Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1008-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
1-1008-1079/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21780-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1008-1079/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21780-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2018 m. gegužės 9 d., apie 21.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia kėde smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas žmonai D. S., dėl ko pastarajai nukritus ant žemės, kėde smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. S. 2018 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą šluota smogė į veidą sūnui G. S., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam G. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Tuo metu jo neblaivi žmona D. S. miegojo. Apie 18 val. jis kėlė žmoną šerti gyvulių, tačiau pastaroji išsiprašė dar valandą pamiegoti. Apie 21 val. ją pažadinus, kilo žodinis konfliktas, ji jį pastūmė, ir šis supykęs pasiėmė prieškambaryje buvusią medinę taburetė ir trenkė jai kelis kartus per nugarą, galėjo dar pataikyti ir į galvą bei kitas kūno vietas – dėl girtumo tiksliai neprisimena. Tada ji pakrito ant žemės. Dėl girtumo ir sukilusio pykčio nepamena, ar gulinčiai žmonai kėde trenkė, nematė iš žmonos galvos bėgančio kraujo. Po to, išėjęs į lauką, šlavė kiemą. Su draugais į namus grįžęs sūnus G. S. pradėjo klausti, ką jis padarė mamai, jį truputį pastūmė, ir tada jis su turėta rankoje šluota sudavė sūnui į veidą. Dėl savo poelgio labai gailisi, prieš savo šeimą smurtavo pirmą kartą (b. l. 85-86).

Nukentėjusioji D. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. dienos metu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.30 val. būdama stipriai apgirtusi, nuėjo miegoti. Namuose tuo metu buvo jos vaikai – nepilnametis L. S. ir pilnametis G. S., vyro G. S. tuo metu namuose nebuvo. Jai bemiegant apie 21.50 val. į kambarį atėjo jos vyras G. S., kuris ją užsipuolė, liepė eiti melžti karvių, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vyras buvo neblaivus, tuo metu vaikų namuose nebuvo. Tarp jos ir jos vyro G. S. kilo konfliktas. Jie išėjo iš miegamojo kambario į prieškambarį, kur vyras, nieko nesakęs, paėmė virtuvėje buvusią taburetę ir penkis kartus trenkė į įvairias kūno vietas. Pirmas smūgis kliuvo jai per galvą. Po šio smūgio ji nuvirto ant grindų, iš jos galvos pradėjo bėgti kraujas. Jai gulint ant grindų, vyras dar kelis kartus trenkė į įvairias kūno vietas. Jai labai skaudėjo. Vyrui G. S. nuo jos atsitraukus, ji paskambino savo sūnui L. S., kuris sugrįžęs į kambarį, pamatė ją gulinčią kraujyje ant grindų ir paskambino vyresniajam sūnui G. S.. G. S. išėjo į kiemą. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio neteikia, vyrui pretenzijų neturi (b. l. 33-49).

Nukentėjusysis G. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 21.50 val. jam kartu su savo draugais būnant Joniškio mieste, paskambino jaunesnysis nepilnametis brolis L. S. ir pranešė, kad jų tėtis G. S. sumušė jų mamą D. S.. Draugui jį parvežus į namus, kieme pastebėjo savo brolį L. S. ir lyg niekur nieko šluota šluojantį tėtį G. S.. Pribėgęs prie tėčio, paklausė, ką šis padaręs mamai. Tėtis G. S., nieko nesakęs, puolė link jo ir rankose laikyta šluota sutrenkė jam per veidą. Po suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą, po kiek laiko pajuto, kad jam yra nuskilę du priekiniai dantys. Po smūgio abu susikibo ir pargriuvo ant žemės. Jis atsistojęs, nubėgo žiūrėti kaip laikosi mama. Pastebėjo, kad mamai iš galvos bėga kraujas, jos galva buvo apsukta rankšluosčiu. Tai pamatęs, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė policijai. Brolis L. S. matė tarp jo ir tėčio kilusį konfliktą, draugai konflikto nematė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, civilinio ieškinio neteikia, pretenzijų tėčiui neturi (b. l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

G. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 21.50 val. G. S. sumušė savo žmoną D. S. ir sūnų G. S. (b. l. 8);

2018 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas bei namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama D. S. ir G. S. atžvilgiu (b. l. 17-24);

2018 m. gegužės 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vietos apžiūros metu paimta kėdė ir šluota (b. l. 26-29);

2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 33-35);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gegužės 9 d. 22.41 val. D. S. nustatytas 1,92 prom. girtumas, o 2018 m. gegužės 9 d. 22.42 val. G. S. nustatytas 3,27 prom. girtumas (b. l. 37-40);

2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulio pranešimu apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje (b. l. 41);

2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulio pranešimais apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 42-43);

Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymomis (b. l. 44-45, 47-48).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. S. 2018 m. gegužės 9 d. tarpusavio konfliktų metu, būdamas neblaivus, suduodamas smūgius kėde ir šluota nukentėjusiesiems – sutuoktinei D. S. ir sūnui G. S., sukėlė jiems fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo G. S. kaltė padarius šias nusikalstamas veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusieji nėra pareiškę ieškinių dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. gegužės 11 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 102).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. S. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas (b. l. 72), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 73-75), nedirba, registruotas darbo biržoje kaip bedarbis (b. l. 76). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant švelniausias straipsnio sankcijoje numatytas viešųjų darbų bausmes.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 9 d. 22.40 val. iki 2018 m. gegužės 10 d. 14.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, kad G. S. yra atlikęs 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su D. S., G. S. ir L. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti bei nagrinėti – kėdė su sėdyne ir šluota su mediniu kotu, saugomi Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini D. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam G. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei D. S.) – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas G. S.) – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 9 d. 22.40 val. iki 2018 m. gegužės 10 d. 14.00 val., ir laikyti, kad G. S. yra atlikęs 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su D. S., G. S. ir L. S..

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti D. S. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti bei nagrinėti – kėdę su sėdyne ir šluota su mediniu kotu, saugomus Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje.

Išaiškinti G. S., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė