- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1678-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kreditorius
- „Swedbank“ AB
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Skolininkas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. liepos 19 d. nutarties, kuria areštas įkeistam turtui naikintinas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“ AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkui) ir įkeisto turto savininkams R. P., D. R. ir V. R.,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k.(duomenys neskelbtini)), užtikrindama iki 2009 m. vasario 20 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060006100, 2006 m. kovo 20 d. įregistruotu Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje (su vėlesniais pakeitimais), įkeitė „Swedbank“, AB D. R., V. R. ir R. P. priklausančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., esančius nekilnojamuosius daiktus.
To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui buvo sudaryti hipotekos lakštai Nr. 01120060026744, Nr. 01120070002759, Nr. 01120070004040, Nr. 01120070008812 ir Nr. 01120070017415 (su vėlesniais pakeitimais) bei įkeitimo lakštas Nr. 01220060006099, kuriais įkeisti nekilnojamieji daiktai bei piniginės lėšos, nuosavybės teise priklausantys skolininkui BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Įkeisti daiktai 2010 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo areštuoti.
Kreditorius 2010 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu panaikinti areštą nekilnojamam turtui:
1. 0,1040 ha ploto žemės sklypui, u/n (duomenys neskelbtini);
2. 549/1092 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1092 ha, u/n (duomenys neskelbtini);
3. 0,1506 ha ploto žemės sklypui, u/n (duomenys neskelbtini);
4. 0,1452 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
5. 0,1058 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
6. 0,1487 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
7. 779/1555 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1555 ha, u/n (duomenys neskelbtini);
8. 0,1268 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
9. 0,1254 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
10. 0,1286 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
11. 0,1064 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
12. 0,1095 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
13. 0,1141 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
14. 0,1128 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini);
15. 0,1135 ha ploto žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. liepos 19 d. nutartimi areštą nurodytam nekilnojamam turtui panaikino.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartį Nr. 1618P/2009. Nurodo, kad priverstinis turto pardavimas turi būti vykdomas iš varžytinių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu. Šiuo atveju realizuoja antstolis.
Pareiškėja nurodo, kad panaikinus areštą bus sudarytos sąlygos šalims realizuoti turtą tretiesiems asmenims, o gautas lėšas panaudoti savo reikmėms, o ne kreditoriui grąžinti.
Taip pat, pareiškėja nurodo, kad įkeisto turto savininkai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles, todėl tokiu atveju teismas turėtų panaikinti visiems įkaito davėjams jų turtui uždėtą areštą. Be to, turi būti laikomasi hipotekos lakšte nustatyto turto realizavimo eiliškumo ir pirmi iš varžytinių turi būti parduodami bendrovės ir D. R. nekilnojamas turtas.
Pareiškėja pažymi, kad su ja nei kreditorius nei skolininkas dėl įkeisto turto pardavimo nesitarė.
Atsiliepimas
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais ir prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti.
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais ir prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Hipoteka yra viena iš užtikrinimų bankų kreditavimo veikloje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti įkeistą daiktą (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).
Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija hipotekos nutarties, priimtos išsprendus kreditoriaus prašymą panaikinti areštą daliai D. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto.
LR CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. LR CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Kadangi hipoteka yra procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui reikalavimo patenkinimą, kreditoriui su skolininku sutarus kitą jo reikalavimo patenkinimą, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl įkeisto turto arešto panaikinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius (Swedbank, AB) su skolininku (D. R.), įkeisto turto savininku, tariasi dėl įkeisto turto pardavimo geruoju. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintos dalies BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankui įkeisto turto pardavimo kainos ir nuspręsta, kad šis turtas bus pardavinėjamas kartu su po atitinkamu pastatu esančia žemės sklypo dalimi. Todėl, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį panaikinti areštą daliai nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių D. R..
Pareiškėjos argumentas, kad priverstinis turto pardavimas turi būti vykdomas iš varžytinių bei turi būti laikomasi hipotekos lakšte nustatyto turto realizavimo atmestinas, kadangi hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, kreditorius su skolininku tariasi dėl įkeisto turto pardavimo geruoju, todėl kreditorius nesikreipė į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo.
Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad panaikinus areštą bus sudarytos sąlygos šalims realizuoti turtą tretiesiems asmenims, gautas lėšas panaudoti savo reikmėms, o ne kreditoriui grąžinti, kaip nepagrįstas, kadangi kai jau minėta kreditorius ir skolininkas tariasai dėl įkeisto turto pardavimo ir lėšos gautos už juos bus panaudotos kredito dengimui. Būtent todėl, kreditorius sutinka pasrduoti įkeistą turtą, be to, pagal hipotekos lakšto sąlygas, parduoti sklypus be hipotekos kreditoriaus sutikimo draudžiama.
Pareiškėjos teigimas, kad tokiu atveju turėtų būti naikinamas visiems įkaito davėjams jų turtui uždėtas areštas, atmestinas, kadangi visų skolininkų turtas yra įkeistas bankui ir kreditorius tik su vienu iš skolininkų yra susitaręs dėl įkeisto turto pardavimo, todėl tik pastarojo įkeisto turto pardavimui bakas davė leidimą. Be to, tik dėl skolininko D. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto arešto panaikinimo kreditorius kreipėsi į teismą.
Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad su ja nei kreditorius nei skolininkas dėl įkeisto turto pardavimo nesitarė, kadangi kreditorius ir skolininkas susitarė, dėl įkeisti turto pardavimo, kuris nuosavybės teise priklauso skolininkui, su kuriuo buvo tariamasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja gali savo iniciatyva tartis dėl jai priklausančio nuo savybės teise turo pardavimo.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartį.
Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos valstybei priteistinos 11,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,40 Lt pašto išlaidų.