Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant apeliantei A. A., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau tekste – Pareigūnas) 2016-06-01 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareigūno 2016-06-01 nutarimu A. A. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. balandžio 23 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), jai priklausantis palaidas šuo užuolė einantį A. A., gim. (duomenys neskelbtini), jį pargriovė ant žemės ir įkando jam į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu A. A. neužtikrino savo šuns laikymo, kad jis nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai. Šiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. A. A. paskirta 144 Eur bauda.

Liudytojas V. A. parodė, kad jo tėvas A. A. gyvena kartu ir šunis prižiūri visa šeima. 2016-06-01 tėvas grįžo neblaivus, matė kaip jis gulėjo nuvirtęs koridoriuje, o šuo ėdė savo maistą koridoriuje. Suprato, kad tėvas girtas paleido šunį, nes ji dažnai taip daro. Šiuo metu tėvui yra paskirta kardomoji priemonė-gyventi skyrium nuo šeimos dėl smurto šeimoje.

Liudytoja D. G. parodė, kad jos sesuo A. A. tvarkingai laiko šunis, tik jos sutuoktinis pastoviai geria alkoholinius gėrimus ir girtas kelia triukšmą namuose, lenda pats prie šunų.

Nukentėjusysis paaiškinime administracinėje byloje nurodo, kad gyvena viename name su sūnumi V. A.. V. laiko tris šunis. 2016-04-23 apie 19 val. po darbų grįžo į namus. Tuo metu buvo pasileidęs sūnaus šuo, kuris nukentėjusįjį užpuolė, pargriovė ant žemės ir įkando į koją.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad trys šunys vakcinuoti , registruoti A. A. vardu, laikomi tvarkingai. ( b.l. 25-27) .

Skundas tenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Pagal LR ATPK 110 str. 10 d. atsako, tas kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. A. teigia, kad šuo priklauso pačiam A. A., nes jinai su juo yra santuokoje. LR CK 3.88 straipsnio 2 d. yra preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Iš byloje surinktos medžiagos ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad šunimis rūpinasi A. A., ji juos augina, jais rūpinasi, veža skiepyti, šunys registruoti jos vardu, todėl galima daryti išvadą, kad šuns savininkė yra A. A..

Kaip matyti iš administracinėn patraukto asmens A. A. parodymų, A. A. pats grįžo visiškai neblaivus, išvirto iš arklio vežimo, išvirtęs gulėjo ant žemės apie pusvalandį. Kai atsikėlė pats paleido šunį, nors jam ne kartą buvo sakyta, kad nepaleidinėtų šunų, tačiau jisai nieko neklausė.

Dėl paties fakto, jog A. A. priklausantis šuo įkando A. A. ginčo byloje nėra, tai patvirtina ne tik A. A. ir A. A. paaiškinimai, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šuns savininkė – A. A. yra kalta dėl A. A. sužalojimo ir ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymo. Nors byloje nustatyta, kad A. A. šuo įkando A. A., negalima daryti išvados dėl tyčios šeimininkės šuns A. A. veikoje buvimo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. A. šuo visada būna pririštas, o A. A. pats paleido šunį ir šuo įkando dėl jo paties kaltės – jis, būdamas neblaivus, matydamas ir žinodamas, kad šuo yra pririštas, savo iniciatyva ėjo prie jo, jį paleido, savo elgesiu šunį provokavo, todėl A. A. pats ir turi prisiimti riziką dėl sužalojimo. Kiekvienas suaugęs pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus turi tinkamai įvertinti elementarias aplinkybes, būti atsargus ir numatyti galimas savo nepakankamo rūpestingumo pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog A. A. gyvendamas kartu su A. A. žino apie tai, kad yra laikomi šunys ir turi elgtis atidžiai ir apdairiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012, LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad A. A. būtų padariusi kokį nors administracinės teisės pažeidimą, todėl skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, kadangi A. A. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties (250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Administracinę bylą, iškeltą A. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., nutraukti, nesant jos veikoje pažeidimo sudėties.

Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.