Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-166-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
1A-861-166-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Zenonas Birštonas, Ryšardas Skirtunas
Nuteistasis
R. V.
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-861/2009Teisejas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.4.2.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.1.;1.2. 14.10.; 2.3.6.3.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Zenono Birštono, Ryšardo Skirtuno,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorei M. V.

gynejai adv. Birutei Strimaitytei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. V. apeliacini skunda del Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas:

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. aštuoniems menesiams laisves atemimo;

- pagal LR BK 187 str. 1 d. trims menesiams laisves atemimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu, ir galutine subendrinta bausme paskirta 8 menesius laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

J. D. civilinis ieškinys patenkintas dalinai, priteista iš R. V. J. D. naudai 600 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. V. nuteistas už tai, kad jis 2009-01-23 apie 22.40 val., iš J. D. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusio Skapo g. 9/11, Vilniuje, pasikesino pagrobti automagnetola “Kenwood” 400 Lt vertes, taciau savo nusikalstamos veikos nebaige del aplinkybiu nepriklausanciu nuo jo valios, nes buvo sulaikytas M. J..

Be to, R. V. 2009-01-23 apie 22.40 val. pasikesindamas pagrobti automagnetola “Kenwood” iš J. D. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusio Skapo g. 9/11, Vilniuje, apgadino priekine automobilio panele 600 Lt vertes, tokiu budu savo veiksmais sugadino J. D. turta 600 Lt vertes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo peržiureti byla iš naujo ir sušvelninti jam paskirta bausme arba paskirti su laisves atemimu nesusijusia bausme. Nors apelianto manymu, jam paskirta bausme yra per griežta, taciau skunde neigia savo kalte del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo. Apeliantas savo kaltes nepripažista, jo manymu, jis nuteistas nepagristai remiantis melagingais liudytojo M. J. parodymais. Teismo posedyje apklaustas policijos pareigunas paneige liudytojo parodymus, kad neva kratos metu pas ji buvo rastas kažkoks strypas, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas. Pareigunas patvirtino, jog apelianto bute jokiu irankiu nebuvo rasta. Apelianto manymu, teismas negalejo remtis liudytojo M. J. parodymais, kadangi pastarasis ji apkalbejo tikslu priteisti jam padaryta žala.

Apeliantas skunde prašo atkreipti demesi i tai, kad J. D. automobilio bagažineje dingo irankiu deže, taciau sulaikymo metu pas apelianta jokios dežes nerado, kas irodo jo nedalyvavima nusikaltime. Apelianto teigimu, vagyste jau buvo padaryta iki jo. Apelianto teigimu, ji sulaike vien del to, kad nusikaltimo vietoje eidamas pro šali ikišo galva i J. D. automobili, todel buvo ivykio vietoje sulaikytas kaip kaltininkas. Taciau, apelianto nuomone, teismas i šias aplinkybes neatsižvelge.

Be to, apeliantas teigia, kad 2004 m. išejes iš pataisos namu oficialiai dirbo UAB „Kaprizas“ suvirintoju, gyveno su sunumi ir savo sugyventine, taciau krizes metu jam teko metus laiko iki suemimo dirbti neoficialiai, todel vogti jam nebuvo prasmes.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. R. V. nuteistas pagristai - jo nusikalstamos veikos irodytos, tinkamai kvalifikuotos, o paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamuju, nukentejusiuju, liudytojo parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog R. V. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., bei paskyre jam tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Nors R. V. del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku viso proceso metu kaltu neprisipažino, taciau jo kalte irodo byloje surinktu bei ištirtu irodymu visuma. P. R. V. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. teismas pagristai remesi liudytoju M. J. ir S. G. ir nukentejusiosios J. D. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Apelianto skundo argumentai, kad ji sulaike vien del to, kad nusikaltimo vietoje eidamas pro šali ikišo galva i J. D. automobili, todel buvo ivykio vietoje sulaikytas kaip kaltininkas, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybes bei prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Tokie R. V. argumentai neabejotinai paneigti liudytoju M. J. ir S. G. parodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas M. J. parode, kad dirbdamas restorane “Aula” Pilies g. 2009-01-23 vakare bendradarbis S. G. atneše raktus nuo vartu ir pasake, kad mate prie automobiliu itartina vaikina, t.y. kaltinamaji, tada jie kartu išejo i lauka ir pasuke i Skapo g. jis pamate J. D. automobili bei kažkoki vaikina, kuris iki puses buvo ilindes i automobilio vidu. Priejes arciau pamate, kad tas vaikinas automobilio salone prie automobilio priekines paneles rankomis kažka sukinejo prie automagnetolos, viena jo ranka buvo ant paneles, kita po panele. Tada jis ištrauke ta vaikina iš automobilio, tuoj pat priejo S. G. ir iškviete policija. Atvažiave policijos pareigunai apieškojo sulaikyta vaikina, atsimena, kad pas ji surado kažkoki strypa.

Liudytojo M. J. parodymus apie ivykio aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posedyje liudytoju apklaustas S. G.. Liudytojas S. G. parode, kad 2009-01-23 vakare, noredamas išvažiuoti su savo automobiliu, paeme raktus nuo vartu ir nuejo prie savo automobilio. Išvažiuojant apšviete kitus darbuotoju automobilius, stovincius Skapo g. ir pamate prie automobilio itartina vaikina. Jam apšvietus vaikina, pastarasis priejo prie jo ir paklause ar jis nežino kieno cia automobilis, apie atidaryta langa nieko nesake. Jis sugrižo i kavine atiduoti raktus ir pasake kavines darbuotojai J. D., kad prie jos automobilio mate itartina vaikina. Jis ir kitas kavines darbuotojas išejo i lauka pasižiureti, pirmas ejo M. J.. Išejes i lauka jis iš karto pamate, kad iš automobilio šoninio lango kišo žmogaus kojos. Kas vyko salono viduje jis nemate, nes pirmas ejo M. J., kuris ištrauke vaikina iš automobilio. Atvažiave policijos pareigunai apieškojo vaikina ir pas ji rankoveje surado vielos gabala.

Nukentejusioji J. D. parode, kad 2009-01-23 ryte atvažiavo i darba, automobili paliko Skapo g., ,ji užrakino ir ijunge signalizacija. Vakare, apie 22.00 val. ji bendradarbiui S. G. dave raktus nuo vartu, kad jis galetu išvažiuoti. Sugrižes S. G. pasake, kad išvažiuodamas pastebejo prie jos mašinos itartina vaikina, po ko S. G. su M. J. išejo i lauka apsižiureti. Sugrižes S. G. pasake jai kviesti policija. Ji iškviete policija ir taip pat išejo i lauka prie savo automobilio, prie kurio stovejo M. J., S. G. ir sulaikytas vaikinas. Apžiurejusi automobili ji pamate, kad sulaužytas lango pakelimo mechanizmas, sugadinta priekine salono panele kur buvo automagnetolos korpusas, o iš bagažines dingo irankiu deže, kuri iki tol visada gulejo automobilyje. Atvažiave policininkai apžiurejo sulaikytaji ir jo rankoveje surado vielos gabala.

Šiu liudytoju parodymais negincytinai irodyta, kad R. V. pasikesindamas pagrobti automagnetola iš J. D. automobilio, ilindes i automobilio salona apgadino priekine automobilio panele. Liudytoju M. J., S. G. parodymai irodo, kad automagnetola iš J. D. automobilio pasikesino pagrobti ir priekine automobilio panele apgadino butent R. V. ir niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalejo.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi šiu nukentejusiosios ir liudytoju parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Šie liudytojai kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, juolab, kad ivykio metu kitu pašaliniu asmenu prie automobilio, nei automobilio salone nebuvo. Taigi, byloje surinkti ir ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti neabejotina išvada, kad R. V. ivykde jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Apeliantas skunde prašo atkreipti demesi i tai, kad J. D. automobilio bagažineje dingo irankiu deže, taciau sulaikymo metu pas apelianta jokios dežes nerado. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad kaltinimas del šios irankiu dežes pagrobimo R. V. nepareikštas. Pirmosios instancijos teismas nurode, jog byloje nera jokiu patikimu irodymu, kuriu pagrindu galima butu daryti išvada, kad butent R. V. pagrobe irankiu deže iš J. D. automobilio bagažines. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje taip pat nera jokiu patikimu irodymu, kuriu pagrindu galima butu daryti išvada, kad butent R. V. sugadino lango stiklo pakelimo mechanizma, kadangi byloje nebuvo paneigta galimybe, kad automobilio langa taip pat atidare ne R. V., o kitas asmuo, kuris ir sugadino lango stiklo pakelimo mechanizma, o pas R. V. galimai rastas vielos gabalas taip pat savaime neirodo, kad butent R. V. atidare automobilio langa. Todel kaip matyti, nei nukentejusioji, nei kiti proceso dalyviai tokiu nuosprendyje nustatytu aplinkybiu nenugincijo ir nuosprendžio neapskunde.

Apelianto teiginiai, kad 2004 m. išejes iš pataisos namu oficialiai dirbo UAB „Kaprizas“ suvirintoju, gyveno su sunumi ir savo sugyventine, taciau krizes metu jam teko metus laiko iki suemimo dirbti neoficialiai, todel vogti jam nebuvo prasmes, yra niekuo nepagristi, deklaratyvus ir neitikinami. Pažymetina, kad byloje nepateikta tokiu duomenu, kad nuteistasis tiek iki nusikalimu padarymo, tiek nusikalimu padarymo metu, tiek po to, butu dirbes, arba užsiregistraves darbo biržoje. Be to, apelianto teigini apie jo tureta oficialu darba paneigia byloje pateikta SODROS pažyma, kurioje nurodyta, kad jokiu duomenu apie R. V. draudejus nera. Be to, byloje nera tokiu duomenu ir apie tai, kad R. V. turi sunu ir gyveno su sugyventine. Juolab, kad teismo posedyje sprendžiant kardomosios priemones skyrimo klausima itariamajam R. V., pastarasis savo gyvenamaja vieta nurode pusseseres gyvenamosios vietos adresa.

Nors del inkriminuotu nusikaltimu R. V. viso proceso metu savo kalte neigia, taciau apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirta bausme arba paskirti su laisves atemimu nesusijusia bausme. Toks apelianto prašymas yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikaltimu pobudi ir laipsni, kaltes forma, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka už narkotiniu medžiagu vartojima. Akivaizdu, kad nuteistasis, pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti.

Teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo R. V. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. Nors apelianto padaryti nusikaltimai pagal LR BK 11 str. priskiriami apysunkiams ir nesunkiems nusikaltimams, taciau jie padaryti veikiant tiesiogine tycia, iš savanaudišku paskatu. Pažymetina, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, taciau ankstesnes bausmes teigiamo poveikio nepadare. Svarbu ir tai, kad apeliantas, budamas jauno amžiaus niekur nedirba, nesimoko, neturi pastovios gyvenamosios vietos, buvo baustas už narkotiniu medžiagu vartojima, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis.

Teismas ivertines visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas i nusikalstamu veiku pobudi, kaltes forma bei kaltininko asmenybe, padare teisinga išvada, kad jam skirtina laisves atemimo bausme. Be to, laisves atemimo bausmes trukme nustatyta arciau LR BK 22 str. 1 d., 178 str. l d., 187 str. 1 d. sankcijose minimumo, todel kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padarytu nusikalstamu veiku ir kaltininko asmenybe, todel negali buti laikoma aiškiai per griežta.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nuteistojo R. V. apeliacini skunda atmesti, Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendi palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisejai Zenonas BirštonasRyšardas Skirtunas