- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-361-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06497-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. J., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Merkurijus“, V. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-361-198/2019
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06497-2018-0
2019 m. balandžio 16 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-347-400/2019 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Merkurijus“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir įteisinti neteisėtą statybą be bendrijos sutikimo bei ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį atsakovei V. J., tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl 2017 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei sodininkų bendrijai „Merkurijus“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašo pripažinti jai teisę be atsakovo sodininkų bendrijos „Merkurijus“ sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir įteisinti neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 16 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-392. Taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. J., tretiesiems asmenims Valstybės įmonei „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašo panaikinti V. J. 2017 m. vasario 22 d. surašytos deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 dėl ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą ir panaikinti šio ūkio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Civilinės bylos buvo sujungtos.
2. Atsakovė sodininkų bendrija „Merkurijus“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui registruotam NT registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui (4,99 arų) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui ūkiniam pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad ieškovė nebaigus nagrinėti bylos ėmėsi priemonių parduoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą registruotą adresais (duomenys neskelbtini). Ieškovei pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą būtų apsunkintas teisminis procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovės vardu registruotam turtui: žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatui ūkiniam pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144, 145 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis bei darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko būtų sutrikdytas teismo procesas, pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Pripažino, kad atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė pagal savo pobūdį yra ekonomiška ir proporcinga siekiamam tikslui, jos pritaikymas iš esmės nepažeistų ieškovės interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
5. Ieškovė V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovės žemės sklypui.
6. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi ginčas kilęs tik dėl ūkinio pastato.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, tai ieškovės subjektyvi nuomonė.
8. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad neteisėtai pastatytas pastatas, kurį ieškovė siekia įteisinti be atsakovės sutikimo, yra žemės sklype, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovei perleidus žemės sklypą kito asmens nuosavybėn, pasunkėtų neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nes susidarytų situacija, kad jai reikėtų šalinti statybos padarinius kitam asmeniui priklausančiame sklype. Dėl to galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, žemės sklypą perleidus kitiems asmenims, jie turėtų būtų įtraukti į bylos nagrinėjimą. Mano, kad laikinoji apsaugos priemonė yra adekvati.
9. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nebaigus nagrinėti bylos ieškovė ėmėsi priemonių parduoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Perleidus žemės sklypą kito asmens nuosavybėn, pasunkėtų neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nes susidarytų situacija, kad jai reikėtų šalinti statybos padarinius kitam asmeniui priklausančiame sklype. Dėl to galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu iš dalies nesutinka su jos atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o būtent, įrašu viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovės vardu registruotam turtui - žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra perteklinis, kadangi ginčas vyksta dėl ūkinio pastato, o ne žemės sklypo.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie asmens nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
14. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Nurodytina, kad teismas turi pareigą laikinąsias apsaugos priemones parinkti vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.
15. Ginčo atveju matyti, kad byloje sprendžiami klausimai dėl prašymo pripažinti V. J. teisę be atsakovo sodininkų bendrijos „Merkurijus“ sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir įteisinti neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 16 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-392. Taip pat byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti V. J. 2017 m. vasario 22 d. surašytos deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 dėl ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą ir panaikinti šio ūkio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Taigi, byloje sprendžiami klausimai, susiję su statybos, galimai pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, iš ieškovės suformuluoto reikalavimo matyti, kad ji siekia įteisinti pastatytą ūkinį pastatą, įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 16 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-392. Nors byloje iš esmės sprendžiama dėl ūkinio pastato likimo, tačiau šis statinys pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė neginčija atsakovės teiginių, jog nebaigus nagrinėti bylos ėmėsi priemonių parduoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą registruotą adresais (duomenys neskelbtini).
16. Pripažintina, kad įrašas viešame registre apie draudimą perleisti žemės sklypą užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Netaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių byloje, būtų pažeisti ir civilinėje teisėje galiojantys ekonomiškumo bei koncentracijos principai, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar net tapti neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokio pobūdžio ginčo situacijoje, kokia susidarė šioje byloje, yra būtina įtvirtinti laikiną bylos šalių teisinių santykių stabilumą bei išlaikyti esamą padėtį, nes tik taip bus išvengta veiksmų, dėl kurių gali pasunkėti ar tapti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taip pat pastebėtina, kad apeliantė, neturėdamas nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą ir nevaldydama/nenaudodama šio žemės sklypo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, neatitiktų statytojo sąvokos, kaip tai numato Statybos įstatymo nuostatos. Bent vienos iš Statybos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse įvardintų esminių sąlygų, lemiančių teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje, nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju. Šiuo atveju perleidus kitų asmenų nuosavybėn žemės sklypą, kiltų abejonių, ar ieškovė, būdama ūkinio pastato, pastatyto ant svetimo žemės sklypo, savininke, atitiktų statytojui keliamus reikalavimus ir galėtų įteisinti savavališkas statybas.
17. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeista.