Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. Z. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo O. Z. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnį – laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų vieno mėnesio dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria O. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Z. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 7 d., apie 1 val., Panevėžio mieste, Tulpių kvartale, panaudojo prieš nukentėjusįjį V. L. fizinį smurtą ir pagrobė svetimą V. L. priklausantį turtą: 400 litų vertės striukę, 40 litų vertės piniginę, vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną (duomenys neskelbtini), draudimo polisą, AB „Vilniaus bankas“ „Visa elektron“ mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), „Visa Elektron Maxima senukai“ mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), „Visa Classsic Eur“ mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), pinigus – 120 litų, 120 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A 35“ (duomenys neskelbtini) su 30 litų vertės SIM kortele; iš viso pagrobė turto už 710 litų.

Taip pat O. Z. nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. lapkričio 7 d. 2 val. 27 min. iki 2004 m. lapkričio 7 d. 3 val. 41 min. Panevėžio miesto degalinėse neturėdamas leidimo panaudojo svetimus V. L. vardu ir pavarde išduotus mokėjimo instrumentus: AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron Maxima Senukai“ (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelę „Visa Classsic Eur“ (duomenys neskelbtini) dešimčiai finansinių operacijų atsiskaitant už prekes inicijuoti, pasirašė imituojančiu kortelių savininko parašu čekiuose (suklastojo tikrus dokumentus), pateikė juos degalinių operatorėms ir taip apgaule įgijo svetimo turto už 453,17 Lt.

O. Z. nuteistas ir už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 8 d., apie 22 val. 50 min., Panevėžio mieste pasinaudojo pagrobtu V. L. dokumentu, vairuotojo pažymėjimu (duomenys neskelbtini), t. y. policijos pareigūnams, sustabdžiusiems jo vairuojamą automobilį „Ford Siera“ (duomenys neskelbtini), pateikė šį dokumentą kaip savo.

Taip pat O. Z. nuteistas už tai, kad jis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2004 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., Panevėžio rajone, J. K. bute, veikdamas su R. Š. bendrininkų grupe, pagrobė svetimą nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą – 499 Lt vertės televizorių „Toshiba“.

Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimą), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimą) ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neteisėtą dokumento panaudojimą) paskirta bausmė yra per griežta.

Nuteistasis teigia, kad teismas atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nekreipė dėmesio į lengvinančias aplinkybes: kasatorius augina ir išlaiko nepilnametę dukterį, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nuteistojo O. Z. veiką kvalifikavo kaip plėšimą. Bylos aplinkybę, kad nuteistasis naudojo fizinį smurtą prieš V. L., pagrindžia įrodymų, tirtų pirmosios instancijos teisme, visuma. Įrodymai tirti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Smurto naudojimo faktas nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose yra nustatytas BPK numatyta tvarka. Kasatoriaus argumento, kad O. Z. nenaudojo prieš V. L. fizinio smurto, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja, nes, pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, priimtą nuosprendį ir nutartį jis tikrina tik teisės taikymo aspektu. Fizinio smurto naudojimo ar nenaudojimo klausimas kasaciniame skunde iškeliamas ne teisės taikymo aspektu, o ginčijant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo teiginys, kad teismas, pripažindamas, kad jis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, neatitinka tikrovės. Teismas vertindamas įrodymus pripažino smurto prieš V. L. panaudojimo faktą įrodytą, remdamasis ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino nukentėjusiojo parodymus, taip pat pabrėžė, kad tiki nukentėjusiojo, o ne kasatoriaus versija apie įvykį todėl, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, o O. Z. procese savo parodymus dėl V. L. plėšimo keitė. Todėl kasatoriaus veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas, o ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vagystė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis veikė neapibrėžta tyčia ir siekė užvaldyti striukę su visais joje esančiais daiktais. Paėmęs nukentėjusiojo striukę, kasatorius užvaldė su kitais daiktais ir striukėje buvusius dokumentus, bandė jais naudotis, todėl kasatoriaus veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės už jas skiriamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisykles. Už BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė subendrintą bausmę, pritaikęs bausmių apėmimo būdą.

Kasatoriaus veika, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagal BK 214 straipsnį dėl mokėjimo instrumentų pagrobimo nebuvo kvalifikuota.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuosprendžio dalis, kurioje kasatorius pripažintas kaltu dėl J. K. priklausančio turto vagystės, ginčijama nesutinkant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs O. Z. kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatė tiek objektyvius, tiek subjektyvius nusikaltimo požymius, pagrindė nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Nėra pagrindo manyti, kad priimant sprendimus dėl šios veikos būtų padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatoriaus argumentų, jog jis nepadarė jam inkriminuotos veikos, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja, nes nenustato naujų faktų byloje, iš naujo netiria įrodymų, o remiasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl BK 214 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Neteisėtas mokėjimo instrumento – mokėjimo kortelės – panaudojimas didesnei negu 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuojamas kaip BK 214 ir 182 straipsnių idealioji sutaptis. O. Z. nusikalstama veika – V. L. mokėjimo kortelių panaudojimas finansinėms operacijoms inicijuoti - kvalifikuota kaip BK 214 straipsnio, BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies idealioji sutaptis. Tada, kai asmuo atsiskaito už prekes ar paslaugas svetimu mokėjimo instrumentu ir pasirašo kito asmens vardu kasos čekyje bei įgyja svetimą turtą, jo veika papildomai pagal BK 300 straipsnį neturi būti kvalifikuojama, todėl byla dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo kasatoriui nutrauktina. Bylos nutraukimas dėl šios veikos neturi įtakos kasatoriui paskirtai bausmei. Pirmosios instancijos teismas, skyręs bausmes už BK 214 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, teisingai jas subendrino apėmimo būdu – griežčiausia bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnyje, apėmė už kitas veikas paskirtas bausmes. Nutraukus bylą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo išlieka bausmių, paskirtų už BK 214 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, subendrinimas. Griežčiausia paskirta bausmė nesikeičia, todėl nesikeičia už nusikalstamų veikų nuo 2004 m. lapkričio 7 d. 2 val. 27 min. iki 2004 m. lapkričio 7 d. 3 val. 41 min. padarymą Panevėžio miesto degalinėse paskirta subendrinta bausmė.

Dėl bausmių skyrimo

Kasatorius teigia, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį (svetimo dokumento neteisėtas panaudojimas) jam yra paskirtos per griežtos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, įvertino kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę (O. Z. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio); teismas nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis fakto, kad O. Z. augina nepilnametę dukterį, kuri yra jo išlaikoma, taip pat kad kasatorius veikos padarymo momentu dirbo. BK 59 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta teismo galimybė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, t.y. BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau pabrėžtina, kad tai nėra imperatyviai nurodyta teismo pareiga. Analizuodamas kaltininko asmenybę, teismas pažymėjo, kad O. Z. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui, teisiamas šeštą kartą, tačiau tiek už BK 182 straipsnio 1 dalį, tiek už BK 302 straipsnio 1 dalį bausmes paskyrė žemesnes, nei sankcijose numatytas vidurkis, todėl kasatoriaus teiginys, kad bausmės jam yra per griežtos, nepagrįstas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. Z. bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų. Jis atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, kurių nustatymas minėtame BK straipsnyje yra imperatyviai numatyta teismo pareiga, realizuojama turint tikslą maksimaliai individualizuoti bausmę. BK 75 straipsnis taip pat numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę asmeniui, nuteistam už kelių nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą ne didesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme. O. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už kelių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Kadangi O. Z. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam galutinė subendrinta bausmė paskirta, vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis taisyklėmis (pasirinktas visiškas bausmių sudėjimo būdas). Kasatoriaus argumentas, kad nusikalstamų veikų padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neriboja BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nepagrįstas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 12 punkte, kuris yra aktualus ir šiuo metu, numatyta, kad paskyręs subendrintą bausmę teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Be to, kasatoriui paskirta griežtesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o tai reiškia, kad nėra formalių BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartį pakeisti: nutraukti bylą dėl O. Z. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; likusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.