Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta vienu trečdali ir galutinė paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Iš A. V. (A. V.) ir V. K. solidariai priteista 392 € turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo Mariaus A. P. naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. V. ir V. K., nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami kartu pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: jie, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. 9 val. iki 2016 m. lapkričio 15 d. 9 val., nulaužę pakabinamąją spyną, įsibrovė į sandėlio, esančio (duomenys neskelbtinti), patalpas, iš kur pagrobė nukentėjusiajam M. A. P. priklausančius daiktus, kurių bendra vertės 1 469 €.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad turi du mažamečius vaikus, sergančią motiną. Teigia, kad kaltę pripažino visiškai, pavogtus daiktus išpirko savo lėšomis ir grąžino tyrėjai, byla buvo ištirta pagreitintu būdu. Be to, prašo, kad civilinis ieškinys 392 € būtų priteistas iš A. V., kadangi būtent jis turėjo išpirkti kompresorių.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jam paskirta bausmeKolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.Kolegija pažymi, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.V. K. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pavogė kurą ir daiktus iš sandėlio ir dėl tokių savo veiksmų apgailestauja, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu, pagrindo nėra. Taip pat apeliantui pagrįstai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naują nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą.Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas praeityje yra teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dėl savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad ankstesnės poveikio priemonės apelianto elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Šios aplinkybės atskleidžia tai, kad apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė V. K. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad apeliantas charakterizuotinas neigiamai, tačiau turi mažamečių vaikų ir rūpinasi senyvo amžiaus mama, už padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę artimesnę minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui (10 mėnesių). Pažymėtina, kad šios bausmės vidurkis – 3 metai ir 1,5 mėnesio, o pirmosios instancijos teismas, paskyrė beveik tris kartus švelnesnę nei vidurkis bausmę, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, paskirta galutinė bausmė yra itin švelni ir ne per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienam nuteistajam bausmė yra individualizuojama įvertinus konkrečias su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė kitam nuteistajam mažesnę bausmę, nereiškia, kad bausmė apeliantui buvo individualizuota netinkamai.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad jie kartu pagrobė svetimą turtą. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam nėra jokio skirtumo, kuris iš jų atlygins jam padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad turtiniai santykiai tarp solidariųjų skolininkų nėra apeliacinės instancijos teismo negarinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis, vadovaujantis CK 6.6 straipsniu, turi teisę reikalauti kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. O vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, solidarieji skolininkai tarpusavio turtinius santykius galės išspręsti pateikiant civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.