- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- ATP-1021-383/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03360-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulis 2012 m. gegužės 21 d. surašė G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-05-21, 20.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus (6 promilės) neblaivumo laipsnis, be to, jis, minėtą transporto priemonę vairavo be valstybinės privalomosios techninės apžiūros. Šiais savo veiksmais G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutarimu G. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant G. D. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., sudėties.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant G. D. administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimų padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo aktu, kitais įrodymais. Institucija pažymi, jog policijos pareigūnai visus veiksmus atliko teisėtai, kad policijos pareigūnai nėra pažįstami ir nesusiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jų parodymais. Institucijos teigimu, teismas vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei apklaustų liudytojų parodymais, kurie yra jo artimieji, kaimynai ir turėtų būti vertinami kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai, siekiantys padėti jam išvengti administracines atsakomybės. Institucija nurodo, jog neblaivumas G. D. buvo nustatytas alkotesteriu, kurio patikra pažeidimo nustatymo dieną buvo galiojanti, todėl nekyla jokių abejonių dėl šio prietaiso patikimumo. Patikros sertifikate nurodyti matavimo ribų ir tikslumo duomenys tik nurodo nuo kokio minimalaus iki maksimalaus promilių dydžio yra skaičiuojama paklaida, o ne kokį maksimalų girtumo laipsnį gali rodyti prietaisas, todėl abejoti sertifikuoto alkoholio matavimo prietaiso parodymais šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo. Institucijos teigimu, policijos pareigūnai panaudojo tinkamas specialiąsias technines priemones neblaivumui nustatyti, todėl neprivalėjo atlikti pakartotinę procedūrą ar pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, be to, pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl G. D. neblaivumo ir pagal kitus neblaivumo požymius.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai G. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad G. D. neigė savo kaltę dėl pažeidimų padarymo, G. D. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių pareigūnų parodymais teismo posėdyje (b. l. 49), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b. l. 3), patikros sertifikatu (b. l. 4).
Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad iš budėtojo gavę pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja automobilis, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pastebėjo automobilį, kuris iš kiemo išvažinėjo atbuline eiga. Pamatęs pareigūnus, vairuotojas automobilį sustabdė, o pareigūnams priėjus pareiškė, kad automobilio nevairavo. Iš esmės analogiškus parodymus policijos pareigūnai davė ir teismo posėdyje, kur taip pat patvirtino, kad automobilio vairuotojas bei du keleiviai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Liudytojo A. R. parodymuose esantis netikslumas, jog dokumentus jam pateikė G. D. motina, nors pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad dokumentus pateikė pats G. D., savaime nereiškia, kad pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs ir net klaidinantys, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime. Šis pareigūno A. R. parodymuose esantis neatitikimas laikytinas sąžininga pareigūno klaida, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie keltų abejonių dėl A. R. ar pareigūno T. D. parodymų patikimumo. Pareigūnų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo laikyti pareigūnų parodymus nepatikimais.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija bei ją patvirtinančiais liudytojų parodymais, kadangi jie vertintini kaip siekis padėti G. D. išvengti admnistracinės atsakomybės. G. D. ir liudytojų A. S. bei S. G. parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa – jie visi nurodo, kad G. D. automobiliu nevažiavo, jame tik vartojo alkoholinius gėrimus, o automobilio rakteliai buvo pas G. D. motiną. Liudytoja Z. Č. taip pat patvirtino, jog nematė, kad G. D. būtų vairavęs automobilį. Tačiau šiuos minėtų liudytojų parodymus paneigia pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei parodymai teismo posėdyje, taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį G. D. ne tik pasirašė, bet ir nurodė „durnas ir gailiuosi“, taip sutikdamas su jame išdėstytomis aplinkybėmis. Paminėtina, jog S. G. teismo posėdyje nurodė aplinkybę, kurios neminėjo nė vienas iš kitų apklaustų asmenų – kad automobilis buvo sugedęs, todėl juo niekas negalėjo važinėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad minėtus liudytojus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja artimi ryšiai (A. S. – G. D. patėvis, S. G. – buvusi sugyventinė, Z. Č. – kaimynė), šių asmenų parodymus laiko nepatikimais ir konstatuoja, jog teismas nepagrįstai jais vadovavosi nutraukdamas G. D. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog neblaivumas G. D. buvo nustatytas patikima priemone – alkotesteriu, kurio patikra neblaivumo nustatymo dieną dar galiojo. Tai, jog alkotesterio rodmuo (6,0 promilės) viršija alkotesterio matavimų diapazoną (nuo 0 iki 4,0 promilių), nepaneigia G. D. sunkaus laipsnio neblaivumo fakto. Šią aplinkybę patvirtina policijos pareigūnų parodymai, jog vairuotojas buvo stipriai apsvaigęs, bei pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, kurį G. D. pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo abejoti G. D. atžvilgiu atlikto neblaivumo nustatymo testo rezultatais. Pažymėtina, jog, nesutikdamas su atlikto patikrinimo rezultatais, G. D. turėjo galimybę pats kreiptis į medicinos įstaigą, tačiau to nepadarė.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad G. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatomas sunkus girtumo laipsnis, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo jis baustinas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., padarymą,
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas vairavo automobilį būdamas itin sunkaus girtumo būklės, yra jau septyniolika kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui, ir skiria G. D. ATPK 123 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. sankcijose numatytų administracinių nuobaudų vidurkį atitinkančias nuobaudas.
ATPK 35 str. nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kai pirmos instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši nuostata apima visus atvejus, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmos instancijos teismo nutarimą: kai administracinė byla grąžinama institucijai iš naujo tirti, kai grąžinama apylinkės teismui iš naujo nagrinėti, ir kai apeliacinės instancijos teismas panaikina nutarimą ir priima naują nutarimą. Taigi darytina išvada, kad panaikinus apylinkės teismo nutarimą, ir priėmus naują nutarimą nurodyti terminai skirti administracinę nuobaudą nepraleisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
G. D. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, skirti G. D. 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) litų dydžio baudą.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirti G. D. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti G. D. galutinę subendrintą nuobaudą – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.