Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), teistas:

1) 2006 m. spalio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei jį pakeitusia 2006 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2008 m. kovo 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies 6 mėnesių 8 dienų lygtinai paleistas, įpareigotas per likusį bausmės dalies laikotarpį 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamą vietą, uždrausta išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždrausta be bausmę vykdančio organo leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. 2008 m. balandžio 8 d. paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos. 2008 m. liepos 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti neatliktos 6 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies į pataisos namus. 2009 m. vasario 27 d. paleistas, atlikus bausmę;

2) 2010 m. rugsėjo 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. 2011 m. gruodžio 14 d. paleistas, atlikus bausmę;

3) 2013 m. balandžio 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, konfiskuojant 100 Lt. 2017 m. rugpjūčio 11 d. paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę;

4) 2019 m. balandžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu –pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apeliacinis skundas paskirtas nagrinėti 2019 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teisme;

5) 2019 m. balandžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu –pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apeliacinis skundas paskirtas nagrinėti 2019 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teisme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. 2017 m., ne anksčiau nei rugpjūčio 11 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytą mėnesį ir dieną, (duomenys neskelbtini) esančio parko teritorijoje, rado M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), nežinodamas, kad M. S. asmens tapatybės kortelė nebegaliojo nuo (duomenys neskelbtini), nes M. S. buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė, neturėdamas teisėto pagrindo laikė ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi ir vežiojosi su savimi, kai kur nors važiuodavo, iki 2018 m. liepos 14 d., 00.05 val., kol (duomenys neskelbtini), važiuodamas kaip keleivis automobiliu „Citroen Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas patikrinimui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, būdamas įsitikinęs, kad M. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė yra galiojanti, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S. pateikė M. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo, prisistatydamas M. S..

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad maždaug prieš nepilnus metus laiko, tiksliai nurodyti negali, M. S. asmens tapatybės dokumentą rado parke, esančiame (duomenys neskelbtini), numestą ant žemės. Pamatęs kortelę, pakėlė ją ir pasiėmė su savimi. M. S. asmens tapatybės kortelės nėra niekur panaudojęs, išskyrus tą atvejį, kai (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai buvo sustabdę automobilį „Citroen Picasso“, kurį vairavo jo pažįstamas G. P.. Jie važiavo dviese, jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Sustabdę automobilį, pareigūnai paprašė asmens dokumentų patikrinimui, jo draugas padavė savo dokumentus, o kai pareigūnas priėjo prie jo, jis išsitraukė iš kišenės ir padavė parke rastą dokumentą. Rastą dokumentą laikė namuose, nežino, dėl kokių priežasčių neišmetė, pasidėjo į stalčių ir pamiršo, kad tokį dokumentą turi. Dėk kokių priežasčių rastą dokumentą vežiojosi su savimi ir parodė policijos pareigūnams bei prisistatė M. S. vardu, negali paaiškinti (1 t., b. l. 87-88, 101-102, 111-112).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas M. S. parodė, kad neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis pametė ar prarado savo asmens tapatybės kortelę, kuriai (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta paieška. Galėjo, būdamas neblaivus, eidamas į parduotuvę pirkti alkoholio, tiesiog ją pamesti. Dokumentą kartais nešiodavosi tiesiog kišenėje, kartais piniginėje. Dokumentą pametė (duomenys neskelbtini), nes prisimena, kad jam reikėjo dokumento, pildant dokumentus dėl bedarbio pašalpos ir jis, neradęs asmens tapatybės kortelės, nuėjo į policiją. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota kita asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). D. J. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja, susipyko kažkur 2016-2017 m. Nėra davęs ar pardavęs savo asmens tapatybės kortelės nei D. J., nei kam kitam. Nežino, kokiu būdu pas D. J. galėjo atsirasti jo asmens tapatybės kortelė (1 t., b. l. 60).

Liudytojas G. P. parodė, kad pažįsta D. J., gyveno su juo viename name, (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 13 d. vakare jam paskambino D., paprašė jį parvežti iš (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Susitarė, kad D. paims (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie degalinės (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), sutartoje vietoje, jis buvo panašiai 00.00 val. D. įsėdus į automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) miesto link. Kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, netoli (duomenys neskelbtini), juos patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Jis policijai pateikė prašomus dokumentus, pareigūnai patikrino jo blaivumą. Klausė, ar turi draudžiamų daiktų. Atsakė, kad neturi, tačiau pareigūnai vis vien apžiūrėjo automobilį, bagažinę. D. miegojo automobilyje ant galinės automobilio sėdynės. Vienas iš pareigūnų paklausė D. šio asmens duomenų, matė, kad D. kažką padavė pareigūnui. Jis nematė, ką konkrečiai D. padavė. Pareigūnas nuėjo į savo tarnybinį automobilį, tada atėjo ir išsivedė D. Po kelių minučių prie jo priėjo pareigūnas ir paklausė automobilyje buvusio asmens vardo. Jis atsakė, kad to asmens vardas yra D., neatsimena, ar pasakė detalesnius jo duomenis. Nežinojo, kad D. turi kažkokį svetimą dokumentą, tai sužinojo tik iš pareigūnų, aplamai nėra matęs jokių D. turimų dokumentų. M. S. nepažįsta. Taip pat jis negirdėjo, kaip D. prisistatė pareigūnams - t. y. ar savo vardu, ar M. (1 t., b. l. 65-66).

Liudytojas Ž. S., dirbantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2017 m. liepos 14 d. dirbo ekipaže „1903“ kartu su vyriausiuoju patruliu D. V.. Apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Citroen Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjo prie automobilio, prisistatė ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Vairuotojas jam pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatė, kad automobilį vairavo G. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo dar vienas asmuo. Kadangi norėjo patikrinti, ar automobiliu važiuojantys asmenys nėra paieškomi, paprašė minėto asmens prisistatyti. Tas asmuo atsakė, kad jis yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Paprašė minėto asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šis jam pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Kai šio paprašė prisistatyti, šis atsakė, kad yra M. S., o kai jo paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis ištraukė dokumentą. Jei gerai atsimena, dokumentas galimai buvo piniginėje, tačiau tiksliai neatsimena. Ant dokumento buvusi nuotrauka nesutapo su M. S. prisistačiusio asmens išvaizda, todėl nuėjo į tarnybinį automobilį, duomenų bazėse patikrinęs duomenis, nustatė, kad minėta asmens tapatybės kortelė yra ieškoma, o duomenų bazėse esanti M. S. nuotrauka nesutapo su M. prisistačiusio asmens išvaizda. Kai grįžo prie automobilio, automobilio keleivis ir toliau teigė, kad jis yra M., nesijuokė, sakė tai rimtai, todėl jis liepė M. prisistačiusiam asmeniui eiti kartu su juo į tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui. Minėtame automobilyje kolega klausinėjo D. J. apie M. S. baustumą, kur šis registravo savo gyvenamąją vietą, už kokius pažeidimus yra baustas, pastarasis į klausimus atsakė neteisingai. Į jo ir kolegos klausimus M. prisistatęs asmuo atsakinėjo rimtu veidu. Tuo metu, kol kolega klausinėjo, jis nuėjo prie automobilio „Citroen Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio vairuotojo G. P. paklausė, koks yra tikrasis jo keleivio vardas ir pavardė, tačiau ką pastarasis atsakė, neatsimena. Grįžęs prie tarnybinio automobilio, kartu su kolega klausinėjo M. prisistačiusi asmenį, kol pastarasis įsitikino, kad jie tikrai žino, jog jis nėra M. Tik tuomet jis prisistatė D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Gauta informacija buvo patikrinta policijos duomenų bazėse, ir nustatyta, kad duomenys teisingi. Paklausė D., kodėl jis prisistatė svetimo žmogaus vardu ir pateikė svetimą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, D. nurodė, kad jis tiesiog norėjo pažiūrėti, kas bus. Iš kur gavo M. S. priklausantį dokumentą, D. J. nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 46-47, 50-51);

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. S. tarnybinio pranešimo „Dėl naudojimosi svetima asmens tapatybės kortele“ matyti, kad jame užfiksuotos analogiškos jo kaip liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės. Tarnybiniame pranešime papildomai pažymėta, kad iš D. J. buvo paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. S. vardu, kuri perduota prijungimui prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 32).

Asmens dokumento išraše nurodyta, kad asmens tapatybės kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), išduotai M. S., 2015 m. balandžio 20 d. paskelbta paieška, asmens tapatybės kortelė pripažinta negaliojančia (1 t., b. l. 29).

Asmens tapatybės kortelės apžiūros protokole nurodyta, kad kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelė yra žalsvos spalvos. Kortelės viršuje, dešinėje pusėje matyti melsvos spalvos Lietuvos Respublikos herbas, šalia kurio matyti nežymus kortelės įskilimas (herbo kairėje pusėje). Kortelės kairėje pusėje yra lustas. Dokumentas išduotas M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data - (duomenys neskelbtini), pilietybė - Lietuvos Respublikos, lytis - vyras. Dokumentas išduotas (duomenys neskelbtini) (83), galioja iki (duomenys neskelbtini). Dešinėje kortelės pusėje matyti nespalvota (pilkos spalvos) asmens nuotrauka, ant kurios matyti (pakreipus dokumentą) melsvos ir žalsvos spalvų „Vyčio“ holograma ir užrašas „Lietuvos Respublika“. Ties kortelės viduriu matyti pilkos spalvos holograma, kuri kinta pakreipus kortelę - asmens nuotrauka ir užrašas „LTU“ (1 t., b. l. 34-37).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyrio vedėjos I. V. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad M. S. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nebegalioja nuo jos paieškos paskelbimo (1 t., b. l. 40).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą. Šie jo parodymai sutampa su liudytojų Ž. S., M. S. ir G. P. duotais parodymais, apžiūros protokolo bei asmens dokumento išrašo duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą – M. S. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, 2017 m., ne anksčiau nei rugpjūčio 11 d., (duomenys neskelbtini), Taikos gatvėje esančio parko teritorijoje, rado M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nežinodamas, kad M. S. asmens tapatybės kortelė nebegaliojo nuo 2015 m. balandžio 20 d., neturėdamas teisėto pagrindo laikė ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi ir vežiojosi su savimi, iki 2018 m. liepos 14 d. 00.05 val., kol (duomenys neskelbtini), būdamas įsitikinęs, kad M. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė yra galiojanti, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S. pateikė M. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kaip savo, prisistatydamas M. S..

Bylos duomenys, įskaitant jo paties elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, rodo, kad D. J. suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno bei sąmoningai panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. D. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas, tačiau ne už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (2 t., b. l. 1-9, 10-56), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 57-65), bedarbis, priklausomybės ligų įskaitoje bei psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b. l. 76). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmę – areštą, jo trukmę nustatant lygią šios bausmės rūšies maksimaliam dydžiui, bausmę skiriant atlikti areštinėje įprasta tvarka.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 113-115).

Daiktas, reikšmingas nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nebegaliojanti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota M. S. vardu, kuri paimta iš D. J. 2018 m. liepos 14 d. ir saugoma prie bylos (1 t., b. l. 32, 33), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotina Migracijos tarnybai sunaikinimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje įprasta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, reikšmingą nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu, kuri saugoma prie bylos, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti Migracijos tarnybai sunaikinimui.

Išaiškinti D. J., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti D. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-61 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.