Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-696-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
2S-696-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Antanas Burdulis, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
A. Č.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-696-390/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme yra priimtas ieškovo A. Č. ieškinys atsakovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė A. Č. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas – nustatyti nepilnamečio vaiko U. Č., gim. 2001-04-16, gyvenamąją vietą su atsakove. Nurodė, jog ieškovas 2009-01-29 pamokų metu atvyko į nepilnametės dukros mokyklą ir grasino ją išsivežti į Panevėžį. Pedagogams neleidus nutraukti dukros mokymosi proceso, ieškovas dukros neišsivežė ir pagrasino, jog išsiveš kitą dieną. Dėl to atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Atsakovės nuomone, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnametės dukros, gyvenamąją vietą su atsakove - kadangi ieškovui išvežus dukrą į jo gyvenamąją vietą dukra bus traumuojama, bus nutrauktas palankiai besiklostantis mokymosi procesas vidurinėje bei muzikos mokykloje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, kol bus priimtas teismo sprendimas - nustatė nepilnametės U. Č., gim. 2001-04-16, gyvenamąją vietą su atsakove A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2009-01-21 U. Č. charakteristikos Nr. 2-341 teismas nustatė, jog nepilnametė greitai adaptavosi naujame kolektyve, turi draugų ir yra mėgstama, mokslas sekasi gerai, mergaitės motina rūpinasi jos mokymusi, elgesiu ir buitimi, dažnai bendrauja su mokytoja, mergaitei supirktos visos reikiamos mokymosi priemonės. Taip pat nepilnametė U. Č. tris kartus per savaitę lanko smuiko instrumento grupę muzikos mokykloje ((duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos 2009-01-21 pažyma apie U. Č. mokymąsi Nr. 2-4-154). Iš A. Č. 2009-01-29 prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatė, jog mergaitės motina prašo leisti vaikui matytis su tėvu tik dienos metu, t.y. iš esmės neprieštarauja, kad dukra bendrautų su tėvu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad iki santuokos nutraukimo byla bus išnagrinėta iš esmės ir įsiteisės atitinkamas teismo sprendimas, sąlygas, garantuojančias galimybę sistemingai ir nuosekliai mokytis, nepilnametei U. Č. sudarytų jo gyvenimas su atsakove. Teismui neturint jokių duomenų, įrodančių, jog vaiko interesams yra būtinas gyvenamosios aplinkos keitimas, vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakove.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. prašo 2009-02-04 nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK IV dalyje numatytas normas, visiškai nevertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl priėmė neteisingą nutartį. Teigia, kad teismo nutartyje padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms, kadangi teismas, konstatuodamas, jog nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtina išsiaiškinti aplinkybes ir jas įvertinti labai atidžiai, atsižvelgiant ir į paties vaiko norus, nes jie turi lemiamą reikšmę, šių būtinų aplinkybių nesiaiškino. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką, bylos įrodymus bei įvertinat tai, kad atsakovė teismui nėra pateikusi ne tik priešieškinio, bet ir atsiliepimo į priešieškinį taip pat atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, tenkinti atsakovės prašymo nebuvo jokio pagrindo. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas 2009-01-29 į mokyklą nuvyko pasimatyti su dukra ir pasikalbėti su klasės auklėtoja bei paprašyti, kad ji atleistų dukrą nuo penktadienio pamokų, nes su dukra planavo visą savaitgalį praleisti kartu, be to dukra norėjo pabendrauti ir su seneliais. Būtent atsakovė be ieškovo žinios dukrą išsivežė į Kauną, kuri iki to laiko mokėsi ir lankė užklasinę veiklą Panevėžyje. Šiuo metu atsakovės ir dukros gyvenamojoje vietoje Kaune, dukrai nėra normalių gyvenimo sąlygų, atsakovė nesudaro palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis nepilnametei dukrai. Teismas padarė įstatymui prieštaraujančią išvadą nurodydamas, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis ne tik LR CPK 148 str., o išimtinai LR CPK 375 str. numatytais pagrindais ir išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismas neturėtų vadovautis vien tik motinos prioritetinėmis teisėmis priimant bet kokį sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo santykių teisinis reguliavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Teismas detaliai pagrindė savo sprendimą nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas yra smurtaujantis žmogus, yra sumušęs atsakovę. Ieškovas vengė geranoriškai teikti išlaikymą dukrai, šios pareigos vykdymas buvo pasiektas tik teisminiu keliu. 2009-02-19 nutartimi teismas įpareigojo atsakovę netrukdyti bendrauti ieškovui su dukra, todėl ieškovo teisės 2009-02-04 nutartimi nėra pažeidžiamos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti atsakovė, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Taigi CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, kai būtina apginti nepilnamečio vaiko interesus. Taikant laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų taip pat vadovaujamasi bendrosiomis CPK 144-152 str. nuostatomis. CPK 148 str. 1 d. numatyta, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Todėl atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė įstatymui prieštaraujančią išvadą nurodydamas, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

Atskirąjame skunde taip pat teigiama, kad teismo nutartyje padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms, kadangi teismas, konstatuodamas, jog nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtina išsiaiškinti aplinkybes ir jas įvertinti labai atidžiai, atsižvelgiant ir į paties vaiko norus, nes jie turi lemiamą reikšmę, šių būtinų aplinkybių nesiaiškino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes, turinčias reikšmės atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas įvertinęs (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2009-01-21 U. Č. charakteristiką Nr. 2-341 nustatė, jog nepilnametė greitai adaptavosi naujame kolektyve, turi draugų ir yra mėgstama, mokslas sekasi gerai, mergaitės motina rūpinasi jos mokymusi, elgesiu ir buitimi, dažnai bendrauja su mokytoja, mergaitei supirktos visos reikiamos mokymosi priemonės. Taip pat nepilnametė U. Č. tris kartus per savaitę lanko smuiko instrumento grupę muzikos mokykloje ((duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos 2009-01-21 pažyma apie U. Č. mokymąsi Nr. 2-4-154). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismo išvadą, kad aplinkos keitimas vaikui gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių sukrėtimų.

Apeliantas nurodo, kad šiuo metu atsakovės ir dukros gyvenamojoje vietoje Kaune, dukrai nėra normalių gyvenimo sąlygų, atsakovė nesudaro palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis nepilnametei dukrai. Kadangi šį teiginį patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

Taip pat teigiama, kad teismas visiškai nevertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl priėmė neteisingą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 144 straipsnio normos pagrindu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, nevertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės išsprendė teisingai, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Antanas BurdulisRamūnas Mitkus