Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto skolininko V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria antstolio prašymas dėl baudos skyrimo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-22502-600/2014 pagal antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. I. ir AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė prašė skirti V. I. 1000 Lt baudą už kiekvieną 2014-01-23 patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. 0171/13/07260/TV ir patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/07260/TD nevykdymą. Nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/07260 pagal 2012-05-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo Vykdomąjį raštą Nr. 2-1238-653/2009 dėl 27531,76 Lt skolos, 5 bei 10 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. I. trečios eilės išieškotojo „Swedbank“ naudai. 2014-01-23 vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/07260 buvo priimti procesiniai dokumentai: patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/07260/TD, patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. 0171/13/07260/TV. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininko gyvenamosios vietos adresu – Erfurto g. 4-40, Vilnius ir 2014-01-29 įteikti skolininko mamai V. I., tačiau skolininkas iki šiol nėra įvykdęs minėtuose antstolės patvarkymuose nurodytų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ( b.l.32-38), kuriuo nesutiko su skundžiama nutartimi. Nurodo, jog antstolės patvarkymas buvo išsiųstas apeliantui adresu Lietuvoje ­– (duomenys neskelbtini), kurį pagal įgaliojimą priėmė apelianto mama. Apeliantas nurodo nuo 2013 m. balandžio mėn. Gyvena ir dirba Norvegijoje, nuo 2013-09-18 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (CK 2.12 str.). Todėl antstolio patvarkymas siųstas netinkamu adresu.

Apelianto motina dėl amžiaus ir nekompetencijos neturėjo galimybių persiųsti apeliantui skenuotą patvarkymą, todėl tikslus patvarkymo turinys apeliantui nebuvo žinomas. Skenuotą patvarkymą gavo jau pasibaigus nurodytam įpareigojimo terminui. Norvegijoje neturi daugelio reikiamų dokumentų, o reikalaujamas pristatyti automobilis yra Norvegijoje. Pažymi, jog dėl šių objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymo.

Nurodo, jog sieks surinkti antstolio reikalaujamą informaciją ir ją pateiks antstoliui bei pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Abejoja, ar skolininkas procesinių dokumentų įteikimo metu buvo išvykęs į užsienį, nes iki skundžiamos nutarties priėmimo, skolininkas ar jo mama neinformavo antstolės apie kitą skolininko gyvenamąją vietą bei aplinkybes, trukdančias tinkamai informuoti skolininką apie atliktus procesinius veiksmus. Tai, kad skolininko mama nemoka naudotis elektroninėmis priemonės nebuvo kliūtis skolininkui susisiekti su antstole ir paprašyti atsiųsti skenuotą patvarkymą. Skolininkas su antstole susisiekė tik po to, kai teismas skyrė baudą. Be to, skolininkas 2014-05-21 su advokate sudarė atstovavimo sutartį, taigi galimai buvo Lietuvoje, tačiau reikalavimo pateikti transporto priemonę nevykdė, su antstole nesusiekė, į antstolių kontorą neatvyko, skolos dengti nepradėjo iki šiol. Tai, kad skolininkas gyvena Norvegijoje, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti antstolio įpareigojimus, domėtis vykdomąja byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą tenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog apeliantas nepateikė informacijos apie turimą turtą bei nepristatė transporto priemonės, nors antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo buvo įteiktas skolininko motinai.

Apeliantas iš esmės pripažįsta, kad antstolio patvarkymo visa apimtimi neįvykdė, tačiau nevykdymą motyvuoja tuo, kad jis gyvena užsienyje ir objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti antstolės patvarkymą.

CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 str. 1 d.). CPK 585 str. 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Taigi, CPK 585 str.1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 str. 2 d., asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Iš civilinės bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vykdydama skolos išieškojimą iš skolininko V. I. turto, antstolė 2014-01-23 patvarkymu kreipėsi į skolininką dėl areštuoto turto įvertinimo ir informacijos apie turimą turtą pateikimo vykdomojoje byloje.

Šis patvarkymas išsiųstas skolininkui adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-01-29 įteikti skolininko mamai V. I. (b. l.10). Šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas.

Nors apelantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog nuo 2013-09-18 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (CK 2.12 str.), tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas apelianto argumentas, kad antstolio patvarkymas siųstas netinkamu adresu.

Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 38). Duomenų, kad apeliantas būtų deklaravęs viešame registre savo išvykimą į Norvegiją, nėra pateikta (CPK 178 str.).

CPK 123 str. 3 d. numatyta, jog tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

CPK 604 str. numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.

Apeliantas, žinodamas, jog iš jo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimu yra priteista 27 124,76 Lt suma išieškotojo AB banko „Hansabankas“ naudai, ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas, turėjo pareigą domėtis vykdymo procesu. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 str. 1 p.), antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (CPK 644 str. 2 p.); aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Šių savo pareigų apeliantas nagrinėjamu atveju nevykdė.

Ta aplinkybė, kad apelianto motina nekompetentinga jam persiųsti antstolės 2014-01-23 patvarkymą, nepaneigia apelianto pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.) ir kreiptis į antstolę, siekiant sužinoti tikslų minėto antstolės patvarkymo turinį. Pažymėtina, jog CPK 643 str. 1d. numatyta, jog skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; taip pat turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga ( CPK 643 str. 2 d.).

Pažymėtina ir tai, jog apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog sieks surinkti antstolio reikalaujamą informaciją ir ją pateiks antstoliui bei pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau iki atskirojo skundo nagrinėjimo datos apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti jokie įrodymai, jog apeliantas yra įvykdęs minėtą antstolės patvarkymą (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti antstolės reikalaujamą informaciją apie antstolės valdingų įpareigojimų nevykdymo priežastis, tačiau šio įpareigojimo per antstolės nurodytą terminą neįvykdė, nors jokių objektyvių priežasčių nevykdyti antstolės reikalavimo byloje nenustatyta, tokiais savo veiksmais (neveikimu) akivaizdžiai ignoruodamas valstybės funkcijas vykdančio asmens reikalavimus ir teisėto antstolės nurodymo nevykdymu sudarydamas prielaidas išvengti skolos sumokėjimo išieškotojo naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolės pareiškimą dėl piniginių sankcijų už antstolio reikalavimų nevykdymą taikymo skolininkui (CPK 585 str. 2 d., 616 str.).

Apeliantas neginčija pačios baudos dydžio, todėl dėl baudos dydžio apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Atsižvelgdamas į apelianto atskirtajame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 10,00 Lt baudos paskyrimas už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną skaičiuojant nuo 2014-04-30 iki antstolės 2014-01-23 patvarkymuose nurodytų reikalavimų visiško įvykdymo, atitinka nuobaudos taikymo civiliniame procese paskirtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.) .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.