Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-646-378/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-05-27
Bylos Nr.
2A-646-378/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
UAB „Ryšių statyba“
Trečiasis asmuo
VšĮ „Plačiajuostis internetas“
Advokatai
Vytautas Kucevičius, Romualdas Juozas Lelertavičius
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-646-378/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus,sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, Daivai Danylienei,dalyvaujant ieškovės E. S. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

atsakovo UAB „Ryšių statyba“ atstovams Jonui Raginiui ir advokatui Romualdui Juozui Lelertavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui UAB „Ryšių statyba“, trečiajam asmeniui VšĮ „Plačiajuostis internetas“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė E. S. Alytaus rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui VšĮ „Plačiajuostis internetas“, trečiajam asmeniui UAB „Ryšių statyba“, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 9 100 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (2008-02-12 teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė atsakovą ir turtinę žalą prašė priteisti iš UAB „Ryšių statyba“).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2007-06-08 nuvykusi į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Pivašiūnų sen., Alytaus r., pamatė, kad jai priklausančiame žemės sklype iškastas maždaug 300 m ilgio griovys, nulaužtas riboženklis, sulaužytos 24 trimetės slyvaitės bei traktoriumi išvažinėta ir nuniokota šienaujama pieva. Vėliau paaiškėjo, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas" užsakymu UAB „Ryšių statyba", vykdydama telekomunikacijų tinklo statybos darbus pagal projektą Nr.RN-1-AL-ALY „Šviesolaidinio kabelio paklojimas Alytaus rajone, Butrimonys-Pivašiūnai-Daugai-Alovė- Nemunaitis" (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausančiame žemės sklype paklojo apsauginį polietileninį d-32 mm vamzdelį šviesolaidiniam kabeliui. Ieškovės nuomone, vykdant darbus be jos sutikimo buvo pažeistos jos kaip sklypo savininkės teisės (CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d., 4.40 str.), taip pat ieškovei padaryta 9 100 Lt turtinė žala, kurią sudaro žala už trimetes slyvaites - 1056 Lt (24 x 44 =1056 Lt, apskaičiuota vadovaujantis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis 2007 metams, patvirtintomis 2006-12-18 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-487), žala už nuniokotą pievą - 100 Lt, už sulaužytą riboženklį - 50 Lt, kompiuterinio kabelio iškasimo išlaidos – 7 894 Lt (b.l.17).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės būtinos sąlygos, nebuvo (atsakovas sutiko atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau nesutiko dėl šios žalos dydžio), sprendė, kad žalos dydį privalo įrodyti ieškovė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl atlyginimo už sugadintą riboženklį, nes nustatė, kad nulaužtas sklypo riboženklis atstatytas (b.l.40- 41). Vadovaudamasis 2007-10-17 apžiūros aktu (b.l.40), kaip oficialiu, didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), bei liudytojų J. P. , V. K. , P. B. parodymais, teismas nustatė, kad buvo nulaužtos ne 24, bet 6 slyvaitės, todėl ieškovei priteistinos žalos už slyvaites dydį sumažino iki 246 Lt (6 x 44 = 246 Lt). Atsakovui neigiant suniokojus pievą, tačiau vis dėlto sutinkant už ją atlyginti, teismas priteisė ir ieškovės prašomus 100 Lt už nuniokotą pievą. Vertindamas ieškovės reikalavimo atlyginti kompiuterinio kabelio iškasimo išlaidas pagrįstumą, teismas nustatė, kad nors ieškovės sklype 1 metro gylyje pakelėje liko apie 280 metrų nedidelio diametro plastmasinis vamzdelis, tačiau ieškovė neįrodė jai priklausančio žemės sklypo eksploatacinių ar kitokių savybių bei jo vertės sumažėjimo dėl vamzdelio žemėje buvimo (CPK 178 str.). Priešingai, teismo vertinimu, ieškovė netgi gali turėti naudos, nes ieškovės sklype paklotas vamzdelis gali būti panaudotas signalizacijai įvesti, apšvietimui ir pan. Teismas nurodė, kad vamzdelio iškėlimas prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). 2007-07-11 prašymu (b.l.15-16) ieškovė reikalavo sudaryti su ja sklypo nuomos sutartį ir atlyginti 20 000 Lt neturtinę žalą, atsisakius tai padaryti ir kabelį nutiesus kitoje vietoje, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių, kurie susidarytų pašalinant iš žemės vamzdelį, atlyginimo. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip nepagrįstą ir nesąžiningą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1056 Lt turtinės žalos už slyvaičių sunaikinimą ir 7 894 Lt turtinės žalos, susijusios su d-32 mm vamzdelio iškėlimu, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės nuomone, teismo sprendimo dalis dėl žalos, susijusios su nulaužtomis slyvaitėmis bei vamzdelio iškėlimu, atlyginimo, nepagrįsta. Ieškovė nurodo, kad 2007-10-17 apžiūros aktas, kuriuo vadovavosi teismas, negalėjo ir negali būti laikomas oficialiu dokumentu, nes jis nėra išduotas jokios institucijos (įstaigos) bei neatitinka kitų oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų. Teismas, konstatuodamas nulaužtų slyvaičių kiekį, neatsižvelgė ir neįvertino, kad 2007-10-17 apžiūros aktas buvo surašytas ir pateiktas teismui būtent atsakovo, kuris yra suinteresuota bylos baigtimi šalis, todėl negali būti laikomas oficialiu dokumentu. Tai, kad aktas pasirašytas Pivašiūnų seniūnės dar nereiškia, kad jis yra oficialus dokumentas, kadangi oficialus dokumentas turi atitikti nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 197 str. 2 d., taip pat Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr.19 patvirtintų „Dokumentų renginio ir įforminimo taisyklių" reikalavimus). Šių reikalavimų 2007-10-17 apžiūros aktas neatitinka. Be to, teismas nepagrįstai nevertino Pivašiūnų seniūnės kompetencijos - galėjimo tvirtinti tokio pobūdžio aktą, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 3 d. seniūnui nėra suteikta tokio pobūdžio apžiūros akto tvirtinimo kompetencija, t.y. Pivašiūnų seniūnė R. Č. , kaip seniūnė, patvirtinti apžiūros akto apskritai neturėjo teisės, todėl jos parašas ir antspaudas šiame akte reiškia tik R. Č. ne kaip seniūnės, o jos kaip fizinio asmens buvimą apžiūros metu ir pasirašymą šiame akte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2007-10-17 apžiūros aktas negalėjo ir negali būti laikomas oficialiu dokumentu. Be to, teismas neatsižvelgė, kad, surašant apžiūros aktą, ieškovė, kaip žalą patyręs asmuo, kviesta nebuvo, šis aktas surašytas jai nedalyvaujant jos asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kas taip pat patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Nevertindamas šių aplinkybių, teismas pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog teismas, sprendime nepasisakydamas dėl aplinkybės, kad vamzdelis šviesolaidiniam kabeliui buvo nutiestas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be ieškovės sutikimo, pažeidė CK 6.248 str. nuostatas bei CPK 185 str. įrodymų įvertinimo taisykles. Ieškovės nuomone, vykdant darbus be jos sutikimo, buvo šiurkščiai pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teisės (CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d., 4.40 str.). Šiuo metu ieškovės sklype yra tretiesiems asmenims priklausantis vamzdelis, kuris jai yra visiškai nereikalingas ir nenaudingas. Teismas neįvertino, kad šis vamzdelis ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, ir priimdamas sprendimą palikti šį vamzdelį ieškovės žemės sklype, neišsprendė jo nuosavybės teisės perėjimo klausimo. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neįrodė savo žemės sklypo pablogėjimo dėl vamzdelio, kadangi vien svetimo daikto buvimas ieškovės žemėje pažeidžia jos kaip savininkės teisę į nuosavybę. CK 6.251 str. įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, vadinasi, ieškovės sklype esantis vamzdelis turi būti pašalintas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad ieškovė 2007-07-11 kreipėsi į VšĮ „Plačiajuostis internetas" dėl jai padarytos žalos, 2007-07-11 aktu Nr.R-07-271 (b.l.39) atsakovas įsipareigojo ne tik atlyginti ieškovei padarytą materialinę žalą, bet ir perkelti vamzdelį. Vamzdelio geranoriškai neperkėlus, ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su vamzdelio iškasimu, yra pagrįstas, juo labiau, kad ieškovės nuostolių, susijusių su vamzdelio iškasimu, dydis pagrįstas rašytiniu dokumentu - UAB „Dzūkijos statyba" lokaline sąmata. Atsakovas jokių įrodymų, kad vamzdelio iškasimas gali būti atliktas už mažesnę sumą, teismui nepateikė. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos, susijusios su vamzdelio iškėlimu, atlyginimo, remdamasis vien atsakovo ir trečiojo asmens samprotavimais dėl galimos vamzdelio naudos (galimo panaudojimo signalizacijai įvesti ir pan.). Šie teismo argumentai visiškai neatitinka ir prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams bei CPK 263 str. nuostatoms, įtvirtinančioms, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas byloje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog teismas skundžiamu sprendimu apribojo ieškovės kaip sklypo savininkės nuosavybės teisę, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeisdamas žalos bei nuostolių atlyginimą (CK 6.251 str., 6.281 str.) bei nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d. ir 4.40 str.) reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės E. S. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ryšių statyba“ nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Atsakovas nurodo, jog nepavykus ginčo išspręsti taikiai dėl ieškovės ir jos sutuoktinio reikalaujamos neadekvačios padarytai žalai sumos, atsakovas kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Pivašiūnų seniūniją, kad dalyvaujant vietos administracijos atstovui, objektyviai būtų nustatyta ir įvertinta padaryta žala. 2007-10-17 buvo surašytas ieškovės sklypo apžiūros aktas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ir pati ieškovė anksčiau kreipėsi į administracijos atstovus, prašydama sudaryti komisiją, kuri apžiūrėtų ir įvertintų jai padarytą žalą, todėl teigimas, kad šis aktas negalėjo būtu pripažintas įrodymu, kad jis nėra oficialus dokumentas kaip neturintis oficialaus dokumento požymių, taip pat, kad apžiūra atlikta jai nedalyvaujant, yra subjektyvi ieškovės nuomonė. Nors ieškovės sklypo apžiūros metu nebuvo, tačiau ši aplinkybė neatėmė ieškovei galimybės kitokiu būdu pagrįsti savo teiginius dėl slyvaičių skaičiaus. Ieškovė dublike teigė, kad aplinkybes, jog buvo nulaužtos 24 slyvaitės, o ne 6, kaip konstatuota apžiūros aktu, teisme patvirtins liudytojai, tačiau ieškovė neprašė į teismą iškviesti nei vieno liudytojo ir tokiu būdu savo įrodinėjimo teisės nerealizavo. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas nevertino ir sprendime nepasisakė, kad darbai ieškovės žemės sklype buvo atliekami be jos sutikimo. Ieškovė, iki teisminio bylos nagrinėjimo susipažinusi su atsakovo tripliku, žinojo, kad sutikimą per ieškovės sklypą tiesti kabelį davė jos sutuoktinis ir pasirašė. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai P. B. ir V. K. . Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, ieškovė nepateikė. Ieškovei nepasisakius dėl šios jai žinomos aplinkybės, teismas gilintis į šią aplinkybę neprivalėjo.

Atsakovo nuomone, teismas pilnai, visapusiškai ištyrė ir objektyviai įvertino visas aplinkybes dėl vamzdelio iškėlimo ir su tuo susijusį žalos atlyginimą. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos fakto, nepagrįstai reikalavo atlyginti žalą pagal UAB „Dzūkijos statyba" sudarytą lokalinę sąmatą, kadangi sąmatoje nurodyti darbai, kurių realiai atlikti nereikia (šviesolaidinio kabelio ištraukimas, grunto kasimas ekskavatoriumi, vamzdžių iškėlimas ir t.t.). Skundo argumentai, kad ieškovės sklype esant svetimam daiktui – vamzdeliui, pažeidžiamos jos teisės ir šis daiktas turi būti pašalintas, taip pat nepagrįsti, kadangi vamzdelis buvo paklotas su ieškovės sutuoktinio sutikimu, šio sutikimo, vykstant projektavimo derinimo darbams, ieškovė neginčijo, o pretenzijas pareiškė tik atlikus darbus. Nepavykus išreikalauti 20 000 Lt arba nuomos už žemę dėl būsimo kabelio tiesimo, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl teismas teisingai įvertino, kad tokie ieškovės veiksmai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principui. Ieškovė taip pat neįrodė, kad d-32 mm vamzdelio buvimas jai priklausančio sklypo pakraštyje vieno metro gylyje turi kokios nors įtakos jos žemės sklypo struktūros, dirvožemio ar augmenijos pablogėjimui. Be to, reikalavimo pašalinti šį vamzdelį ieškovė nekėlė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas apeliacinį skundą prašė patenkinti. Atsakovo atstovai pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimas. Pagal CPK 185 straipsnį teismas turi pagal įstatymo reikalavimus įvertinti įrodymus, kuriais šalys įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Ieškovė E. S. , prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 9100 Lt turtinei žalai atlyginti, įrodinėjo dvi teisiškai reikšmingas pozicijas: žalos, padarytos riboženklio bei slyvaičių sunaikinimu dydį, ir žalos, atsiradusios dėl polietileninio vamzdelio nutiesimo jai priklausančiame žemės sklype.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė teisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė nulaužtų vaismedžių kiekį įrodinėjo tik savo paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios aplinkybės, pagrįstai vadovavosi rašytiniu įrodymu – apžiūros aktu (b.l.40).

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą ryšium su vamzdelio iškėlimu. Ieškovė jokiais leistinais įrodymais neįrodė, kad ryšium su jos sklype nutiestu vamzdeliu (kuriuo nepraeina joks kabelis) būtų atsiradusi kokia nors reali žala (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pats vamzdelis pagal paruoštą projektą ieškovės sklype buvo paklotas su ieškovės sutuoktinio sutikimu (b.l.38). Nors ieškovė teigė, kad tai nes jos sutuoktinio parašas, jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata (b.l.17) ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio neįrodo. Byloje nėra ginčo, kad joks kabelis vamzdeliu nėra nutiestas, tuo tarpu lokalinėje sąmatoje net 635,7 Lt sudaro kabelio ištraukimo rankine gerve kaina. Kolegija konstatuoja, kad ieškovė jokių įrodymų apie tai, kad vamzdelio buvimas būtų pabloginęs jos sklypo kokybę ar sumažinęs jo vertę, į bylą nepateikė. Kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad tokios išlaidos, kokios yra nurodytos lokalinėje sąmatoje, atsiras ateityje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti, jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėRamūnas Mitkus