Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei V. P., ieškovės atstovui – advokatui Rolandui Stirbinskui, institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovei A. Š., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. Š., institucijai, ginančiai vaikų interesus, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui V. Š. dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2012-09-25 ieškiniu ir 2013-03-25 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jai (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus K. P., biologiniu tėvu, o berniukas yra jo sūnus; priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 400 Lt, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja; taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino apie 1998 metus. Nuo to laiko draugavo, artimai bendravo ir ateityje tikėjosi sukurti šeimą. Tačiau vaikas (duomenys neskelbtini) gimė be santuokos. Kol laukėsi kūdikio, atsakovas žadėjo pripažinti tėvystę bei jį išlaikyti, bet iki šiol teisiškai to neįformino ir liko gyventi su savo ankstesne šeima. Išsiskyrus su atsakovu, jis vaiko neberemia ir su sūnumi nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, nesidomi jo sveikata ir pomėgiais, t. y. visiškai nevykdo tėvo pareigų, todėl sūnumi tenka rūpintis jai vienai. Sūnus su tėčiu norėtų susisiekti ir bendrauti, bet šis neatsako į telefonu siunčiamas žinutes ir skambučius. Mano, jog vaikas turi žinoti, kas yra jo tėvas, todėl kreipėsi į teismą, nes atsakovas gera valia jo neįregistravo ir nepadeda išlaikyti. Prašo visiškai jos reikalavimus patenkinti.

Atsakovas ir jo sutuoktinė – trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Gautas 2014-02-07 pranešimas, jog teisminiame procese dalyvauti neturi galimybės, kadangi abu yra bedarbiai, gyvena užsienyje ir kartu išlaiko du nepilnamečiu vaikus. Prašo teismo vykdyti teisingumą, atsižvelgiant į šeimos sunkią finansinę padėtį (DOK – 3439).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, jog jie gyvena užsienyje, nes nuo bylos teisme iškėlimo dienos, pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, visais įmanomais būdais teismo šaukimimų nebuvo galima įteikti. Paskelbus žinią viešai apie iškeltą bylą, atsakovas neatsiliepė bei nepateikė savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, todėl teismas 2013-05-03 nutartimi nutarė atsakovą S. Š. į 2013-05-30 15.30 val teismo posėdį atvesdinti prievarta - policijos komisariato pagalba (b. l. 91-92). Policijos pareigūnai, vykdydami teismo nutartį, nustatė, kad atsakovas gyvena Vokietijoje ir 2013-05-27 raštu apie tai pranešė. Išaiškėjus tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovui ir trečiajam asmeniui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti ir gauti remiantis 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėses arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (1) 4 straipsnio 3 dalies, 6 straipnio 1 pastraipos ir 10 straipsnio normomis. Gavus iš Hamm teismo (Vokietija) patvirtinimus apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo siųstų dokumentų įteikimą minėtiems asmenims, bet šiems neatvykus į posėdį, laikytina, kad apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130 straipsniai). Kaip matyti, atsakovas neginčijo tėvystės bei nepateikė į bylą jokių leistinų rašytinių įrodymų, paneigiančių tėvystės faktą, neprašė skirti genominę ekspertizę ir neprieštaravo bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio kodekso 3.146, 3.148, 3.149 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 7, 246 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, ginančios vaikų interesus atstovė ieškovės reikalavimus pilnai palaikė. Sutiko su ieškovės nuomone, jog vaikai turi teisę į tikras žinias apie tėvą, todėl, išskirtinai ginant vaiko interesus, tie duomenys nepilnamečių asmenų dokumentuose turi atsispindėti. Ieškovės prašoma iš atsakovo suma sūnui išlaikyti, yra pagrįsta, nes ieškovė, be kitų pagalbos net negalėtų patenkinti minimalius vaiko poreikius. Pažymėjo, jog biologinis berniuko tėvas (atsakovas), ekspertizės neprašo, tėvystės neginčija, todėl jo tylėjimas reiškia, kad jį pripažįsta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas prisideda ir prisidėjo prie sūnaus išlaikymo bei neatvyko į teismo posėdį paaiškinti faktinę padėtį. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, neturi, o atsakovas yra gana jauno amžiaus ir darbingas, todėl privalo prisidėti prie visų savo vaikų išlaikymo. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio K. P. biologiniu tėvu yra atsakovas S. Š., o berniukas – jo sūnus. Nepilnamečio gimimo liudijimas pagrindžia, jog ieškovei gimusiam kūdikiui yra suteikta pavardė „P.“, t. y. dokumentai parengti pagal motinos mergautinę pavardę, o duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 5).

Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas, gimus sūnui, bet ieškovės pavarde užregistruotam, pradžioje teikė materialinę paramą. Tačiau jau metai laiko, kai atsakovas jokio materialinio išlaikymo berniukui nebeteikia, visiškai juo nesidomi ir ikiteismine tvarka teisiškai sūnaus nepripažino bei su ieškove nuolatinio ryšio vienas su kitu nebepalaiko. Nuo to laiko, nepilnametis vaikas buvo remiamas valstybės ir išlaikomas vienos ieškovės.

Ieškovė nuo 2011-09-13 yra bedarbė bei gauna apie 530 Lt nedarbo pašalpą (b. l. 6). Taip pat nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. kovo mėnesio yra sumokėta 413,00 Lt socialinė pašalpa bei parama mokinio reikmėms įsigyti (b. l. 7). Ieškovė sui sūnumi K. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 12). Atsakovas S. Š. savo gyvenamąją vietą nuo 2008-06-09 yra deklaravęs esant (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-10-01 išrašo duomenimis pastatas – gyvenamasis 256,00 kv.m namas nuo 2007-10-04 nuosavybės teise priklauso S. Š. ir V. Š. (b. l.13-14). Pažyma apie atsakovo įdarbinimus pagrindžia, jog jis Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 18, 19). Gyventojų registro informacijos duomenimis atsakovas 2012-04-12 yra išvykęs į Vokietiją (b. l. 24). Atsakovas duomenų apie turimą darbą/nedarbą Vokietijoje, šeimos materialinę būklę ir išlaikytinius nepateikė (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2013-03-05 patvirtino, jog S. Š. ir V. Š. (Š.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei santuokoje yra gimę trys vaikai: I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) - dvyniai – V. ir R. Š. (b. l. 61-65). Atsakovo sutuoktinė V. Š. savo gyvenamąją vietą yra 2008-06-09 deklaravusi esant (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Apie tai, kad ji su vaikais gyvena Vokietijoje į bylą nepateikė jokių įrodymų. Sodra pažymi, jog V. Š. per 2012-04-01 - 2013-04-30 laikotarpį Lietuvoje nedirbo (b. l. 79).

Nustatyta, kad ieškovės šeimos pajamas sudaro tik gaunama socialinė pašalpa. Ieškovė šeimos būtiniems poreikiams patenkinti išleidžia per 1800 Lt (komunalinės paslaugos; dujos, elektra, vanduo, sanitarijos, higienos prekės, maistas). Sūnaus rūbams yra išleidžiama apie 400 Lt; avalynei – apie 300 Lt; vaistams 30 Lt; mokyklinėms priemonėms – apie 450 Lt; laisvalaikiui – apie 30 Lt; telefonų pokalbiams apie 20 Lt. Ieškovės teigimu, dažniausiai gaunamų pinigų nepakanka, todėl skolinasi iš artimųjų ir pažįstamų arba nemoka mokesčių už butą.

Pažymėtina, kad civilinės metrikacijos įstaigos tėvystės pripažinimo įrašus atlieka pagal vaiko motinos ir tėvo pareiškimus arba pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo (Civilinio kodekso 3.293 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nepaneigdamas, jog yra vaiko tėvas, to teisiškai nesiekė igyvendinti, todėl tokios faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė, gindama sūnaus interesus – teisę į jo kilmę, tai įteisinti galės tik teismo sprendimu. Kaip matyti, atsakovas, žinodamas apie teisminį procesą, nėra aktyvus. Į teismo pranešimus nereagavo, nepateikė ieškovės ieškiniui priešpriešinių įrodymų bei neatvyko į teismo posėdžius paaiškinti situacijos. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas bei jis yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimų tenkinimu ar atmetimu, be anksčiau minėtų priemonių dar ir paskelbė jo atvesdinimą. Pareigūnams nustačius jo faktinę gyvenamąją vietą, jam įteiktas šaukimas atvykti į teismo posėdį, į kurį jis neatvyko, nurodydamas, jog tam neturi galimybių. Tačiau tokių įrodymų neprideda. Tokiu būdu, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, žinodamas apie įvyksiantį teisminį procesą bei neginčydamas ir nepateikdamas leistinų priešinių įrodymų, su ieškiniu visiškai sutinka, todėl laikytina, kad ieškovė ieškinio reikalavimus pagrindė (Civilinio proceso kodekso 197, 200, 246, 270-271 straipsniai).

Ieškovės prašymas įrašyti biologinio tėvo - atsakovo pavardę sūnaus gimimo liudijime, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, nes vaikai nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą bei vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje jie yra gimę (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234, 4-6, 9, 21 straipsniai, Civilinio kodekso 3.130, 3.137-3.138, 3.140, 3.148, 3.155-3.158, 3.161, 3.167 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis objektyviais kriterijais, nustatė, jog ieškovė sugebės tinkamai sūnumi pasirūpinti, nes yra tvirtų pažiūrų asmenybė, turinti gyvenimiškų tikslų, kovojanti už vaiko interesus, galinti dabar ir ateityje reikiamai prižiūrėti savo nepilnametį vaiką. Ieškovė turėjo lūkesčių su atsakovu sukurti šeimą, bet nepavyko. Ieškovė pripažino, kad vaiko tėvas nuo faktiško jų išsiskyrimo gyvena atskirai bei, kol nenustatyta tėvystė, neturėjo galimybės išsiaiškinti biologinio tėvo tikrųjų kėslų vaiko atžvilgiu, nors atsakovas teigęs, jog niekad jo nėra atsisakęs.

Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Taigi, šiuo atveju, paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, nustatytina berniuko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus bei į tai, jog atsakovas neginčija berniuko tėvystės ir jo gyvenamosios vietos, vaikas nuo pat gimimo gyveno tik su motina, t. y. labiau yra prisirišęs prie motinos, o tėvo – sūnaus ryšiai nutrūkę, šalių sūnaus K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. P., nes be kita ko vaiko biologinis tėvas, gyvendamas užsienyje, dabartiniu metu neturėtų galimybės tinkamai juo pasirūpinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog sūnų nuo 2012 metų rugsėjo 25 d. rėmė ir kas mėnesį remia lėšomis ar daiktais (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Be to, įvertinus tai, jog atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo sūnui dydis – po 400,00 Lt - teismo laikomas iš dalies realiu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu MMA yra 1000,00 Lt, o 400,00 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius (paauglys), abiejų šalių pragyvenimo lygį ir realų išlaikymo išieškojimą, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl priteistina iš atsakovo nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2012-09-25) prašoma suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ta aplinkybė, kad atsakovas yra bedarbis bei išlaiko kitoje šeimoje du savo nepilnamečius vaikus ir žmoną, neatima atsakomybės ir prievolės rūpintis visais savo vaikais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio normose numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Taigi, sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, nes išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko gimimo liudijime įrašo duomenys neatitinka tikrovės; įpareigotinas civilinės būklės aktų tvarkytojas išduoti naują gimimo liudijimą, įrašant biologinio tėvo duomenis (Civilinio kodekso 3.149, 3.151-3.153 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 376, 394-399 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos (100,00 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį dėl tėvystės nustatymo), 144 Lt žyminis mokestis nuo priteistino išlaikymo vaikams sumos (400 Lt x 12 mėn. = 4800 Lt – 3 procentai žym.mok. = 144,00 Lt), iš viso: 244,00 Lt priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo, nes ieškovė įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 ir 282 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad nepilnamečio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu yra S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuva, Klaipėdos rajonas, Gargždai;

pripažinti, kad K. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Lietuva, yra atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuva, Klaipėdos rajonas, Gargždai, sūnus;

nustatyti, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Lietuva, gimimo liudijime duomenys apie biologinį tėvą neatitinka tikrovės;

įpareigoti instituciją, atlikusią K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Lietuva, liudijime įrašą ir registraciją apie gimimą, išduoti naują gimimo liudijimą, pakeičiant įrašo žinias apie biologinį tėvą;

nustatyti nepilnamečio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuva, Klaipėdos rajonas, Gargždai, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų rugsėjo 25 d nepilnamečio sūnaus K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 400 Lt (keturi šimtai Lt ir 00 ct) išlaikymui iki jo pilnametystės. Priteistas lėšas, atsižvelgus į infliaciją, kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

Nepilnamečio sūnaus K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jo motina V. P..

Priteisti iš S. Š. 244,00 Lt (du šimtai keturiasdešimt keturi Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei, atsakovas S. Š. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą „5660“.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimą, nuo jo paskelbimo dienos, galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.