Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis N. K. nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835 redakcija) 37 str. nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent:
2008-01-29 sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties (be numerio) tarp K. P. ir kelionių agentūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pagrindu, atliko mokėjimą per 2 kartus kelionių agentūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra 2008-03-07 pavedimu per banką į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB Ūkio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11760 litų bei 2009-05-05 išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 53 - 2500 litų, tokiu būdu apmokėjo 4 įmonėje nedirbančių asmenų bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusios kelionės į Tenerifę išlaidas 14260 litų sumai. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Be to, kaltinamasis N. K. nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą pažeidė šio įstatymo:
-12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes kasos knygoje įrašė, tačiau neišsaugojo 2008-12-31 KPO SC Nr. 070 - 2700 Lt.; neišsaugojo ir nepateikė pagrindžiančių apskaitos dokumentų kasos pajamų orderius: 2007-10-02 KPO SC Nr.001 - 20000,00 Lt., 2009-01-31 KPO ST Nr. 073 - 19570,24 Lt. bei kasos išlaidų orderius: 2008-05-30 KIO Nr. 35 - 2862 Lt., 2008-09-15 KIO Nr. 046 - 190 Lt., 2008-10-01 KIO Nr. 49 - 292 Lt., 2008-10-30 KIO Nr. 55 - 3000 Lt., 2008-12-31 KIO Nr.68 - 2700 Lt.,
-12 straipsnio 4 dalies reikalavimą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes neišsaugojo ir nepateikė kasos apyvartos žiniaraščio nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30 bei pirkėjų ir tiekėjų skolų žiniaraščio nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30,
-19 straipsnio 1 dalies reikalavimą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes nenustatė buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo bei tyrimui nepateikė: dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų PVM sąskaitų faktūrų nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30; darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2008-06-01 iki 2008-07-01, nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31, nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30 bei darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 ir nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30;
taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo (2000 m. vasario 17 d. Nr. 179) „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, nes nėra asmenų parašų patvirtinančių 20497,14 Lt. piniginių lėšų gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščiuose prisegtuose prie: 2007-11-09 KIO Nr. 10, 2007-12-18 KIO Nr. 14, 2007 -12-27 KIO Nr. 15, 2008-02-14 KIO Nr. 16, 2008-03-07 KIO Nr. 18, 2008-03-12 KIO Nr. 19, 2008 -04-25 KIO Nr. 27 bei neišsaugojo žiniaraščių, kuriuose būtų asmenų parašai patvirtinantys 10014,22 Lt. piniginių lėšų gavimą prie: 2008-05-09 KIO Nr. 30, 2008-05-09 KIO Nr. 31, 2008-11-10 KIO Nr. 58, 2008-11-21 KIO Nr. 63, 2009-03-15 KIO Nr. 29, 2009-03-31 KIO Nr. 45, 2009- 03-31 KIO Nr. 44 ir prie 2009-03-27 KPO ST Nr. 079 - 30440 Lt. neišsaugojo dokumento, patvirtinančio piniginių lėšų gavimą, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas dar ir tuo, kad, 2008-07-30 įmonės vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadybininke N. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingą ir su įmonės veikla nesusijusią viešbučio paslaugų teikimo sutartį (be numerio), kurios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų 2 PVM sąskaitų faktūrų t.y. 2008-10-31 RZH Nr. 0000177- 73059,20 Lt. bei 2008-12-04 RZH Nr. 0000212- 30345 Lt., pagrindu per 7 kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė kasos išlaidų orderius t.y. 2008-09-08 kasos išlaidų orderį Nr. 45 - 10000 Lt., 2008-09-16 kasos išlaidų orderį Nr. 47 - 10000 Lt., 2008-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. 48 - 15000 Lt., 2008-10-22 kasos išlaidų orderį Nr. 50 - 15000 Lt., 2008-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 56 - 10000 Lt., 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 57 - 13059,20 Lt., 2008-12-19 kasos išlaidų orderį Nr. 65 - 30345 Lt., kurių pagrindu išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 103404,20 litų, tačiau realiai pagal 2008-07-30 sutarties 3.1 punkte nurodytas sąlygas „Užsakovas rezervuoja 6 kambarius 48 žmonių skaičiui su 15% nuolaida nuo bazinių kainų, o viešbutis garantuoja, kad bet kada užsakytu periodu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31 priims 48 žmones“, nurodytas asmenų skaičius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu viešbutyje negyveno, tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - 103404,20 litų ir, kad taip padarė Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu šis kaltinimas, susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta viešbučio paslaugų teikimo sutartimi, N. K. nepasitvirtino.
N. K. savo kaltės dėl visų, jam inkriminuotų, nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad G. P. nebuvo oficialus įmonės darbuotojas. Jis nebuvo įdarbintas pagal darbo sutartį, kadangi prieš tai jis ilgą laiką dirbo labai panašia veikla užsiimančioje įmonėje, pats iš jos išėjo ir norėjo, kad nurimtų aistros. Todėl ir buvo laukta tinkamesnio laiko darbo sutarties sudarymui. G. P. į Tenerifę vyko įmonės tikslais - susitikti su tarptautinės kompanijos ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovais. Klausimai nebuvo sprendžiami pliaže, susitikimai vyko akis į akį. Įmonė norėjo plėsti savo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose rytų Europos šalyse, o Lietuva pakankamai maža šalis didesnėms kompanijoms, todėl buvo norima susikooperuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo G. P. kelionę. Dėl to, kad jis į kelionę vyko su šeima, nebuvo prieštaraujama, kadangi kelionės tikslas buvo susitikti su kita įmone ir užmegzti su ja kontaktus. Su ta įmone derybos vyko internetu, nes jiems buvo įdomi Baltijos šalių rinka. Jie Lenkijoje dar nebuvo įėję, todėl buvo norima su jais pakalbėti dėl Rytų Europos rinkos, ar būtų galima bendradarbiauti. Kadangi ne viską internetu galima išspręsti, todėl teko vykti į Tenerifę. Jis pats buvo šios kelionės iniciatorius. G. P. turėjo tam patirties, todėl ir pasiūlė jam šią kelionę. Kas kelione rūpinosi, neprisimena. Įsakymo dėl komandiruotės nebuvo parašyta, tai buvo tik žodinis susitarimas. Grįžęs G. P. visą informaciją pateikė žodine forma. Iš jo susitikimo turėjo būti aišku, ar užsienio įmonė nori bendrauti ar ne, bet rezultato galutinio nebuvo, tačiau ne kiekvienas verslo susitikimas atneša rezultatų. Su kuo konkrečiai G. P. buvo susitikęs, negali atsakyti. Kelionės apmokėjimas G. P. buvo kaip atlygis už įmonės atstovavimą, tai buvo tik išlaidų padengimas. Įmonė buvo tikrinama ne vienos instancijos, kurios pasisakė, kad G. P. išlaidoms išleisti pinigai buvo jo papildomos pajamos ir jas apmokestino, tai užfiksuota kaip įmonės išlaidos, bet pelnas nemažinamas. G. P. veikla buvo naudinga įmonei – buvo pasirašyta viena sutartis su kita įmone „(duomenys neskelbtini)“, jo pagalbos ir patirties reikėjo ir inventorizacijoje.
Be to jis neprisipažįsta ir dėl nepagrįstų įmonės patirtų apgyvendinimo išlaidų, kadangi paslaugos realiai buvo teiktos, jis rūpinosi savo darbuotojų poilsiu ir apgyvendinimo sutartis buvo naudinga įmonei.Visa įmonės veikla – inventorizacijos – buvo vykdomos naktį, darbuotojų skaičius buvo kintamas, o darbuotojai buvo studentai. Juos samdydavo pagal individualią veiklą Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose. Darbuotojų kiekis ir inventorizacijos trukmė priklausė nuo parduotuvės dydžio ir prekių kiekio, o tam, kad darbuotojai pailsėtų ir efektyviai dirbtų naktį, kai inventorizacijos trukdavo ilgiau, darbuotojai buvo apgyvendinami įmonės lėšomis. Buvo nuspręsta juos apgyvendinti vienoje įstaigoje. Žmonės nakvodavo tiek, kiek reikėjo, tuo rūpinosi administratorė. 2008 m. sutartis buvo nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. apnakvyndinti 48 žmones. 2008 m. gruodžio mėnesį buvo kontraktas su ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, Aprangos grupės įmonėmis, su ,, (duomenys neskelbtini)“, su ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl bet kada galėjo įvykti inventorizacija klientui paprašius. Dėl apgyvendinimo rezervavimo atšaukimo galimybe nesinaudojo, nes nebuvo galima iš anksto nuspėti, kad kažkas neatvyks ir tos paslaugos nereikės. Apskritai įmonė aktyviai gyvavo apie pusantrų metų, tai sutarčių buvo apie 500, su žmonėmis tikrai buvo bendrauta, vienu metu buvo ir 100 ir daugiau darbuotojų. Kituose miestuose darbuotojams taip pat buvo surandama nakvynė viešbučiuose, tačiau kaltinimo dėl kitų miestų nėra. Apgyvendinimo sutartyje nurodyta 6 kambariai ir 48 žmonės, tai sutartis konkrečiau susijusi daugiau su kambariais. Darbuotojai gyveno kambariuose, kur yra ir dviaukštės lovos, kambariuose buvo 6-8 vietos. Pigesnių paslaugų niekas nesiūlė, siūloma kaina atitiko rinkos kainą, buvo gautos realios paslaugos, buvo taikyta tik 15 procentų nuolaida apgyvendinimui. 2007 m. buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo buvo nepatenkinti konkurentai, todėl buvo užvestos bylos, dėl skundų pradėjo eiti tikrintojai, dėl ko visoms įmonėms buvo teikiami įvairūs įmonės dokumentai. 2009 m. VMI atliko išsamų įmonės veiklos patikrinimą, tačiau nenustatė, kad trūksta kokių nors dokumentų, todėl jis nesutinka su kaltinimu, kad buhalterijoje trūksta kokių nors pirminių dokumentų. Įmonės buhalterinę apskaitą vykdė buhalterė R. C., kuriai buvo pavesta organizuoti įmonės buhalterinę veiklą, per tą laiką vyko nemažai patikrinimų, kas žiūrėjo į kasos dokumentus, niekas pretenzijų nereiškė. Gal kas liko pas ikiteisminio tyrimo tyrėją iš dokumentų, nes visiems buvo teikiami prašomi dokumentai: ekonominei policijai, komisariatui, mokesčiams. Sakoma, kad trūksta kasos dokumentų, bet kasos knyga yra, ji yra tvarkinga, tik vienas mėnuo – balandis, neužfiksuotas žiniaraštyje, bet kasos įrašai yra visi. Buhalterinius dokumentus saugojo buhalterė, paprašius pateikti, pateikdavo visus dokumentus. Ar buhalterė dokumentus saugojo žodiniu susitarimu, ar įsakymu, negali pasakyti. Buhalterė dirbo ne įmonės patalpose, nes ji dirbo antraeilėse pareigose, todėl ji dokumentus laikė ten, kur jai patogu, konkrečios saugojimo vietos nebuvo, nes nebuvo didelio dokumento srauto, kad turėti archyvą. Buvo įsakymas, kad žiniaraščių rašymas, pildymas priklauso buhalterei, vėliau tai buvo įsakymas, kad tą darbą dirba administratorė. Jis dokumentų su savimi neturėjo, nes kiekvieną mėnesį dokumentus surinkdavo ir atiduodavo buhalterei, nes jai jų reikėjo pildant visus kitus dokumentus. Parašai buvo visi, taip pat ir kasos pajamų orderiai ir visi kiti dokumentai, nesupranta, kur galėjo dingti, nes buhalterė viską pildė. Trūkstamus dokumentus teisina tuo, kad gal jie pasiklydo tarp ikiteisminio tyrimo įstaigų, nes jie visi turėjo būti. Jis nieko nekaltina, buvo įsitikinęs, kad jie yra, o kur jie pasiklydo, nežino. Dėl trūkstamų parašų žiniaraščiuose, tai nesutinka, matė, kad jie pasirašyti ir kopijos pasirašytos. Specialistų išvada jam kelia nuostabą, mano, kad ji neteisinga, nes pagal specialistų išvadas, jis turėjo likti skolingas darbuotojams, nors jis tikrai neliko niekam skolingas ir įmonė yra išregistruota iš registro. Nebuvo taip, kad įmonė neišmokėjo darbo užmokesčio, nes bankrutavus įmonei, nepatenkintų neliko. Su darbo inspekcija buvo bendrauta, jie sakė, jei pervedat užmokestį darbo per banką, žmonių parašų nereikia, kasos išlaidų orderis tuomet irgi nerašomas. Be to, ,,Sodros“ pažyma rodo, kad tuo metu, kai jį kaltino neišsaugojus dokumentų, jam gimė sūnus ir jis išėjo tėvystės atostogų, po to turėjo vaiko auginimo atostogas, kurios truko nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. balandžio 24 d., tuo metu įmonei pats vadovavo, įmonės vadovavimas neužtrukdavo iki vakaro, todėl tuo pačiu dirbo ir vaiką augino. Atlyginimą gavo ir iš įmonės, ir iš ,,Sodros“ gaudavo, kas priklauso pagal įstatymą už vaiką.
Nors kaltinamasis N. K. kaltu visiškai neprisipažino, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. ir 223 str. 1 d., yra nenuginčijamai įrodyta tiek jo paties paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga, tiek kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tačiau jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Nurodė, kad į Tenerifę vyko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, nors įmonėje nedirbo. Jis konsultavo šią įmonę, padėjo jai plėstis ir įsitvirtinti rinkoje, o į kelionę vyko atstovauti įmonę susitikimuose ir dalyvavo N. K. vardu. Kelionei buvo išleista apie 15 000 Lt., nes vyko su žmona ir vaikais, bet kada išvyko į kelionę ir kiek laiko joje praleido, negali atsakyti, nes kiekvienais metais daug keliauja. Pats N. K. pasiūlė apmokėti kelionės sąskaitą, o iš kokių lėšų kelionė buvo apmokėta, jam nebuvo svarbu, jis tuo nesidomėjo. Su įmone jo niekas nesiejo, tuo metu dirbo vadybininku, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi iš jų transportą. N. K. pažinojo 10 metų, jie buvo draugai. Jis moka anglų kalbą, todėl ir padėjo N. K., nes tai buvo asmeninis jo verslas. Iš N. K. įmonės jokios naudos neturėjo, tai buvo padėkos gestas už paramą ir patarimus. Jam nebuvo sunku susitikti su besidominčiais jų verslu, o jeigu būtų atsiradę norinčių, toliau būtų bendravusi pati įmonė. Kelionės metu įvyko vienas susitikimas su tarptautine kompanija ,, (duomenys neskelbtini)“. Apie kelionę N. K. visą informaciją perdavė žodžiu.
Liudytoja K. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 5-7 metus, tačiau jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Su N. K. jai teko vykti į keliones, šeimomis. Buvo kelionė į Tenerifę, jos išlaidų nežino, nes visas sąskaitas tvarkė vyras. Vyras jai pasakė, kad vyks į kelionę, ji apsidžiaugė ir apie kainas jo nieko neklausė, nes jai svarbus buvo tik kelionės laikas, kadangi reikėjo susitarti su darboviete. Kelionė truko apie 10-12 dienų, bilietus, viešbučius ir visa kita išrinko vyras, oji tik pasirašė kelionės dokumentus, nes tuo metu vyras to padaryti negalėjo. Viską apie šią kelionę sužinojo, kai buvo iškviesta į apklausą. Ji nežino, kieno sąskaita keliavo. Tenerifėje ją vyras su vaikais palikdavo viešbutyje, o pats vykdavo į susitikimus įvairiuose miesteliuose, susitikimų buvo kokie 4-5. Pamena, kad vyras domėjosi produkto „(duomenys neskelbtini)“ įvežimu į Lietuvą.
Liudytojas P. B. parodė, kad N. K. pažinojo, kai dirbo jo įmonėje, jų giminystės ryšiai nesieja. Kuo N. K. kaltinimas, negali pasakyti. Nurodė, kad 2007 m. ar 2008 m. dirbo inventorizacijas atliekančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaitikliu, skaičiavo prekes. Įmonės direktorius buvo N. K., G. P. jam girdėtas, bet ar jis turi ką nors bendro su įmone, nežino, jį matydavo ofise tik, bet kad jis vadovautų, matyti neteko. Jo darbas buvo susijęs su komandiruotėmis, kartą vyko į Latviją darbo tikslais, ir po Lietuvos miestus važinėdavo. Vykdavo į parduotuvę ir eidavo į sandėlius skaičiuoti produkto, viskas vykdavo naktimis. Kiek žmonių dirbdavo, priklausė nuo produkto, parduotuvės dydžio. Su kitais bendradarbiais buvo pažįstamas, nes vykdavo beveik tie patys žmonės, buvo nemažai studentų ir nevietinių, bet kas konkrečiai gyveno kitam mieste ir tik atvykdavo dirbti, negali pasakyti. Kai dirbdavo ne Kaune, tekdavo miegoti viešbučiuose, bet dažniausiai vykdavo pavakare ir grįždavo, bet būdavo, kad kelias naktis dirbo skirtingose parduotuvėse. Į darbą vykdavo patys, bet į kitus miestus nuveždavo ir parveždavo įmonės transportas. Kai dirbo Kaune, kas kur miegodavo, jis neklausė. Jam tekę dirbti Vilniuje, Klaipėdoje, Klaipėdoje nakvojo viešbutyje, už nakvynę sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai dirbo Latvijoje, neprisimena, ar nakvojo viešbutyje. Kai jis išėjo iš darbo, įmonė toliau tęsė savo veiklą.
Liudytojas V. L. parodė, kad N. K. yra jo buvęs darbdavys, giminystės ryšio su juo nėra. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo skaičiuotoju apie metus, visas užduotis duodavo N. K., jis buvo pagrindinis vadovas. Įmonėje įsidarbino 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, dirbo pagal individualios veiklos sutartį. Inventorizacijas darė pakankamai dažnai, vienais mėnesiais dažniau, kitais rečiau, bet dirbti teko ne kiekvieną naktį. Dirbo tik Lietuvoje, įvairiuose miestuose. Kai dirbdavo Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miesteliuose, teko nakvoti viešbučiuose, nes darbas kartais vykdavo kelias naktis. Jis gyveno Alytuj, tai teko nakvoti ir viešbučiuose Kaune, o nuo 2009 m. Kaune gyveno su seserimi. Kaune nakvojo įvairiuose viešbučiuose, vienas buvo „(duomenys neskelbtini)“, kitų pavadinimų pasakyti negali, nes buvo nevietinis. Tai buvo viena ar dvi naktys. Per apklausą sakė tiesą, duoti parodymus nebuvo verčiamas, galėjo būti, kad nakvynė buvo ir „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, galėjo pavadinimus supainioti, prieš metus, apklausos metu, įvykius prisiminė geriau. Už nakvynes viešbutyje apmokėdavo darbovietė, sąskaitų viešbutyje jiems neduodavo, kaip įmonė atsiskaito su viešbučiu, nežino. Kai nakvodavo viešbučiuose, kartu buvo ir kiti darbuotojai, kiek buvo kauniečių ir kiek iš kitų miestų, pasakyti negali, bet jis nebuvo vienas. Didžiausiose inventorizacijose dalyvaudavo apie 50 žmonių, didelėms inventorizacijoms buvo skiriamos kelios dienos, nes per vieną dieną nespėdavo padaryti. G. P. jam girdėtas, jį matydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jis susitinka su direktoriumi N. K.. Kai jis išėjo iš darbo, įmonė toliau tęsė savo veiklą.
Liudytoja Simona V. M. parodė, kad N. K. pažįsta nuo 2008 m., kai įsidarbino, jis buvo jos darbdavys, jų giminystės ryšiai nesieja. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsikūrusi Vytauto prospekte, Kaune, atlikdavo inventorizacijas, skaičiavo produktus. 2008 m. pabaigoje įmonėje dirbo tik kelis mėnesius, nes naktinis darbas jai buvo per sunkus. Susirinkdavo vakare ir dirbdavo visą naktį, darbas buvo visoje Lietuvoje. Už darbą atsiskaitydavo vieną kartą per mėnesį. Nakvoti teko viešbučiuose kituose miestuose, bet ne Kaune. Už viešbučius jiems mokėti nereikėjo, įmonė jau buvo apmokėjusi, nakvodavo po kelis žmones kambaryje. Viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėtas. Bendraudavo su kitais darbuotojais, tai būdavo studentai iš kitų miestų. Inventorizacijoje kartu dirbo gal 20 žmonių, kur jie nakvodavo, neklausdavo. Kai baigdavosi darbo naktis, visi išsiskirstydavo, jei baigdavosi anksčiau, po namus išvežiodavo įmonės autobusiukas, tai apmokėdavo įmonė. Kur kiti nakvodavo, ji nežino. Darbas baigdavosi apie 6.00 val. ryto. Jai tekę dirbti Klaipėdoje, į viešbutį atvyko apie 7.00 val. ryto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didelė įmonė, kai išėjo iš jos savo noru, nežino, ar įmonė dirbo toliau.
Liudytoja Rima L. C. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jos buvęs darbdavys, jų giminystės ryšiai nesieja. N. K. vadovaujamoje įmonėje dirbo vyr. buhaltere antraeilėse pareigose, dirbo viena, tuo metu dirbo ir kitose įmonėse. N. K. įmonės dokumentai nuo kitų įmonių niekuo nesiskyrė, jokių kitų tvarkų kitose įmonėse nebuvo. Paskaičiavimai, atlyginimai ėjo per ją, o mokėjimus darė direktorius, nes su grynais pinigais ji nedirbo. Su dokumentacija jokių problemų įmonėje nebuvo, kiek kas tikrino, viskas buvo gerai. Kuo kaltinamas N. K., ji nežino. Ypatingos dokumentų saugojimo tvarkos įmonėje nebuvo, su direktoriumi jie vienas kitu pasitikėjo, jai popierius atnešdavo direktorius, ji viską paskaičiuodavo ir juos atiduodavo jam atgal. Buhalterinė programa įmonėje buvo, kasos knyga buvo taip pat buvo vedama, kasos dokumentus pasirašydavo ji ir direktorius, gal ir buvo keli nepasirašyti, bet be direktoriaus parašo ji negalėdavo pasirašyti. Ji visus dokumentus atiduodavo į kasą, nes su grynais pinigais dirbdavo direktorius. Kai išėjo iš firmos, visi dokumentai buvo pas ją kabinete, tai iš jos ir pasiėmė. Buvo patikrinimai iš VMI, STT, FNTT, bet tai jos nelietė. Tikrintojai dokumentus paimdavo iš direktoriaus, neprisimena, kad kažko būtų trūkę.
Liudytoja N. N. parodė, kad kaltinamąjį N. K. matė tik keletą kartų, nes su juo pasirašė sutartį dėl darbuotojų apgyvendinimo, jokių giminystės ryšių su juo nėra. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratore, po to vadybininke. 2008 m. buvo sutartis su N. K. dėl įmonės darbuotų apgyvendinimo. Sutarties sąlygų ir kuriam laikui sutartis buvo sudaryta, neprisimena, bet sutartys buvo standartinės. Sutartis su N. K. buvo pasirašyta vieni per kitus, derybos vyko dėl kainos, nes eina vienoda kaina už tam tikrą žmonių skaičių ir laiką, bet yra ribos, kiek galima nuleisti sudarant ilgesnio laiko sutartis. Standartinė kainą yra 34 Lt. vienam žmogui viena naktis, o daugėjant žmonių ir ilgėjant terminui, mažėja kaina. Buvo taikoma sutarčių su įmonėmis praktika, su šita įmone gal kiek skyrėsi kaina, bet buvo standartinė sutartis. „Rekreacijos žiede“ buvo budinti administratorė, tai ji ir priimdavo žmones, pačiai neteko priiminėti. Kada atvykdavo įmonių darbuotojai, negali pasakyti, nes tai buvo ne jos darbas. Nakvojo apie 40 žmonių, bet tiesiogiai jų nepažinojo. Vienu metu viešbutyje gali būti apgyvendinama 116 žmonių, gyvendavo įvairiai ir pusė vietų būdavo užimta, o kaip turėjo būti pagal sutartį, neprisimena. Viešbutyje užimtumas nebuvo šimtaprocentinis, todėl vietos buvo garantuotos, bet ir įmonės paskambindavo pranešti, kiek bus žmonių. Atsiskaitant buvo išrašomi pajamų orderiai, ji pasirašė kelis orderius. Apnakvyndinami žmonės patys nemokėdavo už nakvynę. Sąskaitos būdavo išrašomos praėjus kažkuriam laikui pagal tai, kiek žmonių gyveno, ant sąskaitų galėjo būti ir jos parašai. Žmonės buvo registruojami įmonės vardu, ne pavieniai.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek buvo susitikę pasirašant vieną ar kitą sutartį, giminystės ryšių nėra. Su N. K. susipažino 2008 m., kai įsigijo patalpas ir įsteigė hostelį. N. K. jame apgyvendindavo žmones. N. K. atstovaudavo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kambariai buvo 6-8 lovų, juose buvo apgyvendinami įvairūs žmonės – nuo statybininkų iki profesorių. Sutartys dėl apgyvendinimo buvo, buvo sutarčių šablonai. Buvo standartinė sutartis su verslo subjektais, kaip garantas, kad būtų klientai. Su N. K. buvo bendradarbiavimo sutartis dėl tam tikro kiekio kambarių, buvo užsakyti keli kambariai, nes sutartys buvo dėl viso kambario. Kaina buvo standartinė – 34 Lt žmogui, pinigus sumokėdavo periodiškai, jei pagal sutartį gyvena kelis mėnesius. Atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigaus per N. K.. Atsiskaitymas buvo už užsakytą kambarį, tai kaip ir suteikta paslauga. Vienu metu viešbutyje galėjo nakvoti 116 žmonių, nes tiek yra lovų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo, kad bent 3 mėnesius gyvens žmonės 7 kambariuose. Kad gyveno 48 žmonės negali pasakyti, asmenų registracijos nebuvo, nes įmonės užsakymas būdavo konkrečiam lovų skaičiui, o gyventojų tapatybė nebuvo nustatoma. Sąskaitos buvo už visą kambarį konkrečiu atveju, nes buvo naudinga paimti pinigus, o ar buvo tiek žmonių pagal sutartį, niekas netikrino. Viešbutį prižiūrėjo buhalterinė įmonė, buvo rašomi orderiai ir sąskaitos. Sąskaitas išrašydavo administratorė ir tuomet užsakovas apmokėdavo. Sutartyje buvo numatytas atšaukimas, tačiau, kiek prisimena, atšaukimo nebuvo, sutartis baigėsi ir viskas. Sutartis su N. K. niekuo nesiskyrė nuo kitų sutarčių, nes tai buvo šabloninė sutartis, skirdavosi tik kaina su atskira paslauga užsakovui. Kai yra rezervuoti kambariai, kitiems tie kambariai nenuomojami. 2008 m. rugpjūtis nebuvo išskirtinis laikas, kad sezoniškumas būtų daręs įtaką užsakymams. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma, buvo gaunamos pajamos, gal tik patalpų buvo mažiau sunaudojama. N. K. galbūt nelabai buvo naudinga tokia sutartis, kai apgyvendinami kambariai nepilnai.
Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs, tačiau jų nesieja jokie giminystės ryšiai. N. K. matė darbe, (duomenys neskelbtini), ten buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas. N. K. buvo vadovaujantis žmogus, dar iš vadovų buvo (duomenys neskelbtini) berods. Darbas buvo atlikti inventorizaciją Lietuvoje ir vieną kartą dirbo Lenkijoje. Į darbą pririnkdavo pilną autobusą, su kitais darbuotojais kažkiek bendraudavo, buvo keli žmonės iš Kazlų Rūdos, kur jie nakvojo, jis nežino, jie važinėdavo traukiniais, kiti dažniausiai buvo studentai. Inventorizacija vykdavo nuo vėlaus vakaro per naktį, kartais užsitęsdavo, kad kažkam būtų siūloma po darbo nakvoti viešbutyje, negirdėjo. Jis turėjo gyvenamąją vietą Kaune, ten ir nakvodavo, bet daugiausia dirbo kituose miestuose, yra nakvojęs viešbutyje Lenkijoje. „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs.
Liudytoja D. V. parodė, kad N. K. pažįsta, jis buvo direktorius, su juo giminystės ryšiai jos nesieja. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ operatore dirbo beveik metus, dirbo pagal individualią veiklos pažymą. Inventorizacijos vykdavo visur: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kai inventorizacija buvo Kaune, ilsėtis vyko namo. Viešbutyje nenakvojo, nes gyveno Kaune. Darbuotojos po inventorizacijos parveždavo ir visi išsiskirstydavo. „(duomenys neskelbtini)“ girdėti neteko ir kad jame kas nors būtų nakvojęs, negirdėjo, bet tarp dirbančių buvo daug studentų. Su kitais darbuotojais bendravo, bet bendravimas buvo grupelėmis. Kiek pažinojo žmonių, kai kurie nebuvo iš Kauno, bet kur jie nakvojo, ji neklausdavo, juos paleisdavo po darbo ir viskas. Negirdėjo, kad kam nors buvo siūlyta važiuoti nakvoti į hostelį. Inventorizaciją visada turėjo baigti iki 8.00 val. ryto, bet kartais baigdavo anksčiau arba vėliau. Kai inventorizacijos buvo ne Kaune, būdavo išperkami viešbučiai, dažniausiai kai visi baigdavo darbą, tuomet ir vykdavo. Atvykimo į viešbutį laikas visuomet skirdavosi. Buvo toks darbuotojas G. P., bet įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita.
Liudytoja D. T. parodė, kad N. K. pažįsta, jis buvo jos darbo vadovas, giminystės ryšiai jų nesieja. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo skaičiuotoja apie pusmetį ar metus, dirbti pradėjo, kai įstojo mokytis. Darbas buvo naktimis, dirbama buvo Kaune ir kituose miestuose. Tuo metu ji gyveno Kaune, todėl viešbutyje ilsėtis neteko, visuomet nakvodavo namuose. Su darbuotojais bendravo, teko girdėti, kad kai kurie gyveno ne Kaune, buvo keletas vaikinų iš Klaipėdos, jiems buvo perkama ar nuomojama kažkas, bet konkrečiai nieko nežino, su darbuotojais nekalbėjo, kas kur nakvoja. Kituose miestuose nenakvodavo, nes grįždavo į Kauną, nakvoti teko tik užsienyje. „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, nes viskas buvo seniai. Gal per apklausas ir prisiminė, jeigu taip sakė, meluoti priežasties nebuvo. Jai buvo žinoma, kad G. P. buvo konsultantas. Inventorizaciją atliekančių darbuotojų skaičius priklausė nuo parduotuvės dydžio, galėjo būti nuo 10 iki 60-70 žmonių. Tokioje didelėje inventorizacijoje dalyvauti teko, bet nesidomėjo, kur darbuotojai nakvoja. Tokios didelės inventorizacijos būdavo 2-3 kartus per mėnesį. Pati dirbdavo per mėnesį 2-3 inventorizacijose, galėjo ir 10 inventorizacijų būti, priklausė nuo mokslų intensyvumo. Apie inventorizacijas informuodavo vadovai, būdavo grafikai prieš mėnesį ir skirstydavosi visi, buvo galima atsisakyti dalyvauti, kai tai būdavo susiję su mokslais.
Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamąjį N. K. jai teko matyti, kai dirbo inventorizacijose prieš daug metų, jokių giminystės ryšių nėra. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo inventorizacijos vadove prieš 5 metus (2007 m. ar 2008 m.). Turėjo grupę žmonių ir važiuodavo su jais skaičiuoti prekių, po to suvesdavo skaičius į duomenų bazę ir pateikdavo rezultatą. Inventorizacijos būdavo ir užsienyje, pati buvo Latvijoje, bet dažniausiai vykdavo Lietuvoje. Kai dirbo, Kaune nuomojosi butą, viešbutyje Kaune nemiegojo. Žino, kad kai kurie darbuotojai važiuodavo po darbo pailsėti į viešbučius, bet jai pačiai neteko, jeigu gerai prisimena. Kiek prisimena, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nakvojo viešbučiuose Klaipėdoje, Vilniuje, o Kaune galbūt. Nurodė, kad reikia tikėti parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu prieš metus, jeigu nurodė viešbutį, vadinasi, jis buvo, o pavadinimą galbūt parašė tyrėja. Kiek užtruks inventorizacija iš anksto neaišku, turėtų baigtis iki kol atsidaro parduotuvė, tačiau užtrukdavo įvairiai. Jei inventorizacija baigdavosi vienu metu, patogiau buvo vykti įmonės transportu su visais nei nuosavu. Tie patys žmonės dirbdavo, jeigu ir kitą dieną buvo inventorizacija tame pačiame mieste. Pati dirbo ir skaičiuotoja. Kai pasibaigdavo inventorizacija, reikėdavo skirtumus sutikrinti, reikėjo pasilikti suskaičiuoti, kitus išveždavo, tačiau, kur juos veždavo, ji nesidomėjo. Įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita, buvo skirtingi vadovai, komandos keitėsi, nuolat dirbdavo su naujais žmonėmis. Žinojo, kad G. P. buvo lyg ir įmonės konsultantas.
Liudytojas T. L. parodė, kad jį su N. K. siejo darbiniai santykiai. Studijų metais dirbo N. K. įmonėje skaičiuotoju. N. K. buvo įmonės direktorius. Inventorizacijos būdavo Kaune ir visoje Lietuvoje (Vilniuje, Klaipėdoje, Kėdainiuose), teko būti ir Latvijoje. Inventorizacijos baigdavosi skirtingu laiku, priklausomai nuo parduotuvės dydžio, kituose miestuose, pasibaigus darbui, autobusu visus parveždavo. Kai būdavo didelė inventorizacija Kaune, jis vykdavo miegoti namo, kur kiti vykdavo, jis nežino, su jais apie tai neteko kalbėti. Buvo tokių, kuri važinėjo į Kauną dirbti, bet dauguma buvo studentų, studijuojančių Kaune, todėl jie turėjo, kur gyventi. Pačiam neteko girdėti, kad kažkam siūloma nakvoti viešbutyje. Tuo pačiu metu galėjo vykti kelios inventorizacijos, nes buvo kelios komandos. Įmonėje dirbo pagal individualią pažymą. Kai nedirbo, nežino, ar įmonė tęsė savo veiklą.
Liudytojas R. P. parodė, kad su N. K. susipažino dėl bankroto bylos. Buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, bankroto byla jau pasibaigusi, įmonė išregistruota. Tai buvo normali bankroto byla. Jis, kaip bankroto administratorius, turėjo kopijas sandorių, jo požiūriu, jokių netikslingų sandorių nebuvo, jokie sandoriai neprieštaravo įmonės veiklai. Negali prisiminti, ar buvo „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apgyvendinimo paslaugų, tai sandorius reikia vertinti, ar sudaromos kainos atitinka rinkos kainą, kaip vykdomi atsiskaitymai, kokia buvo bendra kreditorių padėtis. Sandorius jis vertino tik pagal įstatymą, ar jie neprieštarauja įmonės veiklos principams. Sandorių su viešbučiais prisiminti negali. Atsiliepė visi kreditoriai, įmonė turto neturėjo, tai buvo supaprastinta procedūra.
Liudytoja J. N. parodė, kad N. K. pažįsta, jį buvo mačiusi darbo vietoje, „(duomenys neskelbtini)“, kai ten dirbo administratore, o jam buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Jai dirbant administratore su labai svarbiais klientais susitikti neteko, sutarčių nesudarinėjo, nes tai buvo vadybininkų darbas. Būdavo, kad viešbutyje miegodavo N. K. įmonės darbuotojai pagal sutartį. Apmokėjimo sąlygų už šias paslaugas ji nežino, kadangi tai į jos pareigas neįėjo. Kaip mokėjo už kambarius, nežino, nes tai valdžių susitarimo reikalas. Kuriai įmonei atstovavo N. K., ji nežino, bet kai pastebėdavo daugiau nakvojančių ne pavienių žmonių, suprasdavo, kad tai vienos firmos darbuotojai. Žmonių srautas buvo įvairus, ji dirbo kas ketvirtą parą, todėl buvo sunku atsekti pagausėjimą. Administratorius priimdavo gyventojus, apskaitos ir atsiskaitymo reikalus sutardavo vadybininkai. Tie kambariai, kuriuose rezervuodavo įmonės, patogumo dėlei būdavo viename aukšte. Kai būdavo sudaryta sutartis su įmone dėl konkrečių kambarių, tai į tuos kambarius pavienių žmonių neleisdavo. Dėl atšaukimo įmonės kreipdavosi į vadybininkus, tokių atvejų neprisimena, todėl negali atsakyti, kaip dažnai buvo atšaukiami užsakymai.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirbo pas N. K. nuo 2007 m., jis buvo įmonės direktorius. Dirbo skaičiuoja pagal individualią pažymą, vėliau, kai tapo inventorizacijos vadove, buvo normali darbo sutartis. Inventorizacijose Kaune dalyvaudavo ir vietiniai, būdavo ir iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, būdavo ir pernuomotų darbuotojų. Inventorizacijos prasidėdavo parduotuvei užsidarius, skaičiuodavo net iki 4.00 val. ryto ir ilgiau. Po darbo darbuotojus apnakvyndindavo. Nakvyne jai neteko rūpintis. Būdavo, kad inventorizacijos Kaune vykdavo ir kelias dienas iš eilės, todėl skaičiuotojus apnakvyndindavo hostelyje prie Neries, pati irgi yra ten nakvojusi. Nakvodavo įvairiai – nuo 1 iki 100 žmonių, priklausė, kokio dydžio inventorizacija. Kartais dirbdavo ir iki 200 žmonių. Inventorizacijos trukdavo ir kelias dienas - inventorizacijos metu Klaipėdos ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo tris dienas. Vienos dienos inventorizacijoje įmonė pasirūpindavo darbuotojų nakvyne, jei darbuotojai iš kito miesto. Darbuotojų kaita buvo labai didelė, darbuotojų beveik nepažinojo, tik gaudavos sąrašus. Inventorizacijos vyko visuose miestuose, yra tekę dirbti Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Kas rūpinosi viešbučių rezervacija, nežino, kai atvykdavo į viešbutį, prisistatydavo ir jiems pasakydavo kambario numerį. G. P. pirmą kartą pamatė pas direktorių N. K., jis konsultuodavo, po to turėjo kažkiek reikalų su įmone. Kol dirbo pagal individualią veiklą, išrašydavo sąskaitą, o kai pagal sutartį – už atlyginimą pasirašydavo algų žurnale, dėl kitų darbuotojų pasakyti nieko negali. Su ja įmonė atsiskaitė.
Teismo posėdyje apklausta specialistė Ž. G. patvirtino savo išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų, surašytą 2010 m. birželio 17 d. Nr. 5-2/100, ir papildomą specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų, surašytą 2011 m. kovo 9 d. Nr. 5-2/33, ir papildomai parodė, kad visi jai pateikti įmonės dokumentai buvo netvarkingi, chaotiški, neatsimena, ar buvo išplėštų Kasos knygos lapų. Dėl to, kas atsakingas už darbo laiko apskaitą, pirmo tyrimo 12 lape įrašyta, kad L. C. parodė, jog darbo užmokesčio žiniaraščius pildo ji, o apie darbo laiką darbuotojų suteikia duomenis direktorius, jai grąžinami žiniaraščiai su parašais. Jei pinigai pervedami per banką, vis tiek mokėjimo pavedimu darbo užmokesčio žiniaraštis yra su parašais, kad žmonės gavo. Figūravo V. Š., tyrimui pateikta sąskaita faktūra, kurioje įformintas pardavėjas ir pirkėjas ,, (duomenys neskelbtini)“. Tyrimui nepateiktos sąskaitos. Tyrimui nepateikta sąskaita už kelionę į Varšuvą, bet nurodytas mokesčių inspekcijos sprendime apie tai, kad mokesčiai atliko tyrimą tais klausimais, bet jai jų išvadų nepateikė. Tyrimui reikalingus dokumentus gavo iš vieno šaltinio: iš tyrėjo VPK NTV ETNS 1 –ojo poskyrio, yra įformintas dokumentų priėmimas. Kaltinamasis įformino raštą, kad visus dokumentus yra pateikęs. Savo iniciatyva nieko iš kitų įstaigų nereikalavo. Ji turi teisę užfiksuoti, kokių aktų įmonės vadovas nesilaikė. Nurodė, kad atliko tyrimą, nes ta pati ūkinė operacija buvo užfiksuota dviem dokumentais, tik skirtingais duomenimis. Jai nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad N. K. buvo išleistas vaiko auginimo atostogų. Tokia situacija, kad įmonės direktorius būtų vaiko auginimo atostogose ir dirbtų, galima, bet tiksliau nieko negalima pasakyti, nes nežinomos faktinės aplinkybės. Nors šis faktas būtų fiksuotas įmonės dokumentuose, tačiau reikšmės klausimams, į kuriuos specialistė turėjo atsakyti, nebūtų turėję.
2011-03-09 specialisto išvada Nr. 5-2/33, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 str. 1 d. reikalavimais: “1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas 1735,50 Lt. įsiskolinimas K. K., kurį nurodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ l.e.p. direktorė L. Č. Baudžiamojoje byloje Nr.20-1-00486-08 (T. 1, 5 lapas). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įrašė 2008-12-31 KPO SC Nr.070 suma 2700 Lt. iš V. Š., tačiau tyrimui nepateikė 2008-12-31 KPO SC Nr.070. Ši faktinė aplinkybė rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo ir LR vyriausybės nutarime (2000 m. vasario 17 d. Nr. 179) "Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" II. Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas, nurodyta, kad:,,3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai 39570,24 Lt. (2007-10-02 KPO SC Nr.001 (20000 Lt.), 2009-01-31 KPO ST Nr.073 (19570,24 Lt.)) ir kasos išlaidų orderiai 9044 Lt. (2008-05-30 KIO Nr. 35 (2862 Lt.), 2008-09-15 KIO Nr.046 (190 Lt.), 2008-10-01 KIO Nr. 49 (292 Lt.), 2008-10-30 KIO Nr. 55 (3000 Lt.), 2008-12-31 KIO Nr. 68 (2700 Lt.)) nepagrįsti apskaitos dokumentais. Ši faktinė aplinkybė rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo ir LR vyriausybės nutarimu (2000 m. vasario 17 d. Nr. 179) „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 11 punktu: „Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 str. 4 d. reikalavimais:“4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kasos apyvartos žiniaraščio laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR vyriausybė nutarimu (2000 m. vasario 17 d. Nr. 179) "Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 4 ir 5 punkto reikalavimais:“4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. 5. <...>Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma<...> 19. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas.“, nes: tyrimo metu nustatyta, kad nėra asmenų parašų patvirtinančių 20497,14 Lt. piniginių lėšų gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščiuose prisegtuose prie 2007-11-09 KIO Nr.10, 2007-12-18 KIO Nr.14 , 2007-12-27 KIO Nr.15, 2008-02-14 KIO Nr.16, 2008-03-07 KIO Nr.18, 2008-03-12 KIO Nr.19, 2008 04 25 KIO Nr.27. Taip pat nėra prisegtų žiniaraščių, kuriuose būtų asmenų parašai patvirtinantys 10014,22 Lt. piniginių lėšų gavimą prie: 2008-05-09 KIO Nr.30, 2008-05-09 KIO Nr.31, 2008-11-10 KIO Nr.58, 2008-11-21 KIO Nr.63, 2009-03-15 KIO Nr.29, 2009-03-31 KIO Nr.45, 2009-03-31 KIO Nr.44. Prie 2009-03-27 KPO ST Nr.079 suma 30440 Lt. nėra prisegto dokumento patvirtinančio piniginių lėšų gavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 17 str. 1 d. reikalavimais:“ 1. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.„ nes tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos išlaidos panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino kelionės į Tenerifę išlaidas 14709,28 Lt. (4 asmenims) pagal 2008-03-31 pirkimo PVM s.f. Nr. AIPKL000123 pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k.124266117), tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k.133477768). Prie 2008-03-31 PVM s.f. Nr.AIPKL000123 pateiktas 2008-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų perdavimo aktas Nr.0001703, kuriame detalizuotos paslaugos 4 asmenims (2 t., b. l. 119-121).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta specialistė Z. P. patvirtino, kad iš specialistės išvadoje nurodytos 14709,28 litų sumos, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sumokėtos už G. P. keturių asmenų šeimos kelionę į Tenerifę turi būti minusuoti 449,28 litai, nes neįvertinta kreditinė sąskaita. Teismas išklausęs specialistės paaiškinimą bei ištyręs papildomai į baudžiamosios bylos medžiagą pateiktą PVM sąskaitos faktūros Nr. AIPKL000123 ir visus įrodymus padarė išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tikrai neteisėtai apmokėjo G. P. keturių asmenų šeimos poilsinę kelionę į Tenerifę, už 14260 litų, o ne už 14709,28 litus, kaip klaidingai nurodyta kaltinamajame akte.
Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų viseto pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis N. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. kadangi jis, būdamas atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą įstatymų nustatytą lauką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30.
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtino, kad N. K., dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą - 14260 litų, šią sumą be jokio teisinio pagrindo sumokėdamas už G. P., nedirbančio šioje įmonėje, keturių asmenų šeimos poilsinę kelionę į Tenerifę.
Jokie, šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti, įrodymai nepatvirtino, kad kaltinamasis N. K. 2008-07-30 įmonės vardu sudaręs su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbučio paslaugų teikimo sutartį, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - 103404,20 litus. Priešingai, byloje surinkti nenuginčijami įrodymai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su prekių inventorizacijomis ir perskaičiavimais, kurie vykdavo įvairiuose prekybos centruose jų nedarbo metų, tai yra dažniausias naktį. Siekiant operatyvaus ir ekonomiško inventorizacijas atliekančių įmonės darbuotojų darbo bei būtino jų poilsio suderinimo, buvo sudaryta nakvynės paslaugų teikimo sutartis, kurios reikalingumas ir ekonominis pagrįstumas nėra nuginčytas. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad atliekant keletą naktų besitęsiančias inventorizacijas, darbuotojai ilsėdavosi hostelyje ,, (duomenys neskelbtini)“, kad kartais dirbdavo net iki 100 žmonių, kurių poilsiu ir apgyvendinimu buvo privalu pasirūpinti. Tokios sutartys buvo sudarytos ir kituose Lietuvos miestuose, nes inventorizacijas įmonės darbuotojams tekdavo daryti visoje Lietuvoje bei už jos ribų. Jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtino, kad sutartis tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo finansiškai nenaudinga ir, kad jos pagrindu kaltinamasis N. K. iššvaistė svetimą didelės vertės turtą.
Nesant objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių teiginį dėl 103404,20 litų, priklausančių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iššvaistymo, jis iš kaltinimo šalintinas, o N. K. nusikalstama veika, atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę, perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.(dėl G. P. šeimos kelionės apmokėjimo.
Kaltinamojo N. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.