Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2013-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-05
Bylos Nr.
1A-278/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
A. L., E. P.
Nukentėjusysis
V. O., S. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-278/2013
Procesinis bylos Nr. 1-41-1-00230-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.9., 1.2.14.3.1. (N) (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Aloyzo Kruopio, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei – Lisauskienei,gynėjams Kęstučiui Blažiui, Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir iš dalies sudėjus bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

E. P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės bausmių apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. L. ir E. P. solidariai priteista nukentėjusiajai V. O. 2331 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš įstatyminio atstovo R. L. 40000 Lt kol jis pasieks pilnametystę.

Iš A. L. ir E. P. solidariai priteista nukentėjusiajam S. O. 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš įstatyminio atstovo R. L. atitinkamai 1165,5 Lt ir 2500 Lt kol jis pasieks pilnametystę.

Iš A. L. ir E. P. priteista Valstybinbei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos po 12838,28 Lt gydymo išlaidų. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš įstatyminio atstovo R. L. kol jis pasieks pilnametystę.

Iš A. L. ir E. P. priteista valstybės naudai po 370 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš įstatyminio atstovo R. L. kol jis pasieks pilnametystę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir E. P. nuteisti už tai, kad 2011 m. spalio 7 d., nuo 22 val. iki 24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 17, veikdami bendrininkų grupe, tyčia dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų E. P. pargriovus S. O. ant žemės ir kojos keliu jį prispaudus per pilvo sritį, po to sudavus apie 3 kartus kumščiu į krūtinės sritį, kumščiu trenkus į veidą ir vieną kartą spyrus, A. L. spyrus apie 8 kartus S. O. į galvos sritį, apie 3 kartus abiem kojomis užšokus gulinčiam S. O. ant galvos bei apie 2 kartus kojos kulnu smogus į veido sritį, nukentėjusiajam S. O. padarė kraujosruvas akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžį, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam S. O. sveikatą.

Taip pat nuteisti už tai, kad 2011 m. spalio 7 d., nuo 22 val. iki 24 val., plėšimo iš nukentėjusiojo S. O. metu, tomis pat aplinkybėmis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu tyčia panaudoję fizinį smurtą prieš S. O. tikslu užvaldyti jo turtą, plėšimo būdu jį užvaldė, t. y. E. P. pargriovus S. O. ant žemės ir kojos keliu jį prispaudus per pilvo sritį, po to sudavė apie 3 kartus kumščiu į krūtinės sritį, kumščiu trenkė į veidą ir vieną kartą spyrė, A. L. spyrė apie 8 kartus S. O. į galvos sritį, apie 3 kartus abiem kojomis užšoko gulinčiam S. O. ant galvos bei apie 2 kartus kojos kulnu smogė į veido sritį, nukentėjusiajam S. O. padaryti kraujosruvas akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžį, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma. Tokiu būdu, pavartoję fizinį smurtą, nuteistieji pagrobė S. O. priklausančius mobilųjį telefoną „LG KP 500“ su SIM kortele, kurio vertė 200 Lt, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 680 Lt, balto metalo apyrankę su užrašu „Motomanas visam“, kurios vertė 150 Lt, rankinį laikrodį „QMAX“, kurio vertė 100 Lt, piniginę 10 Lt vertės, kurioje buvo 7 Lt ir 3 vnt. raktų, kurių bendra vertė 10 Lt, ir pirštines, kurių vertė 90 Lt, tuo nukentėjusiajam S. O. padarydami 1247 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis nurodo, jog 2011-10-07 su E. P. eidami link namų, prie namo Nr. 14, Vilniaus gatvėje, nuėjo už medžio atlikti gamtinių reikalų. Jis išgirdo, kad pasakė ,,zdarova“, ir pamatė, kad E. P. tempia kažkokį vaikiną už apykaklės ir klausia, ar jis ko nors turi. Vaikinui atsakius ne, E. P. trenkė jam į veidą, po to paklausė pavardės, vaikinas pasakė, tada E. P. trenkė jam į krūtinę, vaikinas pradėjo kosėti. Nuteistasis A. L. pamanęs, kad nukentėjusysis prarado sąmonę, spyrė jam į šoną. Prie jo (A. L.) priėjęs E. P. parodė telefoną ,,LG“, o grįžus į namus parodė ir sidabrinę grandinėlę. Kitą dieną E. P. draugas (A. C.) pasakė, kad E. P. leido parduoti telefoną, po ko apeliantas paskambino K. K. ir pasiūlė susitikti. Jiems susitikus, A. C. pasiūlė pirkti telefoną už 100 Lt, K. K. sutiko, pinigus padavė A. C., už kuriuos jie pirko alkoholio ir cigarečių. Grįžę namo likusius pinigus padavė E. P., pastarasis A. L. pasakė, kad jis nieko negaus, nes jis to vaikino nemušė. Pinigus už grandinėlę taip pat paėmė E. P.. Nuteistojo nuomone, jis jokio sužalojimo nepadarė, nukentėjusiajam sužalojimai konstatuoti galvos srityje, tuo tarpu jis spyrė į šoną.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra nepilnametis, taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Be to, pataisos namuose drausminių nuobaudų neturi, du kartus skatintas už gerą elgesį. Nuteistasis turi seserį, kuri augina du mažus vaikus, be jo jiems labai sunku, tėvui taip pat sunku išlaikyti dukrą ir du anūkus, apelianto mama mirusi. Nuteistasis įgijęs apdailininko specialybę. Apeliaciniu skundu nuteistasis pasižada daugiau nebenusikalsti, laisvėje jis galėtų užsidirbti pinigų ir atlyginti nukentėjusiajam žalą, patirtą dėl E. P. veiksmų. Apeliantas taip pat nurodo, jog buvimas įkalinimo įstaigoje jam daro blogą įtaką.

Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo bylą grąžinti tirti iš naujo, nes priimtas neteisingas nuosprendis, nebuvo atsižvelgta į apelianto parodymus, jis nepagrįstai nuteistas griežta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis mano, jog yra nuteistas už ankstesnius nusikaltimus, dėl kurių padarymo jau yra atlikęs bausmę. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. L. ikiteisminio metu duoti parodymai yra melagingi, jis keturis kartus keitė parodymus, o teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad mušė nukentėjusįjį, paėmė iš jo daiktus ir juos pardavė. Šie A. L. parodymai atitinka liudytojų parodymus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistųjų A. L. ir E. P. apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų A. L. ir E. P. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. L. ir E. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai abu nuteistuosius pripažino kaltais ir priėmė byloje apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau kvalifikuojant abiejų nuteistųjų nusikalstamas veikas teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to teisėjų kolegija pasisakys vėliau. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiajam spyrė į šoną. Nuteistasis E. P. prašo grąžinti bylą tirti iš naujo, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo parodymus, o nuteistojo A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra melagingi, teisiamojo posėdžio metu A. L. prisipažino, kad mušė nukentėjusįjį, paėmė iš jo daiktus ir juos pardavė. E. P. taip pat nurodo, jog yra nuteistas už ankstesnius nusikaltimus. Tokius abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir paneigti pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų visuma.

Tai, kad abu nuteistieji padarė plėšimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, patvirtina nukentėjusiųjų S. O., V. O., liudytojų K. K., A. C., Z. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. Nors A. L. ir E. P. su nuosprendžiu nesutinka, jų kaltę iš dalies patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai.

Nuteistasis A. L. pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino. Parodė, jog jam nuėjus atlikti gamtinius reikalus, E. P. užkalbino vaikiną, A. L. prie jų priėjus, vaikinas gulėjo ant žemės, o E. P. klausė jo vardo ir pavardės, ir ar ką nors turi, po ko pradėjo jį mušti, jis (A. L.) nukentėjusiajam spyrė vieną kartą į dešinį šoną, kas tiksliai ištraukė telefoną, pasakyti negalėjo, nurodė, jog buvo ir grandinėlė, ir piniginė, kuriuos jie paėmė (t. 3, b. l. 32, 33). Nuteistasis E. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tarp A. L. ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, E. P. nukentėjusįjį suėmė už drabužių ir nustūmė į šoną, A. L. spardė jam į galvą, spyrė kokius 7-8 kartus ir keletą kartų užšoko kojomis ant veido, o nurodytus kaltinime daiktus taip pat paėmė A. L. (t. 3, b. l. 34, 35).

Iš to, ką teisme parodė abu nuteistieji matyti, kad dėl kai kurių esminių bylos aplinkybių jų parodymai yra visiškai skirtingi. Nuteistojo E. P. parodymus, kad jis prieš nukentėjusįjį iš viso nenaudojo jokio smurto, visiškai paneigia kito nuteistojo A. L. parodymai. E. P. versiją dėl muštynių pradžios, apie tarp nukentėjusiojo ir A. L. tariamai įvykusį žodinį konfliktą paneigia kiti teisme išnagrinėti parodymai, pirmiausia nukentėjusiojo S. O. parodymai. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis S. O. parodė, kad dėl sumušimo pasekmių visų aplinkybių tiksliai jis nurodyti negali, tačiau jam buvo suduoti du smūgiai – vienas iš priekio, kitas iš nugaros, po šių smūgių nieko nepamena (t. 3, b. l. 8, 9). Priešingai, nei nurodoma nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde, nuteistojo A. L. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes viso bylos nagrinėjimo metu nekito, pastarasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą visą laiką nuosekliai teigė, jog būtent E. P. užkalbino ir atitempė nukentėjusįjį iki gamtinius reikalus atlikti nuėjusio A. L., klausė vardo, pavardės ir ar šis ką nors turi, po ko E. P. nukentėjusiajam sudavė kumščiu keletą kartų į krūtinę, vieną kartą į veidą, spyrė iš kojos, taip pat parodė, jog E. P. paėmė nukentėjusiojo grandinėlę, telefoną ir piniginę (t. 1, b. l. 38-39, t. 2, b. l. 77-78). Neatitinka bylos aplinkybių ir nuteistojo E. P. teiginiai, jog A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra melagingi. Byloje surinkti įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys duomenys paneigia šiuos deklaratyvaus pobūdžio teiginius ir patvirtina E. P. kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, teismas šio nuteistojo parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kita bylos medžiaga. Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde, nuteistasis A. L. bylą nagrinėjant teisme nurodė tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nuteistasis A. L. parodė, jog nukentėjusiajam spyrė vieną kartą į dešinį šoną, o kuris būtent paėmė nukentėjusiojo telefoną, pasakyti negalėjo, nurodė, kad buvo grandinėlė ir piniginė. E. P. nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis A. L. vienas pardavė nukentėjusiojo daiktus, paneigia liudytojos Z. Š. parodymai, kad dėl grandinėlės pirkimo ji tarėsi su E. P., pastarajam ir sumokėjo dalį pinigų (t. 3, b. l. 6). Be to, apklaustas teisme liudytojas A. C. parodė, jog grįžę iš miesto A. L. ir E. P. minėjo, kad sumušė žmogų, pasakojo, jog pirmas sudavė A. P., po to mušė A. L.. E. P. minėjo, jog nukentėjusysis turėjo kelis litus, o A. L. parodė mobiliojo ryšio telefoną (t. 3, b. l. 6). Liudytojas K. K. parodė, jog telefoną pirkti pasiūlė A. L., E. P. pasakė, kad telefonas yra vogtas (t. 2, b. l. 159, 160). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžis, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ir daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui (t. 1, b. l. 226, 227).

Nors abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuosprendžiu, pažymėtina, kad didžioji dalis faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jokių abejonių nekelia. Ankščiau aptartais ir teisme išnagrinėtais įrodymais šioje byloje nustatyta, jog nuteistieji A. L. ir E. P. buvo pažįstami, nukentėjusiojo S. O. nepažinojo, byloje nėra duomenų, jog apeliantai nukentėjusįjį sužalojo gindamiesi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jų sveikatą ar gyvybę. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. nuteistieji ir A. C. gėrė alkoholinius gėrimus nuteistojo A. L. namuose, tai, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, nurodė ir patys nuteistieji. A. L. ir E. P. išėjo į lauką, kur Vilniaus gatvėje E. P. pargriovė nukentėjusįjį S. O. ir prispaudęs keliu per pilvo sritį klausė vardo, pavardės ir ar jis ką nors turi, tada sudavė jam kumščiu tris kartus į krūtinės sritį, vieną kartą į veidą ir vieną kartą spyrė, po ko A. L. apie aštuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, apie tris kartus abiem kojomis užšoko ant galvos ir apie du kartus kulnu smogė į veido sritį. Dar po to pagrobė mobilųjį telefoną, sidabrinę grandinėlę, balto metalo apyrankę, piniginę, raktus ir pirštines. Palikę sumuštą S. O. grįžo į A. L. namus, o kitą dieną A. L. pardavė telefoną K. K., grandinėlę pardavė J. Š., dėl kurios pardavimo derėjosi E. P. ir už kurią dalis pinigų buvo sumokėta taip pat E. P.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai S. O. buvo padaryti trim ir daugiau trauminiais poveikiais, padarytais kietu buku daiktu, o sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Taigi, išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis abu nuteistieji apiplėšė ir sunkiai sutrikdė S. O. sveikatą, be to, šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog jie nesutinka su nuosprendžio dalimi kuria jie pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis E. P. nurodo, jog A. L. pats prisipažino, kad iš nukentėjusiojo daiktus paėmė jis (A. L.), nuteistasis A. L. nurodo, jog einant į namus E. P. jam parodė pagrobtus telefoną ir grandinėlę, t. y. abu nuteistieji neigia užvaldę svetimą turtą. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Nuoseklūs nuteistojo A. L. parodymai patvirtina, jog E. P., pargriovęs nukentėjusįjį, iš pradžių klausė jo vardo, pavardės ir ar ką nors jis turi, po to prieš jį panaudojo smurtą. Nors pats nuteistasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusiajam spyrė į šoną, tą tvirtina ir savo apeliaciniame skunde, prašydamas tokius jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau akistatos su E. P. metu nuteistasis A. L. parodė, jog jis nukentėjusiajam spyrė du kartus į galvos sritį, o paėmęs nukentėjusiojo mobilų telefoną, piniginę ir nusegęs grandinėlę, spyrė du kartus į šoną ir vieną kartą į galvos sritį (t. 1, b. l. 178-180). Kaip minėta, šiuos jo parodymus patvirtina liudytojo A. C. parodymai, kad iš nuteistųjų pasakojimo liudytojas suprato, jog pirmas sudavė smūgį E. P., po to nukentėjusįjį mušė A. L. (t. 3, b. l. 6, 7). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad abiejų nuteistųjų prieš nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas buvo ne jų nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą – abu nuteistieji mušė nukentėjusįjį tikslu pagrobti iš jo turtą ir šią nusikalstamą veiką teisingai įvertino ir kvalifikavo kaip plėšimą. Be to, pagrįsta teismo padaryta išvada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe. BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata (kasacinė nutartis Nr. 2K-485/2008), kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Nors šioje byloje apie išankstinį žodinį A. L. bei E. P. susitarimą padaryti nusikaltimą ir išsamų nusikalstamos veikos detalių aptarimą duomenų nėra, tačiau nuteistųjų susitarimas pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Abu nuteistieji nukentėjusįjį mušė ir pagrobė jo turtą. Abu nuteistieji, būdami nusikaltimo bendravykdytojais, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė ir abu siekė to paties tikslo užvaldyti svetimą turtą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji padarė plėšimą veikdami bendrininkų grupe. Jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo. Šioje byloje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam S. O. plėšimo metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas abu nuteistuosius pripažino kaltais ir dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, nes spyręs nukentėjusiajam vieną kartą į šoną jokio sužalojimo jam nepadarė. Tuo tarpu iš nuteistojo E. P. apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog jis iš vis neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nurodydamas, jog A. L. meluoja. Šiuos abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus kolegija taip pat atmeta. Nuteistojo E. P. skundo argumentai šiame nuosprendyje jau buvo aptarti, paneigti ir atmesti, nes byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad plėšimo metu E. P. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo A. L. parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamos teismo išvados, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas tiek E. P., tiek A. L. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, įrodymų – tiek kaltinančių, tiek teisinančių E. P. – tikrumo vertinimas paremtas objektyviais kriterijais, iš įvairių šaltinių gautos informacijos sugretinimu. Nuteistojo A. L. skundo minėti skundo argumentai taip pat buvo aptarti.

Pagal teismų praktiką nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, nebūtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Todėl tokiu atveju svarbiausia nustatyti kaltininkų susitarimo turinį, iš kurio išplaukia kaltininkų tyčios turinys. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011). Kolegija pažymi, kad tokių pačių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje ne tik nusikaltimų žmogaus gyvybei, bet ir nusikaltimų žmogaus sveikatai bylose. Šioje byloje nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas S. O. buvo padarytas plėšimo metu, įrodyta, kad abu nuteistieji veikė bendrininkų grupe ir abu prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą. Apie tai, kad nuteistųjų susitarimas padaryti plėšimą pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, šioje nutartyje jau buvo nurodyta ir tokios išvados motyvai išdėstyti. Kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas plėšimo metu, šiuo atveju nuteistųjų susitarimas, pasireiškęs tais pačiais konkliudentiniais veiksmais, apėmė ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą. Nors nuteistųjų tikslas buvo svetimo turto užvaldymas, abu mušdami nukentėjusįjį, pritarė ir šiems vienas kito veiksmams, o taip pat numatė galimas jų bendrų veiksmų pasekmes, juo labiau, kad abu nuteistieji S. O. mušė ir į gyvybiškai svarbią galvos sritį. Šios aplinkybės patvirtina, kad abu nuteistieji tikrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jų pavojingos veikos padariniams, taip pat ir sunkiam sveikatos sutrikdymui. Tuos padarinius jie numatė bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Todėl nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš nusikaltimo vykdytojų padarytų nukentėjusiajam būtent tuos sužalojimus, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistieji A. L. ir E. P. veikė kartu turėdami vieningą tyčią, todėl teismas pagrįstai juos abu pripažino tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdytojais ir abiejų nuteistųjų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems A. L. ir E. P. nepagrįstai inkriminuotas ir kitas jų nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2003, 2K-187/2008, Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010). Pažymėtina, kad tokių pačių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje ne tik nusikaltimų žmogaus gyvybei, bet ir nusikaltimų žmogaus sveikatai bylose.

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. L. ir E. P. sumušė nukentėjusįjį tikslu užvaldyti jo turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji sumušė nukentėjusįjį ir pagrobė jo daiktus, ir šios aplinkybės (apie sumušimą tikslu pagrobti daiktus) leidžia daryti išvadą dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo sunkiai sutrikdant S. O. sveikatą, todėl nėra teisinio pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog smurtą A. L. ir E. P. prieš nukentėjusįjį panaudojo nors ir viešoje vietoje, tačiau jokių pašalinių žmonių įvykio metu nebuvo ir šio įvykio nematė.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nuteistųjų A. L. ir E. P. veikas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą perkvalifikuojant į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pripažinti įrodyta, jog nuteistieji A. L. ir E. P. 2011 m. spalio 7 d., nuo 22 val. iki 24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 17, veikdami bendrininkų grupe, tyčia dėl savanaudiškų paskatų E. P. pargriovus S. O. ant žemės ir kojos keliu jį prispaudus per pilvo sritį, po to sudavus apie 3 kartus kumščiu į krūtinės sritį, kumščiu trenkus į veidą ir vieną kartą spyrus, A. L. spyrus apie 8 kartus S. O. į galvos sritį, apie 3 kartus abiem kojomis užšokus gulinčiam S. O. ant galvos bei apie 2 kartus kojos kulnu smogus į veido sritį, nukentėjusiajam S. O. padarė kraujosruvas akių vokuose, veido dešinėje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės akiduobės lūžį, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktinėse skiltyse su galvos smegenų koma, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam S. O. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su jiems paskirtomis bausmėmis. Nuteistasis A. L. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę argumentuoja tuo, kad jis yra nepilnametis, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pataisos namuose drausminių nuobaudų neturi, skatintas, be to, turi seserį, auginančią du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba. Nuteistasis E. P. nurodo, jog jis nepagrįstai nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat mano, jog yra nuteistas už ankstesnius nusikaltimus. Šiuos apeliantų argumentus kolegija taip pat atmeta.

Paskirdamas abiems nuteistiesiems bausmes teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat nepažeidė ir kitų bausmės skyrimą reguliuojančių baudžiamųjų įstatymų reikalavimų. Nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs konkrečių bausmių skyrimo abiems nuteistiesiems motyvai. Nuteistasis A. L. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, todėl skiriant bausmes vadovautasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet atsižvelgta ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus BK XI skyriuje. Tuo tarpu nuteistasis E. P. nusikaltimus padarė būdamas pilnametis. Nuteistųjų A. L. ir E. P. nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nuosprendyje teismas padarė motyvuotą išvadą, kad byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų buvęs pagrindas skirti bausmes švelnesnes, negu numatyta įstatyme, todėl abiems nuteistiesiems bausmės paskirtos įstatymų sankcijų ribose (nuteistajam A. L. taikytos BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatos). BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų, tuo tarpu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki 6 metų, bet ir arešto bausmė. Abu nuteistieji jau buvo teisti, be to, padarė dar ir kitą, labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į tai ir į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį abiems nuteistiesiems pagrįstai paskirtos būtent laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmes teismas BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, abiejų nuteistųjų kaip bendrininkų vaidmenį nusikaltimų padaryme ir kitas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į duomenis, apibūdinančius nuteistųjų asmenybes. Iš nuosprendžio matosi, kad A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl dar kartą atsižvelgti į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skiriant bausmę teismas įvertino ir tai, jog nuteistasis A. L. nukentėjusiojo atsiprašė. Tuo tarpu E. P. atsakomybę jokių lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas pagrįstai nustatė dvi abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimų padarymą veikiant bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Vertinant nuteistųjų asmenybes, teismas atsižvelgė į tai, kad E. P. anksčiau jau buvo teistas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis nuteistasis nelinkęs taisytis ir paisyti nustatytų visuomenės elgesio normų. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis A. L. taip pat teistas bei baustas administracine tvarka. Nuteistajam E. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė bausmę artimą sankcijos vidurkiui, o A. L. mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Tokios pat bausmės nuteistiesiems paskirtos ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą. Galutinės subendrintos bausmės abiems nuteistiesiems paskirtos apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad net ir pašalinus iš kaltinimo BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį, bausmė nuteistiesiems nešvelnintina. Nuteistasis A. L. skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis reikalingas seseriai, auginančiais du mažamečius vaikus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam nėra pagrindo švelninti bausmę remiantis BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paskyrus A. L. laisvės atėmimo bausmę, sesers vaikai be priežiūros neliktų, juos prižiūri motina, be to, kaip skunde nurodo pats nuteistasis, seseriai padeda tėvas. Nuteistojo A. L. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo teigiamo elgesio įkalinimo įstaigoje bausmės švelninimui įtakos neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pašalintas vienas iš dviejų kvalifikuojančių požymių, abiems nuteistiesiems ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir galutinės subendrintos bausmės nėra per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

A. L. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

E. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir bausme, paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Aloyzas KruopysKęstutis Jucys