- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 1-851-288/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00008-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei, kaltinamajai S. V. ir jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota ten pat, išsilavinimas – aukštasis, dirba buhaltere pagal individualios veiklos pažymą, našlė, turi du nepilnamečius vaikus, teista 2011-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau - LR BK) 203 str. 2 d. 30 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjusi, teistumas išnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji S. V. laikotarpiu nuo 2013-03-25 iki 2014-02-10, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vyriausia buhaltere bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris“, 11 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2013-03-25 iki 2013-12-31 pažeidė 2001-11-06 Nr. UC-574 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes pagal įrašus buhalterinės sąskaitos Nr,27110 „AB „Vilniaus bankas“ Kauno fil. (Lt)“ apskaitos žiniaraštyje, bendrovė atskaitingam asmeniui V. R. birželio mėn. išdavė iš viso 11 581,62 Lt (5 000+81,62+1 500+5 000) sumą, tačiau šie duomenys atskaitingo asmens V. R. Avanso apyskaitoje ir buhalterinės sąskaitos Nr. 24351 „Atskaitingi asmenys" apskaitos žiniaraštyje už 2013 m. birželio mėn, neužfiksuoti. Iš banko sąskaitos 11 581,62 Lt piniginės lėšos apskaitytos buhalterinės sąskaitos Nr.4431 „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraštyje 11 581,62 Lt suma mažinant bendrovės skolą V. R. už puspriekabę - cisterną LDS NG-50, valst. Nr. AR229; atskaitingų asmenų apskaitos registruose, t. y. buhalterinės sąskaitos Nr. 24351 „Atskaitingi asmenys“ apyvartos žiniaraščiuose įrašyti duomenys apie atskaitingiems asmenims išduotas ir panaudotas pinigines lėšas neatitinka avansinėse apyskaitose nurodytų duomenų apie per mėnesį išduotas ir panaudotas pinigines lėšas bei nesutampa iš vieno laikotarpio pabaigos į kito laikotarpio pradžią perkelti antiišlaidžių likučiai, o apskaitos registrai nepasirašyti; buhalterinėje apskaitoje 2013-12-31 būklei apskaitė 548 678,18 Lt įsipareigojimus muitinei, o įsiskolinimų įmonėms, t. y. ADB „Baltikums“ Lietuvos filialui ir UAB DK „Lamantinas“, kurios dengė bendrovės (duomenys neskelbtini) neįvykdytus įsipareigojimus muitinei, ir dėl to bendrovė (duomenys neskelbtini) liko joms skolinga, savo buhalterinėje apskaitoje nefiksavo; pažeidė 2001-11-06 Nr.IX-574 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atsakomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes (duomenys neskelbtini) Didžiojoje knygoje 2013-12-31 būklei nurodyti sąskaitų likučiai neatitinka į 2013-12-31 būklei sudarytą balansą įrašytų duomenų. Pagal Didžiojoje knygoje už laikotarpį 2013-01-01 iki 2013-12-31 įrašytus duomenis, bendrovėje (duomenys neskelbtini) buhalterinėse sąskaitose judėjimo 2013 metais nevyko, nes sąskaitų likučiai, tiek laikotarpio pradžioje, tiek ir pabaigoje įrašyti tokie patys, įrašų apie debetuojamas ir kredituojamas sumas nėra, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-12-31, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
Kaltinamoji S. V. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jai kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad nepagalvojo, kad jai gali taip atsitikti, o užsakovas kalbėjo, kad viskas bus gerai. Ji yra našlė, turi du mažamečius vaikus. Yra laisvai samdoma darbuotoja, dirba buhalterinį darbą. Jos pajamos yra 300-400 eurų. per mėnesį. Dar gaunu vaikų našlaičių pensiją, bet tai yra vaikų pinigai ir ji jais nesinaudoja. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, susiderintų per išeigines.
Kaltinamosios ir prokuroro sutikimu, įrodymų tyrimas sutrumpinamas (LR BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Iš 2015-03-09 specialisto išvados Nr.5-2/44 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):
4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...;16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes: pagal įrašus buhalterinės sąskaitos Nr. 27110 „AB „Vilniaus bankas" Kauno fil. (Lt)" apskaitos žiniaraštyje bendrovė atskaitingam asmeniui V. R. birželio mėn. išdavė iš viso 11581,62 Lt (5 000+81,62+1 500+5 000) sumą, tačiau šie duomenys atskaitingo asmens V. R. Avanso apyskaitoje ir buhalterinės sąskaitos Nr.24351 „Atskaitingi asmenys“ apskaitos žiniaraštyje už 2013 m. birželio mėn. neužfiksuoti. Iš banko sąskaitos 11 581,62 Lt piniginės lėšos apskaitytos buhalterinės sąskaitos Nr.4431 „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraštyje 11 581,62 Lt suma mažinant bendrovės skolą V. R. už puspriekabę - cisterną LDS NG-50, valst. Nr.AR229;atskaitingų asmenų apskaitos registruose, t.y., buhalterinės sąskaitos Nr.24351 „Atskaitingi asmenys“ apyvartos žiniaraščiuose įrašyti duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu atskaitingiems asmenims išduotas ir panaudotas pinigines lėšas neatitinka avansinėse apyskaitose nurodytų duomenų apie per mėnesį išduotas ir panaudotas pinigines lėšas, bei nesutampa iš vieno laikotarpio pabaigos į kito laikotarpio pradžią perkelti antiiŠlaidžių likučiai (apskaitos registrai nepasirašyti);buhalterinėje apskaitoje 2013-12-31 būklei apskaitė 548 678,18 Lt įsipareigojimus muitinei, o įsiskolinimų įmonėms, t.y., ADB „Baltikums" Lietuvos filialui ir UAB DK „Lamantinas", kurios dengė bendrovės „Alina“ neįvykdytus įsipareigojimus muitinei, ir dėl to bendrovė „Alina" liko joms skolinga, bendrovė savo buhalterinėje apskaitoje nefiksavo.
Be to bendrovė „Alina“ nesilaikė ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001- 11-06 Nr.IX-574) 17 straipsnio „Finansinės ataskaitos", kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atsakomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes tyrimui pateiktoje UAB „Alina“ Didžiojoje knygoje 2013-12-31 būklei nurodyti sąskaitų likučiai neatitinka 2013-12-31 būklei sudarytą balansą įrašytų duomenų. Be to, pagal Didžiojoje knygoje už laikotarpį 2013-01- 01 iki 2013-12-31 įrašytus duomenis, bendrovėje (duomenys neskelbtini)buhalterinėse sąskaitose judėjimo 2013metais nevyko, nes sąskaitų likučiai, tiek laikotarpio pradžioje, tiek ir pabaigoje įrašyti tokie patys, įrašų apie debetuojamas ir kredituojamas sumas nėra, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.DC-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausias buhalteris (buhalteris); ...“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą" 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Todėl už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-12-31 negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013-03-25 iki 2014-02-10 tvarkė vyriausioji buhalterė - S. V. (2 t., b. 1. 185-200, 3 t., b. 1. 1-51).
Iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta ekspertė Ligita Janauskienė parodė, kad papildomai pateikti dokumentai išvados nekeičia. Išvadoje pateikta didžioji knyga už 2013 metus, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose judėjimas nevyko, nes likučiai tiek laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje įrašyti tokie patys, o debetuojamos ir kredituojamos sumos nenurodytos. Todėl pagal Šį dokumentą negalima nustatyti, ar teisingai sudaryta finansinė atskaitomybė, kuri buvo pateikta bankroto administratorės Ž. J. tyrimui atlikti. Kiti teisės aktų nesilaikymo faktai buvo nustatyti pagal tyrimui pateiktus pirminius dokumentus ir apskaitos registrus (4 t., b. 1. 44-46).
Ekspertė Ligita Janauskienė apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, tyrimas buvo atliekamas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Buvo tirta visa buhalterinė apskaita. Kadangi įmonės apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris ir registruoja visus dokumentus, šiuo atveju - S. V., buvo nustatyta, kad turtas buvo jau parduotas, o apskaitoje neužfiksuotas. Tai reiškia iškraipyti duomenys, kad įmonė turi turto, o iš tiesų jai gresia bankrotas. Jeigu buvo neteisingai nurodyta mokėjimo paskirtis, reikėjo užregistruoti taip kaip yra, nes visos klaidos yra taisomos, tam turi būti surašoma buhalterinė pažyma, kuria paaiškinama, kad įvyko klaida. Nežino, ar yra kažkoks tikslas padaryti tokią klaidą. Tam, kad teisingai ir išsamiai parodyti ūkines operacijas, šios turi būti užfiksuotos teisingai, o čia jos buvo užfiksuotos neteisingai. Kaltinamoji registravo kasą, bankus, piniginių lėšų judėjimą. Buvo tirtas kiekvienas buhalterinis įrašas ir kaip jis užfiksuotas, tyrimo tikslas nebuvo tirti S. V. veiklos. Nori pasakyti, kad R. neatitikimas yra 11000 litų, o paėmus bendrai - 902 litai. Vadinasi, yra daugiau kažkur neatitikimų. Buhalterė pasakoja, kad šie neatitikimai atsirado dėl to, kad neteisingai buvo įrašyta pavedime pinigų išmokėjimo paskirtis. Tačiau ir ji aiškina, kad galima šią klaidą ištaisyti parašius buhalterinę pažymą ir kiekvienas buhalteris tą žino. Čia nepamatymo tikrai nebuvo, nes S. V. padarė pavedimą, įrašė atsiskaitymui su tiekėjais, ji tikrai šitą turėjo matyti. Buhalterinės klaidos turi būti taisomos iki finansinės atskaitomybės sudarymo. Finansinė atskaitomybė yra pateikiama už finansinius metus. Pasibaigus 2013 metams, ji buvo sudaryta ir pateikta bankroto administratoriui. Buhalterinė pažyma pateikta nebuvo. Negali pasakyti, kodėl buvo surašyta kaip skola tiekėjams. Buvo dengiama skola V. R., o ne skola kreditoriams. Avansines apyskaitas, kiek jai teko tikrinti, surašo buhalteris ir parašu patvirtina, kad viskas yra gerai, pagrįsta ir teisinga. Apskaitos registrus turi pasirašyti jį sudaręs asmuo, šiuo atveju buvo tik vienas asmuo, t. y. buhalterė S. V.. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti bankroto administratorės, kadangi ne visų sąskaitų apskaitos registrai buvo pateikti, taip pat nepateikta didžioji knyga, iš kurios duomenų yra sudaromas balansas ir finansinė atskaitomybė, pelno nuostolio ataskaita. Buvo paprašyta pateikti papildomai trūkstamus dokumentus ir jie buvo pateikti iš vyriausiosios buhalterės. S. V. rašė raštus (duomenys neskelbtini) apie panaudotus draudimo polisus ir vienkartines garantijas. Tai reiškia, kad buhalterė žinojo, jog draudimo bendrovė dengia muitinės įsipareigojimus. Vadinasi, ji apskaitoje tų įsiskolinimų nefiksavo. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) atlikdama importo procedūras pasinaudojo draudimo polisais ir vienkartinėmis garantijomis, kur matosi įsiskolinimas. Importuojant suskystintas dujas (duomenys neskelbtini) privalėjo mokėti mokesčius, tai importo PVM, muitą ir t. t. Visi šie įsiskolinimai buvo tuos 11 mėnesių, kai įmonės apskaitą tvarkė S. V.. Žino buhalterinę programą „Labbis“. Ar ji tokia sena, vertinti negali, bet kiek žino, programos yra visada tobulinamos. Įvertinus tai, kad didžioji knyga buvo pateikta tuščia, nežino, kaip teisingai buvo programai užduotas laikotarpis ir ar programa negalėjo suprasti atsakyti negali, reikėtų klausti kitų specialistų. Didžiosios knygos viršuje užklausimo data buvo nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, tai laikotarpis yra teisingas, bet piniginis judėjimas pateiktas tuščias. Prieš tai įmonėje buhalterė su kokia programa dirbo atsakyti negali, nes duomenų neturėjo. Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato, kad apskaitą tvarkantis asmuo apskaitą turi tvarkyti pagal buhalterinės apskaitos įstatymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami. Už įrašus apskaitos registruose atsako apskaitą tvarkantis asmuo. Pirminius apskaitos registrus surašo asmenys, kurie yra įpareigoti juos surašyti. Šiuo atveju nebuvo pateikta tokių dokumentų, kuriais vadovas nustatė, kas juos turi rašyti. Už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Tyrimo metu buvo pateiktas dokumentas su debete ir kredite įrašytomis sumomis ir tai reiškia, kad piniginis judėjimas vyko, pateikti likučiai tyrimui buvo visiškai kitokie. Tvirtina, kad pateikti dokumentai tyrimui jos išvados nekeičia. Darant išvadą dėl iš dalies negalėjimo nustatyti, ji išskyrė 4 priežastis. Kaip ir minėjo, tai yra turte neužregistruotos automobilio pardavimas, antra, tai apskaitos registruose neteisingai užfiksuotas lėšų paskirstymas užsakovui, kitas - apskaitos registruose neteisingai pateiktų sumų apie atskaitiniam asmeniui išduotas ir panaudotas lėšas bendrai, bei apskaitoje nebuvo užfiksuoti įsiskolinimai draudimo bendrovėms. Dėl to nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, įsiskolinimų, nuosavo kapitalo. Ji savo duotą išvadą tvirtina. Iš dalies negalima nustatyti atskaitingų asmenų įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nepasirašymas nesuteikia pasekmių, bet pagal įstatymų reikalavimus jis turi būti pasirašytas. Didžioji knyga visiškai neatitinka duomenų ir nebuvo aišku, iš kokių duomenų ji buvo sudaryta. Tai reiškia, kad yra netinkamas apskaitos tvarkymas, nes apskaitos registruose yra rašoma viena, o suvestinėse - kita. Buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad būtų aiški, patikima ir palyginama. Tai reiškia, jeigu š į vieną apskaitos registrą debete įrašoma suma, tai kitam kredite tas atsispindi. Ir jei įvyko taip, kaip sako kaltinamoji, dėl klaidingai pavedime pervestos įvardintos sumos paskyroje, tai nereikia toliau klaidingai tęsti, bet reikėtų visą tai paaiškinti pažyma, kad įvyko klaida ir dabar yra atstatoma ir apskaitoma teisingai. Tada niekas jokių priekaištų neturėtų. Tai yra vidaus dokumentas, kuris paaiškina, pagrindžia, kad buhalteris pakoregavote. Pasekmės yra tokios, kad apskaita yra blogai tvarkoma, nes ji tampa neaiški. Jei būtų buvusi pažyma, apie tai išvadoje net nebūtų kalbama. Blogai kaltinamoji parašė ne tik mokėjimo pavedime 2013 metų birželio mėnesį 4 pavedimus, bet ir apskaitos registre. Įvertinus, kad įmonė buvo nemoki ir turėjo įsiskolinimų, lėšos buvo panaudotos atsiskaityti ne su tiekėjais, bet padengė skolą sau. Apskaitoje buvo užregistruotos vienokios lėšos, o jos tapo kitokiomis.
Išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamajai S. V. inkriminuota nusikalstama veika tinkamai ir pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d., kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (LR BK 60 str.).
Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.). Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. S. V. administracine tvarka bausta (5 t., b. 1. 1-3), vieną kartą teista, bausmę – badą sumokėjusi, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašyta nuo 2014-09-09 (4 t., b. 1. 169), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2015-11-13-2015-12-09 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.75U-II-91/2015 nustatyta, kad S. V. nusikaltimo padarymo metu nesirgo (duomenys neskelbtini). Jai nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. V. neserga (duomenys neskelbtini). Jai nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. V. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones. Su ja galima atlikti tyrimo veiksmus (4 t., b. 1.192-195), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašyta, dirbanti, našlė, turi du mažamečius vaikus.
Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad už LR BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą S. V. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšis - bauda, nustatant minimalų jos dydį bei 6 mėnesių baudos mokėjimo terminą.
Kaltinamoji kaltę pripažįsta, todėl jos atžvilgiu taikytina LR BK 64¹ str. 1 d. – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t.. b. 1. 34-36), paliktina galio iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal 2016-02-15 pakvitavimą perduoti bankroto administratorei Ž. J., (5 t., b. l. l2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui (duomenys neskelbtini) (LR BPK 94 str. 1 d. 65 p.).
Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-22 pažyma Nr.NTP-7-7179, kurioje pateikta informacija apie 118,70 Eur dydžio valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas S. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-851-288/2016. Nagrinėjamu atveju S. V. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 2 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, 118,70 Eur dydžio valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos S. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-851-288/2016, iš šios kaltinamosios į valstybės biudžetą nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1,2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
S. V. pripažinti kalta pagal LR BK 223 str. 1 d. ir nuteisti bausme – bauda 18 MGL, tai yra 677,88 Eur dydžio.
Paskirtą bausmę LR BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad S. V. paskirta galutinė bausmė – bauda 12 MGL, tai yra 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) dydžio.
Įpareigoti S. V. baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal 2016-02-15 pakvitavimą perduotus bankroto administratorei Ž. J., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti valstybei iš kaltinamosios S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtų 118,70 Eur dydžio išlaidų
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo (suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą