- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- I-6007-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00646-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybės, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 5 400 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b. l. 1-5) pareiškėjas nurodo, kad nuo laikotarpiu 2015-05-26 iki 2015-12-17 buvo konvojuotas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą. Visas konvojavimo laikotarpis buvo žiaurus kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeidimas. Konvojavimo metu pareigūnai tyčiojosi ir žemino demonstruodami kovinius ginklus, atlikinėdami asmens ir daiktų kratas. Transporto priemonėse trūko vietos sėdėti ir asmeniniams daiktams, kurių leidžiama turėti iki 30 kg, susidėti. Šaltuoju metų laiku dėl vietos trūkumo tirpo kojos, sutraukdavo raumenis, trūko oro. Šiltuoju metų laiku dėl oro trūkumo konvojavimas virsdavo siaubu. Konvojavimui pritaikytos transporto priemonės „baisios“, jose tvyro klaikus kvapas, patalpos purvinos, nuolat išsitepdavo rūbai. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, naktimis sapnuoja košmarus – žiaurų pareigūnų elgesį. Šios pasekmės išliks visam gyvenimui. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5 400 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepimu (b. l. 9-11) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.
Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu.
Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad konvojuojant pareiškėją specialios paskirties automobiliais nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, apie tai darant įrašus kelionės žiniaraščiuose.
Pažymi, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus. Priimant konvojuojamuosius, Viešojo saugumo konvojaus pareigūnai pagal Konvojavimo taisyklių 78 punktą privalo atlikti visų konvojuojamųjų asmenų (išrengiant) kratą, taip pat pažiūrėti jų drabužius, daiktus ir maisto produktus.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pervežant konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pastebėję režimo pažeidimą pareiškėjas apie tai privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus. Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų patikrina specialiojo transporto būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Apie tai atliekamas įrašas konvojaus dokumentuose. Iš konvojavimo dokumentacijos matyti, kad tikrinę pareigūnai pastabų neturėjo.
Viešojo saugumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5, 119).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundas grindžiamas prielaidomis ir nuomonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų. Ginčo laikotarpis nuo 2015-05-26 iki 2015-12-17.
Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos prilygo žiauriam kankinimui, žemino jo garbę ir orumą. Kameros buvo perpildytos, neužteko vietos visiems sėdėti, daiktams susidėti. Šaltuoju metų laiku buvo šalta, šiltuoju – trūko oro, buvo karšta. Konvojavimui skirtos transporto priemonės neatitinka higienos reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Iš šalių pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas penkiolika kartų, t. y. 2015-05-26, 2015-06-30, 2015-07-02, 2015-07-21, 2015-07-27, 2015-08-03, 2015-08-17, 2015-08-24, 2015-09-14, 2015-09-21, 2015-11-18, 2015-11-20, 2015-12-03, 2015-12-09, 2015-12-17 ir tam tikrą etapą vyko šiais planiniais konvojaus maršrutais: Vilnius – Klaipėda –Vilnius, Vilnius – Rokiškis – Vilnius, Vilnius – Marijampolė –Vilnius (b. l. 12-56). Konvojavimui nurodytais planiniais maršrutais buvo naudoti Mersedes Benz, Volkswagen Crafter ir Iveco markės automobiliai, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 21, 24, 27, 30, 33, 36, 39, 42, 45, 48, 51, 54, 58, 67, 77, 80, 83, 86, 89, 92, 95, 98, 110).
Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų (b. l. 12-56) matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius. Automobiliuose Volkswagen Crafter, Mersedes Benz ir Iveco yra įrengti bagažo skyriai (b. l. 67, 77, 80, 83, 86, 89, 92, 95, 98). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo skundo teiginiai, kad transporto priemonės buvo perpildytos, trūko vietos sėdėti ir daiktams susidėti, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, abejotina ar pareiškėjas išvykdamas iš vienos tardymo izoliatorius į kitą vienai ar kelioms dienoms, o taip pat ir kiti konvojuojamieji, visada kartu vežasi po 30 kg asmenių daiktų.
Konvojavimo taisyklių 146.3 - 146.4. punktuose nustatyta, kad specialios paskirties transporto priemonėse turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), įrengta šildymo sistema, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (b. l. 67, 77, 80, 83, 86, 89, 92, 95, 98) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos sėdimos vietos, kiekvienoje kėbulo kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, įrengtos šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai. Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė jų techninė apžiūra (b. l. 68-69, 75-76, 78-79, 81-82, 84-85, 87-88, 90-91, 93-94, 96-97, 99-100). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus dirbtinio apšvietimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus aktualius ginčo laikotarpiui (b. l. 64-66, 70-73, 101-104) transporto priemonių vėdinimo sistemos našumas ir apšvietimo rodikliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus minimalius reikalavimus, bet yra ir gerokai aukštesni. Kelionės žiniaraščiuose (b. l. 12-56) jokių pastabų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų, higienos reikalavimų pažeidimų, konvojuojamų nusiskundimų, nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo metu pareigūnai tyčiojosi ir žemino nuolat demonstruodami kovinius ginklus, atlikinėdami asmens ir daiktų kratas.
Konvojavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojuojamųjų kratos organizavimas įtvirtintas Konvojavimo taisyklių 74-93 punktuose. Šių taisyklių 78 punkte nurodyta, kad konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Sistemiškai analizuojant šias teises normas, darytina išvada, kad konvojuojamų asmenų ir jų daiktų kratos atlikimas yra ne pareigūnų teisė, o pareiga. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo asmens ir jo daiktų krata prieš konvojavimą buvo atliekama teisėtai. Pareiškėjas konvojavimo metu konvojaus viršininkui skundų nei žodžiu, nei raštu skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio, blogos savijautos ar sveikatos sutrikimų neteikė (Konvojavimo taisyklių 107 punktas, b. l. 12-56). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad konvojavimo metu pareiškėjas buvo žemintas, su juo nepagarbiai elgiamasi ar dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimų arba kitų neigiamų pasekmių.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją į paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.