkybė yra ta, ar ginčo valstybinės žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su pastate esančių ir pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų naudojimu, ir ar numatoma ją toliau plėtoti.

Konstatavus, kad pareiškėjui negyvenamųjų patalpų dėl jų būklės negalima panaudoti pagal paskirtį, nėra teisinio pagrindo valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar parduoti be aukciono pareiškėjui pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.

Be to, žemės sklypas patenka į Verkių dvaro sodybos teritorijos, priskirtos kultūros paveldo objektams ir turinčios statusą – paminklas (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ribas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Pareiškėjo motyvai dėl patalpų paskirties pakeitimo padarius šią išvadą atmestini, nes keičiant statinio paskirtį statinio savininkas žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise, šiuo atveju žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 49SFN-850-(14.49.104) ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 1SS-2618-(8.5.) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo O. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius Januška Irena Paulauskienė Donatas Vansevičius