- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- 1-924-630/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16705-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- D. M.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas, bet teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra 2019 m. balandžio 21 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), D. B. priklausančios sodybos gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia malka suduodamas D. M. ne mažiau devynis kartus į galvą, spirdamas į šoną, padarė poodinę kraujosruvą kairėje ausyje, muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame smilkinyje, viršugalvyje, gilius odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, galvos smegenų sutrenkimą, kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio išnirimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis vyko Valenčiūnuose, sugyventinės D. B. namuose. Išgertuvių metu, kuriose dalyvavo jis, jo sugyventinė, sugyventinės pusbrolis, A. L. ir nukentėjusysis D. M., įvyko konfliktas. Nukentėjusysis kažką pasakė ant D., jai sudavė. Neprisimena ar matė, kaip nukentėjusysis smurtavo prieš D., ar jam buvo pasakyta. Tada jis supyko ir trenkė pagaliu D. į galvą, į šonus. Trenkė daugiau negu vieną kartą. Sutinka, kad galėjo būti devyni smūgiai. D. parkrito, neatsimena, ar jam spyrė. Po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Dabar neturiu galimybės sumokėti, nes brolis ir mama serga. Kai brolis grįš iš ligoninės, eis ieškotis darbo. Turto neturi. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet mano, kad gydymas nereikalingas, gali susitvarkyti pats (b. 1. 140-141).
Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo D. M. apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 14.00 val. -14.30 val., jis grįžo į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jau daug metų. Ši sodyba yra D. B. vardu, nors prieš daug metų jo mama šią sodybą iš B. nupirko, tačiau dokumentų nesutvarkė. Sodyboje rado D. B., kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji buvo atvykusi su savo sugyventiniu, kurio jis nei vardo, nei pavardės nežino, pažįsta iš matymo. Jie vartojo alkoholį ir pasiūlė jam išgerti, jis neatsisakė. Jie visi trys girtavo namo virtuvėje, gėrė degtinę ir alų. Po kurio laiko, kai visi buvo apgirtę, jis D. ir jos sugyventiniui paprieštaravo, ko jie nekviesti atvyko ir apsistojo šioje sodyboje. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu B. sugyventinis, jam sėdint ant kėdės, paėmė prie pečiaus buvusią malką ir trenkė jam į galvos kairę pusę. Smūgis buvo stiprus, dėl ko jis nuo kėdės nugriuvo ant grindų. Griūdamas į jokius kitus daiktus neatsitrenkė. Jis pamena, kad kai nugriuvo, B. sugyventinis ne mažiau du kartus, ta pačia malka, sudavė jam į kairę galvos pusę ir pradėjo jį spardyti. Jautė spyrius į kairį šoną, į šonkaulius. Kiek kartų spyrė nežino, nes prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė kraujuotus savo drabužius, iš galvos bėgo kraujas. Jis sunkiai orientavosi, pamena, kad atgavęs sąmonę matė, kad kambaryje yra B. su sugyventiniu, ir matė savo gerą draugą A. L.. Kada L. atėjo jis nežino. Po to pamena Šakių ligoninę. Gydytojas jį apžiūrėjęs išsiuntė į Kauno klinikas. Kas iškvietė policijos pareigūnus, kaip pateko į ligoninę, jis nepamena, nes buvo stipriai sužalota galva. Gerai pamena, kaip mušė jį B. sugyventinis. Kad B. jį būtų mušusi jis nepamena. A. L. jo taip pat nemušė ir negalėjo mušti, nes jie yra geri draugai. Jis mano, kad D. B. su savo sugyventiniu medikams ir policijai pasakė, kad jį sumušė A. L., norėdami likti nekaltais. Kiek pamena iš Kauno klinikų buvo parvežtas į Šakių ligoninę ir paguldytas į nervų ligų skyrių, kur gydomas iki šiol. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena dėl galvos sužalojimų. Reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 61-64).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. L. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d. apie 15 val., tiksliai nepamena, nuėjo pas savo kaimyną A. L., nusinešė vieno litro talpos degtinės butelį, kurį dviese gėrė. Kažkur tarp 18- 19 val. A. pamatęs pro langą sužalotą D. M., jį pasikvietė ateiti. Jam žinoma, jog D. šiuo metu apsistojęs ir gyvena pas jo pusseserę D. B., adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus D. matė, jog jo galva, veidas visas kruvinas, kraujavo iš lūpos ir iš galvos. D. sakė, kad jį sumušė D. sugyventinis R. S.. Jis baimindamasis, kad D. gali sumušti, ėjo su juo kartu. A. L. nėjo. Namuose buvo minėta jo pusseserė bei jos sugyventinis R. S.. Jie gal ir buvo kažkiek išgėrę, tačiau nebuvo girti. Jis gėrė kartu su R. bei D. Jam ten būnant jokio smurto prieš D. niekas nenaudojo, jokio konflikto nebuvo. Po valandos laiko nuo jo atvykimo pas D. B., į tuos namus atvyko policijos pareigūnai, paskui juos atėjo A. L., kuris ir iškvietė policiją dėl sumušto D. Neilgai trukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba, D. išsivežė. Po to jis dar pasiliko pernakvoti tuose namuose. Po įvykio dar bendravo tiek su D., tiek su R., tačiau jie nurodė, jog A. L. M. sumušė, ant jo vertė kaltę. D. B. jam neužsiminė, jog pati patyrė fizinį smurtą nuo D. Ji nori iškraustyti D. iš tų namų (b. l. 69-71).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. L. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d., valandos neprisimena, jis su pažįstamu E. L. jo namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, valandos neprisimena, dar buvo šviesu, jis pro savo namo langą pamatė, kad į parduotuvę, kuri yra kitoje gatvės pusėje, eina draugas D. M.. E. pasakė, kad pasikviestų D. į svečius ir jis vienas nuėjo iki parduotuvės. Parduotuvėje jis pamatė, kad D. visas sumuštas, jam buvo praskelta galva ir berods lūpa, nes bėgo kraujas. Jis parsivedė jį namo ir paklausė, kas jį sumušė, o D. pasakė, kad jį sumušė S. ir D. Jis minėtus asmenis pažinojo, tai R. S. ir D. B.. Jie dar visi trys išgėrė ir D. su E. išėjo, o jis nuėjo miegot. Į pavakarę atsibudo ir sugalvojo nueiti pas D., kuris gyvena D. B. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Ten rado E., D., R. S. ir D. B.. Virtuvėje, ant žemės matė kraujo ir prie „pečiaus“ ant žemės matė kažkokį kraujuotą pagalį. Jis tada nesiaiškino kas ir kaip sumušė D. Kiek pamena jis paskambino ir iškvietė pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai išsivežė D. D. jis tikrai nemušė, nes jie draugai (b. l. 74-76).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kiti rašytiniai įrodymai, tai yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2019 m. balandžio 21 d. į viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas sužalotas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), D. M. diagnozuotas smegenų sukrėtimas, galvos daugybinės žaizdos, išvežtas apžiūrai į Kauno klinikas (b. l. 12), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), į sodybą važiuojama lauko keliuku, įvažiavus į kiemą matomas vakarinėje kiemo dalyje tamsios spalvos vieno aukšto medinis namas, įėjimas į namą iš rytinės namo pusės, namo virtuvėje matoma ant grindų dėmė, raudonos spalvos, panaši į kraują, virtuvės aplinka netvarkinga (b.l.16), teismo medicinos specialisto išvada G 192/2019(10), kurioje nustatyta, kad D. M. padaryta poodinė kraujosruva kairėje ausyje, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame smilkinyje, viršugalvyje, gilūs odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame žande, kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti mažiausia devynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir užduotyje nurodyti daiktai, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio išnirimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 31-32).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, tai yra 2019 m. balandžio 21 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), D. B. priklausančios sodybos gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia malka suduodamas D. M. ne mažiau devynis kartus į galvą, spirdamas į šoną, padarė poodinę kraujosruvą kairėje ausyje, muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame smilkinyje, viršugalvyje, gilius odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, galvos smegenų sutrenkimą, kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio išnirimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusysis nusikaltimo įvykdymo metu taip pat buvo neblaivus; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio ir nesaikingo alkoholio vartojimo; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – pilnametis, 1 m. laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 112), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, nes teistumas išnykęs, nedirba, į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, kurių kaltinamasis neatlygino.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 straipsnio 2 dalies 2, 3, ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus, tai yra įpareigojant pradėti dirbti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti visą arba ½ dalį turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis turi atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo R. S. 300,91 Eur (tris šimtus eurų devyniasdešimt vieną centą) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 39). Civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu, nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė ir įrodyta pateiktais dokumentais, kaltinamojo pripažįstama, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis D. M. pareiškė 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 64).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam D. M.. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, gydėsi ligoninėje. Atsižvelgdamas į tyčinius kaltinamojo R. S. veiksmus, jo turtinę padėtį ir socialinį statusą – nedirbantis, tačiau darbingas, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir patirtus išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas visiškai.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti visą arba ½ dalį turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti visą arba ½ dalį turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis turi atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. S. 300,91 Eur (tris šimtus eurų devyniasdešimt vieną centą) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Kaune, Aukštaičių g. 10, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. nukentėjusiojo D. M. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.