Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-33 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 7 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmestas nuteistojo apeliacinis skundas. Bausmės vykdymo pradžia 2013 m. birželio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. rugsėjo 6 d., ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. sausio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d. – 1 metai 6 mėnesiai 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 25 d. nutarimu L. K. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nutarta teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, konsultuotis su įstaigos psichologu bei atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nuomone, atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 53 balus, ankstesnių teistumų skaičių, gyvenimo stilių ir draugus – gyvenimo būdas laisvėje bei socialinė aplinka turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamumui, dalį nusikalstamų veikų įvykdęs būdamas su kitais asmenimis, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo patirtį praeityje, mąstymą ir elgesį – kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina savo ankstesnio patyrimo (tris kartus teistas už analogiškas veikas), nuteistojo nusikalstamoje praeityje yra agresyvaus elgesio elementų (siekdamas, kad kiti (nukentėjusieji) paklustų yra panaudojęs smurtą (psichologinį, fizinį)), elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, išsilavinimo stoką, oficialios darbo patirties stoką, neturimą darbo vietą laisvėje, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog L. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo L. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-33, kuriame nurodo, kad nesutinka su komisijos nutarimu, nes Komisija turėjo vertinti nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus, o ne akcentuoti jo ankstesnius teistumus, skirtas nuobaudas. Skunde nurodė, kad jis pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose nedirbo dėl darbo stokos. Pripažįsta, kad bausmės atlikimo metu ja skirtos drausminės nuobaudos, tačiau pasak nuteistojo, jos negali būti traktuojamos kaip neigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, nes tai yra socialinės reabilitacijos forma ir turi būti vertinama kaip šios priemonės rezultatas. Taip pat nurodė, kad augo be tėvų, globos namuose, todėl netinkamai pasirinko kompanija, 3 kartus buvo teistas už plėšimus, tačiau šiuo metu įvertino savo elgesį, priėmė sprendimą keisti savo gyvenimą, dirbti, sukurti šeimą, ja rūpintis. Prašo atsižvelgti, kad yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalies bausmės, pristatomas komisijai pirmą kartą, todėl pirmą kartą ir buvo vertinamas dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Teismo prašo vadovautis ne tik Lietuvos teisės aktais, tačiau ir atsižvelgti į ES rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo ir suteikti jam galimybę pasitaisyti laisvėje, paleisti jį lygtinai nustatant įpareigojimus.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metų laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad L. K. 1/2 jam paskirtos 7 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. sausio 21 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistojo L. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 53 balai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plano priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, todėl jis formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus. Net jei nuteistasis ir atitiktų formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams, tačiau tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad L. K. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2014 m. spalio 31 d., nuo 2014 m. lapkričio 5 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus, jam buvo skirtos nuobaudos. paskutinį kartą nuobauda skirta 2018 m. sausio 19 d. Taip pat nuteistasis buvo 1 kartą skatintas (Šiaulių TI 2014 m. liepos 30 d.), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Būdamas pataisos namuose nuteistasis dalyvavo nuteistųjų adaptacijos, pataisos programoje, 2016 m. kovo 16 d. išklausė mokymus tema „Krizių psichologija“, nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje. Taip pat bausmės atlikimo metu nuteistasis Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose nedirba. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo laisvėje gyvenimo būdas bei socialinė aplinka turėjo įtakos jo nusikalstamumui, dalį nusikalstamų veikų įvykdė būdamas su kitais asmenimis; praeityje galimai jis buvo įtakojamas asocialios/ delinkventinės grupės ir suvokia, jog ši įtaka buvo vienas iš nusikalstamą elgesį įtakojusių veiksnių.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti tiek dalykinius, tiek draugiškus santykius, stebimo geri komunikaciniai įgūdžiai. Savęs vertinimas adekvatus, interviu/apklausos metu nuteistasis geba įvardinti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo būdo, charakterio savybes, geba jas susieti su savo nusikalstama praeitimi, emocinės problemos (šiuo metu) neturi sąsajų su nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis kritiškai vertina nusikaltimus plačiąja prasme, deklaruoja teigiamas nuostatas, pažiūras įstatymams, taisyklėms bei visuotinėms taisyklėms, geba empatizuoti nusikaltimų aukoms. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos Nutarime be pagrindo akcentuoti jo teistumai, nusikaltimų pobūdis, kad turėjo būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne praeitis, elgsena, teistumai, teismas pažymi, kad L. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 53 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 25 balų, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti - 28 balai. Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksmų – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis L. K. anksčiau teistas 3 kartus už smurtinius nusikaltimus, nusikaltimams būdingas modelis. Jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė sąlygas, buvo nusiųstas atlikti realios bausmės. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus tyčinio smurtinio pobūdžio nusikaltimo – sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, šią veiką jis padarė praėjus vos 9 mėnesiams nuo ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, neįvertino jam parodyto pasitikėjimo, todėl rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals išlieka.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad L. K. nusikalstama veika padarė turtinius nuostolius, pagal teismo nuosprendžius iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai, pataisos namuose nuteistasis nedirba, duomenų, kad kreipėsi dėl darbo – nėra, šiuo metu skolingas pagal patvarkymą 464,20 eurų sumą, tačiau nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos, nes areštuota tik iš trečiųjų asmenų gautos lėšas -45 eurai. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis pasiruošęs keistis, dės visas pastangas gyventi dorai, įsidarbins, tačiau teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, juolab, kad nepateikti jokie dokumentai dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje. Taip pat teismo vertinimu, Komisija pagrįstai, priimdama nutarimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, teikė jam rekomendacijas, susijusias su jo elgesio korekcija.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam L. K. taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. K. skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 59-33 netaikyti L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.