Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. N. ir K. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nuteistas dvejiems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. spalio 11 d.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 67 str. 2 d. 2 ir 4 p., 71 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (2600 Lt) įmoką, per aštuonis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinei ligonių kasai išlaidas už M. G. gydymą.

K. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nuteistas dvejiems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 67 str. 2 d. 2 ir 4 p., 71 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (2600 Lt) įmoką, per aštuonis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinei ligonių kasai išlaidas už M. G. gydymą.

Iš B. N. ir K. R. Valstybinei ligonių kasai solidariai priteisti 1627,86 Lt M. G. gydymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. N. ir K. R. nuteisti už tai, ,,kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., apie 11 val., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą, vykdė pripažįstamą arba ginčijamą savo teisę, t. y. mobiliuoju telefonu paskambinę M. G. bei jo motinai V. G., panaudodami psichinę prievartą, t.y. grasindami fiziniu susidorojimu, reikalavo grąžinti 12000 Lt skolą, o vėliau, t.y. 15.30 val., Tauragėje, Žaliojoje g., įsisodino M. G. į automobilį „VW Passat“ ir nusivežė į mišką, esantį Tauragės r. Papušynio kaime. Ten, reikalaudami grąžinti 12000 Lt skolą, mušė jį apie pusę valandos laiko, suduodami nenustatytą kiekį smūgių rankomis, kojomis bei keletą smūgių lenta į įvairias kūno vietas bei grasino M. G. nužudyti. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu iš miško prievarta nusivežė M. G. į B. N. sesers J. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur, naudodami psichinę ir fizinę prievartą, t. y. grasindami nužudyti ir mušdami guminiu diržu bei suduodami nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sistemingai vertė M. G. skambinti mobiliuoju telefonu motinai, kitiems artimiesiems bei kaimynams ir prašyti reikalaujamos pinigų sumos, kurią padidino iki 14000 Lt, o po to privertė pasirašyti skolos raštelį 14000 Lt sumai. Tęsdami nusikalstamą veiką, B. N. ir K. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 13 d., iki buvo sulaikyti, toliau sistemingai skambino mobiliuoju telefonu M. G. ir nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę prievartą, t. y. grasindami fiziniu susidorojimu su juo bei jo artimaisiais, t. y. motina bei jaunesniuoju broliu, savavališkai vykdė pripažįstamą arba ginčijamą savo teisę, reikalavo grąžinti 14000 Lt skolą“.

Be to, B. N. ir K. R. nuteisti už tai, kad ,,2007 m. rugpjūčio 26 d., nuo 15.30 val. iki 23 val., veikdami kartu, reikalaudami grąžinti skolą, naudojo fizinį smurtą - sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis, kojomis, lenta bei diržu M. G. į įvairias kūno vietas, padarė jam trauminę galvos smegenų ligą, ūmaus periodo lengvos formos, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą“.

Dėl nukentėjusiojo M. G. parodymų.

Teismas privalėjo M. G. parodymus vertinti kritiškai. M. G. parodymai nebuvo patikrinti teisme, nes nukentėjusysis atsisakė atvykti į teismą ir duoti parodymus. M. G. atsisakė atvykti į teismo posėdį ir duoti teisme parodymus, nes jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra melagingi. M. G. buvo skolingas 14000 Lt ir vengė pagal paskolos sutartį skolą grąžinti. Civilinio proceso teisenos tvarka apeliantai prisiteisė iš M. G. 14000 Lt skolą. Skola buvo priteista teismo įsakymais. M. G. jų neskundė. Dabar vyksta skolos išieškojimo vykdomasis procesas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. G. aiškino, kad buvo pirkęs kontrabandines cigaretes, už kurias neatsiskaitė, nes pardavęs cigaretes gavo iš pirkėjo 8920 Lt, tačiau tuos pinigus panaudojo grąžindamas skolą SODRAI 3000 Lt ir atiduodamas senas skolas kitiems skolintojams. Apeliantai teigia M. G. nepardavę jokių kontrabandinių cigarečių, nes tokiu „verslu“ neužsiima. M. G. faktiškai pripažino, kad pinigų skolai atiduoti turėjo, bet panaudojo kitiems tikslams. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. G. juos apkalba, siekdamas išvengti skolos jiems grąžinimo pagal teismo įsakymus.

Teismas turėjo kritiškai vertinti ir M. G. veiksmus ikiteisminio tyrimo pradžioje. Ikiteisminį tyrimą policija pradėjo ne pagal M. G. pareiškimą, o pagal jo motinos V. G. pareiškimą, surašytą policijoje 2007-08-26 21 val. Nukentėjusysis M. G. 2007-08-26 policijos tyrėjui R. K. buvo pareiškęs, kad jis iš pažįstamų asmenų turi pasiskolinęs pinigų ir pinigus paskolinusieji asmenys reikalauja grąžinti skolą, tačiau jis – M. G. – niekam jokių pretenzijų neturi, kad niekas jam negrasino ir jis – M. G. – rašyti pareiškimą policijai atsisako. Nukentėjusysis M. G. 2007-08-27 atsisakė duoti parodymus tyrėjai D. L.. Tiktai 2007-09-13 M. G. surašė policijai pareiškimą, kuriame apkaltino juos. Tai parodo, kad nuo 2007-08-26 iki 2007-09-13 M. G. kūrė versiją, pagal kurią jie buvo apkaltinti M. G. sumušimu.

M. G. savo nenuoseklius parodymus negalėjo patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodęs vietą miške, kur jis buvo neva mušamas, miške parodęs netgi lentą, su kuria neva buvo mušamas, M. G. negalėjo parodyti sodybos, kurioje jis toliau buvo mušamas ir verčiamas rašyti paskolos raštą. Jeigu M. G. 2007-08-26 būtų buvęs vežamas į sodybą (duomenys neskelbtini), tai neįtikėtina, kad jis negalėtų tos sodybos parodyti, nes 2007-08-23 jie buvo toje sodyboje ir ten buvo surašytas paskolos raštas dėl 14000 Lt skolos. Taigi duodamas melagingus parodymus, M. G. neišdrįso melagingai rodyti sodybą, kurioje neva buvo mušamas.

Teismas, neištyręs M. G. parodymus teisme, nepašalinęs esamų prieštaravimų parodymuose ir neatlikęs M. G. akistatos su jais, negalėjo remtis M. G. parodymais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl nukentėjusiosios V. G. parodymų.

Vertindamas nukentėjusiosios V. G. parodymus, teismas privalėjo atsižvelgti į esminius prieštaravimus parodymuose, dėl kurių teismo metu V. G. neturėjo logiškų paaiškinimų.

Tiktai 2007-09-14 papildomos apklausos metu V. G. aiškino tyrėjai, kad skambino B. N., tačiau 2007-09-18 papildomos apklausos metu V. G. atsisakė akistatos su jais. Kritikos verti ir V. G. 2008-02-14 duoti parodymai, kad ji iš pateikto jai garso įrašo atpažįsta B. N. balsą. Nesuprantama kaip, atsisakiusi akistatos ir nebendravusi su asmeniu, V. G. gali teigti, kad įraše yra B. N. balsas.

Be to, V. G. yra suinteresuotas asmuo, M. G. motina, todėl jos nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai vertintini kritiškai.

Dėl liudytojų R. G., A. J., S. G., R. P., V. I. parodymų.

R. G. yra nukentėjusiojo M. G. tėvas. Teisme jis paaiškino, kad yra pavargęs nuo sūnaus prašymų ir pinigų reikalavimų, nes sūnus yra „suktas“, turi daug skolų. R. G. patvirtino, kad pats atvežė sūnų į susitikimą su jais ir liepė tarpusavyje išspręsti skolos grąžinimo klausimą. R. G. patvirtino, kad jie vėlai vakare atvežė sumuštą M. G. pas jį į namus. Apeliantai teigia, kad susitikę su M. G. jo tėvo iniciatyva ir po to paties M. G. prašymu atveždami jį pas tėvą, tikrai nevartojo prieš M. G. smurto. M. G. galėjo būti sumuštas kitų asmenų, su kuriais M. G. taip pat turėjo skolinius santykius. Kad M. G. bendravo su kitais asmenimis, patvirtina tas faktas, kad į namus pas M. G. buvo atėjęs nenustatytas vaikinas, kuris ėmė jo rankinę su pinigais ir kortelėmis. Minėtas asmuo buvo atėjęs į M. G. namus pačiam M. G. leidus, todėl jis galėjo būti vienas iš asmenų, sumušusių M. G. ir reikalavusių iš jo skolos grąžinimo.

A. J. yra nukentėjusiojo M. G. senelis. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik 2008-12-12 ir paaiškino, kad anūkas apie asmenis, sumušusius M. G., jam pirmomis dienomis po 2008-08-26 įvykių nesakė ir tik vėliau pasakė, kad mušė K. R. ir B. N.. Apeliantai teigia, kad liudytojo A. J. parodymai apie jų dalyvavimą sumušant M. G. nėra objektyvūs, nes M. G. savo seneliui pateikė savo išgalvotą versiją.

Liudytoja S. G. teisme paaiškino, kad 2007-08-26, apie 11 val., jai skambino į labdaros fondą M. G., prašė paskolinti pinigų. Šnekėjo ramiai, neįtarė, kad M. G. buvo mušamas. Po to skambino po pietų ir vakare, labai prašė paskolinti pinigų. Apie juos – B. N. ir K. R. – S. G. nieko nežinanti.

Liudytojas R. P. teismui paaiškino, kad M. G. keletą kartų skambino, prašė paskolinti pinigų, minėjo, kad yra skolingas, bet kam skolingas nesakė.

Liudytojas V. I. teisme parodė, kad 2007 m. vasarą, tą dieną, kai buvo sumuštas M. G., nepažįstamas asmuo buvo atvykęs į M. G. namus ir paėmė M. G. rankinę ir iš tos rankinės kažkokius daiktus. Tikėtina, kad į namus pas M. G. buvo atvykęs vienas iš tų asmenų, kurie M. G. sumušė ir reikalavo iš jo skolos. Kitaip negalima paaiškinti M. G. veiksmus leidžiant nepažįstamam asmeniui atvykti į jo būstą ir iš rankinės imti pinigus ir dokumentus. Šios aplinkybės ikiteisminis tyrimas ir teismas nebetyrė ir dėl to M. G. nebuvo apklaustas.

Iš liudytojų Ž. M. ir D. M. parodymų matyti, kad jie, kaip policijos tyrėjai, tirdami V. G. pareiškime nurodytą įvykį, iš pradžių gavo M. G. atsisakymą duoti parodymus, o vėliau gavo iš M. G. kasetę su garso įrašais.

Liudytojas M. B. teismui paaiškino dėl telefoninių pokalbių suvestinės ir pokalbių susiejimo su sodyba Antšunijos kaime. M. B. parodymai yra prielaidos, kuriomis remtis kaip įrodymais negalima. M. B. prielaidos, kad jie buvo mobiliojo ryšio bokštų Nr. A70, B130, B140 veikimo zonoje, visiškai nereiškia, kad būtent jie tuo metu bendravo su M. G..

Dėl telefoninių pokalbių išklotinės.

Dėl garso įrašų teisėtumo.

2007-09-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas Ž. M., dalyvaujant pareigūnui M. B., priėmė iš nukentėjusiojo M. G. garso kasetę „Panasonic RT-60MC“. Iš protokolo matosi, kad paimta kasetė nebuvo įpakuota į spec. pakuotę ir tokiu būdu nebuvo užtikrintas kasetės garso įrašo neliečiamumas. Taip paimta kasetė gali būti paveikiama, o jos įrašas koreguojamas.

Teismui pateiktose pokalbių suvestinėse nurodyta, kad suvestinę 2007-11-30 parengė L. M.. Tačiau 2007-12-11 apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. M. parodė, kad kasetę jam pateikė M. G., kuris pasakė, kad kasetėje yra jo motinos V. G., B. N. ir K. R. telefoninių pokalbių įrašai. D. M. parodė, kad suvestinę darė jis (o ne L. M.), kad jis asmeniškai pažįsta V. G., B. N. ir K. R., todėl suvestinėje nurodė konkrečių asmenų pavardes. Toks suvestinių darymo metodas, kai suvestinę daro vienas asmuo, o pasirašo kitas, konkrečių asmenų įvardijimas suvestinėje yra neteisėtas, neobjektyvus ir negali būti byloje vertinamas kaip įrodymas. Dėl to, kad suvestinės iš esmės suklastotos, jie atsisakė duoti savo garso pavyzdžius tyrimui.

Nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino B. N. ir K. R. kaltais dėl savavaldžiavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors nuteistieji B. N. ir K. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jie inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, ši jų gynybinė versija visiškai paneigta teismo ištirtais įrodymais.

Nustatydamas įvykio aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė pakankamai nuosekliais ir išsamiais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nukentėjusiojo M. G. parodymais, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. viduryje iš B. N. ir K. R. skolon pasiėmė 12 dėžių cigarečių „Jin Ling“. Sutarė, kad pardavęs cigaretes jiems atiduos 8760 Lt. Nors pardavęs cigaretes gavo 8920 Lt, tačiau pinigų B. N. ir K. R. neatidavė, o išleido kitiems reikalams. Maždaug po trijų dienų B. N. paskambinęs iš telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) į jo telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė grąžinti pinigus. Jis pažadėjo pinigus grąžinti po kelių dienų. B. N. pradėjo grasinti, sakydamas, kad pakiš po velėna, sulaužys kojas ir rankas, padarys invalidu. Grasinantys skambučiai kartojosi kas kelios minutės. Skambino B. N. ir K. R., jo abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai tęsėsi dvi dienas. 2007-08-26 paskambino K. R. ir liepė parašyti skolos raštelį, kad jis jiems yra skolingas 10000 Lt, ir kartu su savo pasu paduoti jiems. Jis teigė, kad 10000 Lt reikia rašyti todėl, kad užaugo procentai. Bijodamas B. N. ir K. R., jis parašė skolos lapelį, kaip buvo liepiama, ir kartu su pasu padėjo lauke prie durų. Prie jo namų privažiavę B. N. ir K. R. paėmė skolos raštelį bei jo pasą. Nepaisydami to, jie vėl pradėjo jam skambinti ir reikalauti pinigų, grasindami fiziniu susidorojimu. Apie tai jis pranešė savo tėvui R. G.. Po to paskambino K. R. ir susitarė susitikti Žaliojoje g., Tauragėje, ir pasikalbėti. Tą pačią dieną, apie 16 val., jis kartu su tėvu nuvažiavo į sutartą vietą. Ten atvažiavo K. R. ir B. N.. Jie tėvui pasakojo apie skolą, rodė jo pasą. Liepęs patiems viską išsiaiškinti, tėvas nuvažiavo. Automobiliu „Volkswagen Passat“, vairuojamu K. R., trise nuvažiavo link miško. Važiuojant B. N. keletą kartų kumščiu trenkė jam į veidą. Sustojus miške B. N. išsitempė jį iš automobilio, po to su K. R. maždaug pusę valandos mušė jį rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Ten pat rasta lenta K. R. sudavė jam į nugarą apie 4–5 kartus, kol ši sulūžo. Po to automobiliu jį nusivežė į miške esančią sodybą. Ten nusivedę į namo vidų toliau klausinėjo, kada bus grąžinti pinigai. B. N. atsinešė iš lauko guminį diržą ir juo abu pasikeisdami mušė į įvairias kūno vietas bei liepė skambinti tam, kas galėtų turėti pinigų. Jis iš savo telefono skambino mamai, tėvui, kaimynei S. G., R. P. ir visų prašė paskolinti pinigų. Tai truko apie 2–3 valandas. Ten pat B. N. ir K. R. privertė jį perrašyti skolos lapelį, kuriame liepė rašyti, kad jis jiems yra skolingas 14000 Lt. Po to du nepažįstami vaikinai savo automobiliu parvežė jį, B. N. ir K. R. į Tauragę prie tėvo namo. Nuėjęs pas tėvą prašė pinigų, tačiau jis atsisakė skolinti ir jo niekur nebeišleido. Tą patį vakarą dėl patirtų sužalojimų jis buvo pristatytas į Tauragės apskrities ligoninę. Po to B. N. ir K. R. dar ne kartą jam skambino ir, reikalaudami grąžinti pinigus, grasino susidoroti ne tik su juo, bet ir kitais šeimos nariais. Bijodamas dėl šeimos narių saugumo, jis nusprendė kreiptis į policiją. Jis padarė grasinančių pokalbių su B. N. ir K. R. įrašus, kuriuos pateikė pareigūnams.

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusysis niekada neneigė, kad yra skolingas B. N. ir K. R., neskundė ir teismo įsakymų, kuriais iš jo priteista B. N. ir K. R. po 7000 Lt, todėl nuteistųjų argumentai, jog M. G. juos apkalba siekdamas išvengti skolos atidavimo, yra visiškai nepagrįsti. Nuteistieji neteisūs teigdami, jog M. G. parodymų melagingumą rodo ta aplinkybė, kad M. G. parodymų patikrinimo metu negalėjo parodyti sodybos, kurioje jis buvo mušamas ir verčiamas rašyti paskolos raštą. Dar pirminės apklausos metu 2007-09-14 M. G. parodė, kad negali nurodyti, kur važiavo po to, kai buvo sumuštas miške, tą patį pakartojo ir ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007-09-20, po šios apklausos atliekant parodymų patikrinimą vietoje, M. G. bandė prisiminti kelią iki sodybos, kur buvo nuvežtas po sumušimo miške, tačiau galiausiai suabejojo savo atmintimi ir negalėjo nurodyti, jog privažiavo būtent tą sodybą, kurioje buvo toliau mušamas. Atsižvelgiant į tai, kad miške M. G. buvo pakankamai stipriai mušamas apie pusvalandį, o sodyboje apie 2–3 valandas (dėl šių sumušimų M. G. kelias dienas gulėjo ligoninėje), kolegija, priešingai nei nuteistieji, mano, kad tokios būsenos M. G. galėjo ir neįsidėmėti kelio į sodybą tiek vežamas į ją, tiek iš jos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog M. G. parodymai yra melagingi.

Nuteistųjų versija, kad M. G. galėjo būti sumuštas kitų asmenų, su kuriais pas M. G. taip pat buvo paskoliniai santykiai ir su kuriais M. G. buvo nuo to momento, kai jie išsiskyrė prie „Molūpio“ parduotuvės ir iki susitikimo prie tos pačios parduotuvės vakare, kai prie jų M. G. sugrįžo jau sumuštas, yra paneigta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir byloje esančių abonentinių numerių, priklausančių M. G., B. N. ir K. R., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių duomenimis (t. 1, b. l. 137–150). Iš abonentinio numerio, priklausančio M. G., skambučių išklotinių matyti, kad nuteistieji labai intensyviai M. G. pradėjo skambinėti jau 2007-08-24. Pokalbių intensyvumas nemažėjo iki 2007-09-05, o skambučiai tęsėsi iki pat 2007-09-13. Be to, 2007-08-26, nuo 15.25 val. iki 23.36 val., būtent tuo laiku, kuriuo, pasak nukentėjusiojo, jis ir buvo su nuteistaisiais, telefoninių pokalbių tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad tuo laiku, kai tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų telefoninių kontaktų nebuvo, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji telefonais skambino kitiems asmenims, o jų telefonai jungėsi prie tų pačių judriojo ryšio bokštų A70 ir B140, apimančių teritoriją Mažonų seniūnijoje (miške ir sodyboje), kur nuteistieji ir buvo nuvežę M. G.. Sugretinus šiuos duomenis su M. G. parodymais, nekyla jokių abejonių, kad M. G. visą laiką, kai jis matant tėvui įsėdo į nuteistųjų automobilį (apie 15.30 val.), iki tol, kol buvo parvežtas atgal tėvui (apie 23.00 val.), buvo kartu su nuteistaisiais ir jų mušamas. Šią išvadą patvirtina ir logiški liudytojo M. B. parodymai, kuriuos nuteistieji visiškai nepagrįstai vadina prielaidomis. Aptartos aplinkybės aiškai paneigia ir nuteistųjų versiją, kad tuo metu jie iškylavo su pažįstamomis moterimis, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai šią nuteistųjų versiją įvertino kaip aiškiai pavėluotą, ja siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aptartų aplinkybių nepaneigia ir tai, kad, pasak liudytojo V. I., tą dieną, kai M. G. buvo išvežtas, į jo namus buvo atvažiavęs nepažįstamas vyriškis ir iš M. G. priklausančios rankinės kažką išsiėmė. Reikšmingai sieti šio asmens su įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl nebuvo jokio būtinumo nustatinėti šį asmenį. Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia apeliacinės instancijos teismui liudytojų R. G., A. J., S. G., R. P., V. I. parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nuteistieji taip pat nepagrįstai kelia abejones ir dėl M. G. mamos V. G. parodymų patikimumo. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. 2007-08-26 pareiškimą policijai parašė tuo metu, kai M. G. nebuvo namuose, tą pačią dieną buvo apklausiama irgi tuo metu, kai M. G. dar nebuvo grįžęs, be to, grįžęs namo, M. G. mamai kategoriškai atsisakė paaiškinti, kas jį sumušė, todėl visiškai logiška, kad V. G., neturėdama patikimos informacijos apie konkrečius asmenis, galbūt mušusius jos sūnų, 2007-08-26 pareiškime bei per apklausas 2007-08-26, 2007-08-27 ir 2007-08-29 nurodė, kad jos sūnų buvo išsivežę ir sumušė nepažįstami asmenys. Beje, visiškai deklaratyvus yra nuteistųjų teiginys, kad V. G. juos pažinojo iki 2007-08-26 įvykių, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. G. teisiamųjų pavardes pirmą kartą išgirdo tik 2007-08-24, jokių kontaktų su jais iki 2007-08-26 neturėjo (t. 2, b. l. 171). Kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad V. G. 2008-02-14 iš pateikto jai garso įrašo atpažino B. N. balsą. Iš byloje esančių pokalbių suvestinių matyti, kad V. G. su nuteistaisiais jau ir anksčiau kalbėjo telefonu, todėl netikėti V. G. teisme duotais parodymais (t. 2, b. l. 193), kad ji, pabendravusi keletą kartų su nuteistaisiais, jau galėjo jų balsus atpažinti, nėra pagrindo.

Nuteistieji taip pat nepagrįstai kelia abejones ir dėl garso įrašų teisėtumo. Garso kasetę su telefoninių pokalbių įrašais ikiteisminio tyrimo metu pateikė nukentėjusysis M. G., padarytos šių pokalbių suvestinės teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbtos, taip pat išklausyti ir patys pokalbiai, t. y. garso įrašo patikimumas buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai garso įrašą pripažino įrodymu ir juo rėmėsi grįsdamas savo išvadas. Kaip jau minėta, garso įrašai buvo perklausyti teisiamajame posėdyje, nė vienas posėdyje dalyvavęs asmuo nepareiškė, kad perklausyto įrašo turinys neatitinka pokalbių suvestinėse atvaizduoto įrašo turinio. Liudytojas D. M. įtikinamai paaiškino, kad suvestines darė jis, o jas tik išspausdino L. M., todėl laikyti pokalbių suvestines suklastotomis, kaip to siekia nuteistieji, vien dėl to, kad po jomis pasirašė ne tas asmuo, kuris faktiškai tas suvestines darė, nėra jokio pagrindo. Beje, liudytojas D. M. taip pat įtikinamai paaiškino, kad pagal darbines funkcijas puikiai pažįsta nuteistųjų balsus, be to, kaip jau minėta, B. N. balsą atpažino ir V. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji vietoje to, kad prašytų atlikti įrašo ekspertizę, kuri galėtų paneigti sutampančius nukentėjusiojo, jos mamos ir minėto liudytojo D. M. parodymus, atsisakė duoti palyginamuosius pavyzdžius tyrimui, taip patys užkirto kelią jų gynybinei versijai patvirtinti.

Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistųjų B. N. ir K. R. kaltę dėl abiejų jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistųjų B. N. ir K. R. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo dėl nuteistųjų kaltės daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų B. N. ir K. R. apeliacinį skundą atmesti.