Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-21 · Administracinė byla Nr. I-1625-609/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
I-1625-609/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01055-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Atsakovas
A. B. Ž.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Trečiasis asmuo
I. Ž.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1625-609/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01055-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.; 8.2.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovui A. B. Ž., trečiajam suinteresuiotam asmeniui I. Ž. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. B. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. B. Ž. priteisti 941,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašymas (b.l. 3-7) grindžiamas argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Paaiškinama, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, asmuo privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, atliekų turėtojas privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymima, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodoma, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu duomenys neskelbtini, savininkas. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota už 2011-01-01 – 2012-12-31 laikotarpį pagal nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis minimų patalpų paskirtis – gyvenamosios paskirties pastatas (vienbutis gyvenamasis namas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. Ž. atsiliepime į prašymą (b.l. 16) nurodė, jog su prašymo reikalavimu jis nesutinka, nes nei jis, nei jo sutuoktinė jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu duomenys neskelbtini, negyvena. Teigia, kad nurodytu gyvenamuoju namu jis leido naudotis jo sūnaus šeimai, tačiau 2012 02 02 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Nurodo, jog jo sūnus iš ginčo gyvenamojo namo išsikraustė dar 2007 metų gruodžio mėnesio pabaigoje ir nuo to laiko iki 2011 metų liepos mėnesio gyvenamuoju namu naudojosi I. Ž. su nepilnamečiais vaikais, o nuo 2011 metų vasaros iki šiol jame gyvena viena. Pažymėjo, jog I. Ž. atsisakė iš nurodyto gyvenamojo namo išsikelti geruoju, nepagrįstai jį laiko savo nuosavybe ir toliau juo naudojasi, neturėdama jo sutikimo. Mano, jog prievolė mokėti visus su namo išlaikymu susijusius mokėjimus kyla iš LR CK 6.636 straipsnio.

Tretysis suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepime į prašymą nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes gyvenamojo namo adresu Jaunimo g. 5, Klaipėdoje, savininkas nuo 2007 10 03 yra A. B. Ž.

Konstatuojama

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008-12-23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Motyvuojamoji dalis

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2010 m. lapkričio 25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009-01-01) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt. Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 9-10) patvirtina, jog nuo 2007-10-03 atsakovas A. B. Ž. yra gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, savininkas. Byloje nustatyta, jog atsakovas A. B. Ž. jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu duomenys neskelbtini, leido gyventi R. Ž. ir I. Ž. šeimai bei 2003 05 20 davė notarinį sutikimą visiems jų šeimos nariams nurodytu adresu deklaruoti gyvenamąją vietą. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta R. Ž. ir I. Ž. santuoka, įsiteisėjo 2012 08 30. Iš patvirtinimo apie dokumentų įteikimą (b.l. 17) matyti, jog vykdydama A. B. Ž. ir E. Ž. prašymą, antstolio padėjėja L. A. dar 2012 11 23 I. Ž. įteikė įspėjimą išsikelti iš gyvenamojo namo adresu duomenys neskelbtini. Antstolė Reda Vizgaudienė 2014 04 16 konstatavo (b.l. 26), jog jai nuvykus adresu duomenys neskelbtini, gyvenamojo namo kieme buvusi I. Ž. patvirtino, jog šiame name ji gyvena jau dvylika metų iš niekur iš šio namo neketina kraustytis. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (b.l. 23) nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. B. Ž. ieškinį dėl atsakovės I. Ž. iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu duomenys neskelbtini.

Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2011 metų liepos mėnesio ginčo gyvenamuoju namu faktiškai naudojasi I. Ž., byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tarp gyvenamojo namo savininko A. B. Ž. ir I. Ž. yra susiklostę kokie nors sutartiniai santykiai, tarp šalių sudaryta sutartimi išspręstas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą klausimas bei tokia sutartis įregistruota viešame registre. Esant nurodytai aplinkybei vertintina, jog vadovaujantis Nuostatų 3 punktu, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtoju, turėjusiu prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, yra atsakovas.

Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b.l. 8) patvirtina, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas sudaro 941,00 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas tokios paskirties pastatams taikytas tarifas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovas sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, todėl prašymas tenkintinas ir 941,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. B. Ž. 941,00 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt vieną) litą arba 272 (du šimtus septyniasdešimt du) eurus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė