Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr.1A-258-316/2009

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Irenos Ivanovienės, Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant bendrauti su V. K. per visą laisvės apribojimo laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 30 d. 13.25 val. Raseinių m., Daugirdo g. 8, Kauno apskr. VPK Raseinių raj. policijos komisariate, 16 kabinete, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK VTS PP tyrėjos A. E. akivaizdoje, akistatos metu, vieną kartą dešine koja spyrė V. K. į veidą, dėl ko jam buvo nustatytas kaktos sumušimas, tuo padarant nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėja advokatė V. Povilaitienė prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė L. Mažeikienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BPK 38 straipsnio nuostatas, net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta.

Teismų praktikoje, taikant BK 38 straipsnį, teismas turi ne tik konstatuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir pagrįsti tai bylos duomenimis, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, požiūris į darbą, nusikaltimo tikslas ir motyvas, padarinių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo padarymo būdas, pastangos sušvelninti nusikaltimo padarinius, gailėjimasis ir pan.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. nuo pat pirmos apklausos momento visiškai pripažino savo kaltę ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, atlygino padarytą žalą. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pareiškė, kad V. K. jokių pretenzijų neturi, jam atleido (b. l. 98). Apelianto V. K. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas įžūliai demonstruojant nepagarbą aplinkiniams. Vertindama, ar yra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas) teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis V. K. charakterizuojamas patenkinamai, kaip neturintis pasitikėjimo bendruomenės narių tarpe, ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, teistas 5 kartus. Nors teistumas nusikaltimo padarymo metu buvo išnykęs ir teisinių pasekmių nesukelia, tačiau ši aplinkybė apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį sistemingai pažeidinėti teisės aktų nustatytas elgesio normas, todėl pripažintina, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė V. K. elgesio pasekmė ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų. Nesant visų būtinų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo atleisti nuteistąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.