Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Valstybinei Į. T. bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu yra asmeninė D. D. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Ieškinio pagrindu nurodė, kad jo motina gyvendama atskirai nuo sutuoktinio J. J. 1992 m. liepos 28 d. iš savo asmeninių lėšų įsigijo butą. Nurodė, kad J. J. buvo ieškovo tėvas. Pažymėjo, kad ginčo su sutuoktiniu J. J. dėl turto teisinio statuso nebuvo, pats J. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsakovė Valstybinė Įmonė Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. J. mama D. D. J.. 1992-07-28 D. D. J. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). D. D. J. buvo sudariusi santuoką su J. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė Sankt Peterburge, Rusijoje. A. J. yra vienintelis įpėdinis. Kitų įpėdinių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovas teismui nurodė, kad tik sudarius santuoką, J. J. išvyko į Rusiją. Sutuoktiniai bendro ūkio praktiškai nevedė. J. J. išvykus į Rusiją, jo bendravimas su šeima nutrūko. J. J. nepalaikė ryšių nei su sutuoktine nei su sūnumi. Iš mamos pasakojimų, pareiškėjas žino, kad mama sunkiai dirbo, kad išlaikytų save ir sūnų bei, kad įsigytų nekilnojamojo turtą. 1992-07-28 pirkimo-pardavimo sutartimi D. D. J. įgijo nuosavybės teise butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jokių teisių į šį butą J. J. nereiškė, tuo labiau, kad butas įgytas, kai sutuoktiniai jau gyveno skyrium skirtingose šalyse: D. D - Lietuvoje, J. J.- Rusijoje. J. J., (duomenys neskelbtini) mirė Sankt Peterburge, Rusijoje. J. J. niekada nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). 1992-07-28 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik D. D. J. vardu. Klaipėdos butų ūkio skaičiavimo centro atliktoje privatizuojamo buto kainos apskaičiavimo formoje, pažymėta, kad pirkėjas – D. D. J.. Dalį sumos D. D. J. už perkamą butą sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis - 14.960 rublių.

Vadovaujantis 1991 m. birželio 21 d. Nr. 244 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Dėl valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo kooperatinių ir individualių gyvenamųjų namų (butų) statybos kreditams ir kaštams padengti tvarkos įstatymo vykdymo 4.1. valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas aukcionuose gali parduoti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys nepadengtų kreditų kooperatinių ar individualių gyvenamųjų namų (butų) statybai, taip pat piliečiai, privalantys sumokėti avansinę įmoką (neviršydami įsiskolinimo ar avansinės įmokos dydžio); 4.2. valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas savivaldybių privatizavimo tarnybų organizuotuose aukcionuose gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys investicines sąskaitas, už pinigus, neviršydami 100 tūkst. rublių valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų nominalios vertės vienam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad nuo 1982 m. D. D. J. ir J. J., kuris buvo Rusijos pilietis, kartu nebegyveno. Buto pirkimo sutartis pasirašyta tuo metu, kai sutuoktiniai gyveno skyrium. Gyvenamosios vietos šiame bute J. J. nedeklaravo. Nėra duomenų, kad po 1992-07-28 pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo J. J. būtų kėlęs kokius nors klausimus ar pretenzijas dėl buto. Jis nesiekė savo vardu įforminti nuosavybės teisės į butą. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. J. šio nekilnojamojo daikto nelaikė bendrąja su D. D. J. jungtine nuosavybe.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus bei nustatytas faktines aplinkybes pripažintina, kad ginčo butas buvo asmeninė D. D. J. nuosavybė, todėl ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu buvo asmeninė D. D. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.