Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Odris“ administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo manymu, atsakovas neužtikrino įstatymais pagrįsto ir objektyvaus pareiškėjo 2016-01-08 prašymo - įregistruoti juridinio asmens teisinį statusą „dalyvaujančio reorganizavime“, nagrinėjimo, skundžiamą sprendimą surašė paviršutiniškai, neįsigilinus į prašymo esmę ir pagrindą. Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis, t. y. nurodytos teisės normos, tačiau jos visai nereglamentuoja dėstomų argumentų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo, prie kurio prijungiami kiti jo patronuojantys juridiniai asmenys, sprendimo dėl reorganizavimo prijungimo būdu priėmimas atitiko įstatymų reikalavimus. Vertino, jog atsakovo atsisakymas registruoti pareiškėjo kaip juridinio asmens teisinį statusą „dalyvaujantis reorganizavime“ yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. CK 2.68 str. 1 d. 3 ir 4 p. bei 2 d. nuostatose numatyti atvejai, kada Registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti pareiškėjo kaip juridinio asmens duomenų pakeitimus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokie atvejai nebuvo nustatyti. Pareiškėjas įsitikinęs, jog jei Registrų tvarkytojui pateikti duomenys ir dokumentai neatitiko vieni kitiems ar jų forma ir turinys prieštarauja įstatymams (CK 2.68 str. 1 d. 3 ir 4 p.), tai atsakovas privalėjo išsamiai, su atitinkamomis nuorodomis į dokumentus, išaiškinti esamus dokumentų prieštaravimus vieni kitiems ar įstatymams, su nuorodomis į pažeistas teisės normas. Tačiau atsakovas atmestinai ir netinkamai įgyvendino įstatymų jam pavestas juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas ir pareigas, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2016-09-07 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Odris“ pripažinta bankrutavusia, atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016-01-08 prašymą iš esmės, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Vertino, kad skundžiamo sprendimo panaikinimas gali sukelti pareiškėjui pasekmes, nes teigiamo teismo sprendimo atveju, pareiškėjas svarstytų klausimą dėl kreipimosi atlyginti žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys Registro tvarkytojo veiklą imperatyviai numato, jog Registre yra registruojamas juridinio asmens teisinis statusas, o ne statusai, bei šio teisinio statuso įgijimo ir netekimo datos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 18.20 punktas). Atsakovo vertinimu, juridinis asmuo neturi net teorinių galimybių įgyti du teisinius statusus vienu metu. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB „Odris“ 2015-09-11 buvo įregistruotas „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinis statusas, kurį ši bendrovė įgijo Kauno apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tik pateikus teismo nutartį dėl UAB „Odris“ bankroto bylos nutraukimo, Registro tvarkytojas galėtų išregistruoti „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinį, ir tik tuomet galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kito teisinio statuso šiai bendrovei įregistravimo. Pareiškėjas nenurodė nei vienos teisės akto konkrečios nuostatos, kurią galimai pažeidė Registro tvarkytojas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat nenurodė ir jokio teisės akto, pagal kurį juridinis asmuo gali įgyti du teisinius statusus vienu metu. Nuostatų 178, 178.1, 178.2 punktuose yra numatyta, kokie konkrečiai dokumentai Registro tvarkytojui turi būti pateikiami, siekiant išregistruoti „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinį statusą, t. y. jei bankroto byla juridiniam asmeniui yra iškelta teisme, Registro tvarkytojui duomenų ir dokumentų teikėjas privalo pateikti įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią bankroto bylos nutraukimą. Taigi, vien tik bankroto administratoriaus prašymu ar pageidavimu duomenys Registre negali būti pakeičiami. Pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai neginčija, todėl pripažintina, kad sutinka su Registro tvarkytojo argumentu, jog 2016-01-08 UAB „Odris“ vienintelio akcininko sprendimas yra klaidinantis. Paminėjo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 1 dalis numato, jog reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių valdybos (jeigu valdybos nesudaromos - bendrovių vadovai), gavusios visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, privalo parengti bendrovės reorganizavimo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Odris“ vienintelis akcininkas yra UAB „Incom“, todėl vienintelio akcininko vardu veikti tuo metu galėjo tik šios bendrovės vadovas A. K..

Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Verslo banga“ (reorganizavimo sąlygos buvo parengtos UAB „Verslo banga“ bei UAB „Verslas numeris vienas“ prijungimui prie UAB „Odris“) taip pat nebuvo registre įregistruotas „reorganizuojamo“ juridinio asmens teisinis statusas, kadangi Registro tvarkytojui buvo pateiktas 2015-08-14 antstolio patvarkymas Nr. 0174/15/00095, kad be kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus kreditas“ rašytinio sutikimo nėra galimas UAB „Verslo banga“ reorganizavimo vykdymas. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijimą sprendimą ir nėra jokio teisinio pagrindo jo panaikinimui.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2016-01-08 prašymu kartu su priedais į atsakovą kreipėsi UAB „Odris“ dėl teisinio statuso „dalyvaujantis reorganizavime“ įregistravimo. VĮ Registrų centras Kauno filialas išnagrinėjęs minėtą prašymą ir pateiktus dokumentus, 2016-01-14, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, šio straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą Nr. (3.9.3.)sJ-41 - teisinio statuso „dalyvaujantis reorganizavime“ pagal pateiktus dokumentus neįregistruoti bei nustatė terminą iki 2016-02-01 trūkumams šalinti. Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad Registro tvarkytojui pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y.: 1) pagal galiojančius teisės aktus Registre gali būti įregistruotas tik vienas juridinio asmens teisinis statusas, todėl UAB „Odris“ neišregistravus „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinio statuso negali būti įregistruojamas kitas teisinis statusas; 2) pateiktoje JAR-TST1 formoje nebuvo nurodyta teisinio statuso įgijimo data; 3) pateiktas UAB „Incom“ vienintelio akcininko 2016-01-08 sprendimas yra klaidinantis, nes jį pasirašė „Bankrotas LT“, UAB įgaliotas asmuo G. K., o UAB „Incom“ nėra įregistruotas „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinis statusas, todėl vienintelio akcininko vardu veikia bendrovės vadovas A. K.. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gauti BUAB „Odris“ 2016-01-29 administratoriaus įgalioto asmens rašytiniai paaiškinimai ir patikslinta JAR-TST1 forma. VĮ Registrų centro Kauno filialas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016-01-14 rašte nurodyti visi trūkumai nebuvo pašalinti, 2016-02-05 sprendimu Nr. (3.9.3)sJ-129 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė įregistruoti Registre „dalyvaujančio reorganizavime” juridinio asmens teisinį statusą.

Byloje ginčas kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės pareiškėjo keliamas ginčo dalykas yra tai, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas atsisakė įregistruoti BUAB „Odris“ teisinį statusą „dalyvaujantis reorganizavime“. Pareiškėjas teigia, kad jis neprašė įregistruoti abiejų teisinių statusų (ir „bankrutuojantis“ ir „dalyvaujantis reorganizavime“) vienu metu. Jis prašė laikinai išregistruoti statusą „bankrutuojantis“ ir įregistruoti statusą „dalyvaujantis reorganizavime“, o vėliau (reorganizavimui pasibaigus) ir vėl įregistruoti statusą „bankrutuojantis“.

Registro tvarkytojo veikla registruojant juridinius asmenis, registruojant ar įrašant Registre duomenis ir / ar informaciją yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą ir jo filialus įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas - negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. AI4-1166/2005, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-233/2012, 2016-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016). Teisės aktai, reglamentuojantys Registro tvarkytojo veiklą imperatyviai numato, jog Registre yra registruojamas juridinio asmens teisinis statusas, o ne statusai, bei šio teisinio statuso įgijimo ir netekimo datos (Nuostatų 18.19, 18.20 punktai, CK 2.66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vadinasi juridinis asmuo negali turėti vienu metu dviejų teisinių statusų.

Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu UAB „Odris“ teisinis statusas buvo „bankrutuojantis“ (nuo 2016-09-21 teisinis statusas „bankrutavęs“), įgijimo data 2015-08-28 (Kauno apygardos teismo 2015-08-17 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiteisėjimo data), todėl atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą įregistruoti teisinį statusą „dalyvaujantis reorganizavime“, negalėjo to atlikti, prieš tai neišregistravęs „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinio. Nuostatų 178, 178.1, 178.2 punktuose yra numatyta, kokie konkrečiai dokumentai Registro tvarkytojui turi būti pateikiami, siekiant išregistruoti „bankrutuojančio“ juridinio asmens teisinį statusą, t. y. jei bankroto byla juridiniam asmeniui yra iškelta teisme, Registro tvarkytojui duomenų ir dokumentų teikėjas privalo pateikti įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią bankroto bylos nutraukimą. Taigi, pareiškėjui nepateikus šių duomenų (įsiteisėjusios teismo nutarties, patvirtinančios bankroto bylos nutraukimą), atsakovas neturėjo teisės pagal pareiškėjo prašymą pakeisti Registre esančių duomenų dėl juridinio asmens teisinio statuso. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas galėjo laikinai išregistruoti statusą „bankrutuojantis“ ir įregistruoti statusą „dalyvaujantis reorganizavime“, o vėliau (reorganizavimui pasibaigus) ir vėl įregistruoti statusą „bankrutuojantis“, yra visiškai nepagrįsti jokiomis teisės normomis, todėl atmestini.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas - atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir įregistruoti Registre „dalyvaujančio reorganizavime” juridinio asmens teisinį statusą, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

2017 m. vasario 28 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016-01-08 (tikslintas 2016-01-29) prašymą iš esmės.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę atsiakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Pareiškėjo atstovo prašymas dėl atsisakymo nuo skundo dalies pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), jo atsisakymas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 str.; 101 str. 3 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., 102 str.,

nusprendžia:

Administracinę bylą eI-466-644/2017 dalyje dėl įpareigojimo atsakovą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą atlikti veiksmus nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo BUAB „Odris“ administratoriaus UAB „Bankrotas LT“skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.