Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb(duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis tėvystės atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. lapkričio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 2d. 271 str. 2d., 271 str. 3d., 278 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m l/a; 2) 2003m. lapkričio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant; 3) 2004m. vasario 13d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 4d.,-9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2006m. gegužės 16d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d., 284 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 5) 2009m. kovo 05d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-1m. ir 3 mėn. l/a, paleistas 2010m. rugsėjo 01d. iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę, visi teistumai išnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. balandžio 16d. apie 19⁰⁰ val., vakare, akltinamasis M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), sukėlęs šeimyninį konfliktą, užsipuolė savo sugyventinę-pil. S. M., kuriai tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė į veidą, o pastarajai pargriuvus ant grindų, ne mažiau kaip 5-6 kartus iš kojos spyrė nukentėjusiajai S. M. į įvairias kūno vietas, o po to su televizoriaus pulteliu dar ne mažiau 7-8 kartų trenkė pastarajai ir į galvą bei vieną kartą iš kojos spyrė į nosį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios S. M. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, odos nubrozdinimai galvoje, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, kairio riešo sumušimas ir kairės čiurnos sumušimas, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą.

Kaip matyti iš kaltinamojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. balandžio 16d., tarpe 18⁰⁰-18³⁰ val., vakare, dar buvo šviesu, kai iš darbo į namus sugrįžo jo sugyventinė S. M., su kuria jau apie metus laiko gyvena kartu jo nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Jie turi bendrą 9 mėnesių sūnų. Tą dieną jis buvo namuose su sūnumi ir kita jo dukra, kuri yra ne jo sugyventinės, o kitos buvusios draugės vaikas. Tą vakarą jis girtavo, buvo išgėręs iki penkių litrų alaus. Konfliktas namuose prasidėjo dėl to, kad jo sugyventinė Salvina turi kitą vyrą, su kuriuo jis buvo apgautas gal kokius keturis kartus, bent kiek jis žino. Taip pat sugyventinė jam pastoviai meluodavo. Prieš tai buvo atėjusi sugyventinės draugė, kuri jam papasakojo, jog sugyventinė S. jį išdavinėja, pasakė, kad sugyventinę pasiima tas kitas vyras, su kuriuo jį apgaudinėja, o ji(sugyventinė S. M.) jam meluodavo kad dirba viršvalandžius. Būdamas labai supykęs ir susinervinęs dėl sugyventinės neištikimybės, kuomet ši grįžo į namus, iš pradžių jie tarpusavyje susiginčijo, jis savo sugyventinę iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Konfliktui tęsiantis, jis, užsipuolęs sugyventinę S. pastarąją pradėjo mušti. Kiek buvo suduota smūgių, jis dabar negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena, tačiau neneigia dėl kaltinime nurodytų jo padarytų smurtinių veiksmų prieš sugyventinės asmenį. Atsimena, kad savo sugyventinę tempė už plaukų, ko pasekoje ją buvo pargriovęs ant žemės, dėl ko sugyventinė galėjo susižaloti ir į aplinkinius daiktus susižeisti. Dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų jis labai gailisi, nes sugyventinės sužaloti nenorėjo, tiesiog buvo labai supykęs ir susinervinęs dėl sugyventinės neištikimybės. Jis savo sugyventinės S. M. atsiprašė, jai pirko vaistus gydymuisi. Kadangi jo sugyventinė Salvina dirba, šiuo metu jis, būdamas tėvystės atostogose, prižiūri jų bendrą vaiką(b.l. 49-50, 54-55).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios S. M. ir liudytojos M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe nukentėjusiosios S. M. parodymais, užfiksuotais policijai rašytame protokole-pareiškime(b.l. 1-2, 7, 12-13), tarnybiniu pranešimu dėl įvykio vietos apžiūros(b.l. 18), pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį(b.l. 17), tarnybiniu pranešimu dėl konflikto(b.l. 39), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 41), VšĮ „ Jonavos ligoninė “ informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 85) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros-gydymo lapu(b.l. 8, 86), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 15-16) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios S, M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, su sugyventiniu M. V. gyvena jau daugiau nei dvejus metus, su kuriuo turi bendrą 9 mėnesių sūnų. 2016m. balandžio 16d., apie 19⁰⁰ val., iš darbo grįžusi į namus adresu: (duomenys neskelbtini), sugyventinį M. namuose rado girtą. Kilo konfliktas, nes sugyventinis pradėjo prie jos kabinėtis, prikaišioti ankstesnius jos draugus. Tada užsipuolęs, sakydamas žodžius: „ ateik suka, gausi į snukį “, sugyventinis jai su kumščiu trenkė į veidą, o jai nuo smūgio parkritus ant grindų, sugyventinis pradėjo ją spardyti kojomis, įspirdamas į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5-6 kartus. Po to sugyventinis ją su televizoriaus pulteliu dar trankė ir per galvą ir vieną kartą iš kojos spyrė į nosį. Prieš tai sugyventinis iš jos jau buvo atėmęs telefoną, kad ji niekam negalėtų paskambinti(b.l. 1-2, 7).

Kaip matyti iš liudytojos M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, prieš kokias dvi ar tris savaites, buvo šeštadienis, ji su draugu V. D. pastebėjo, kad apie 16⁰⁰ val. jai skambino brolis M. V.. Jai telefonu perskambinus apie 19⁰⁰ val., brolis jai pasakė, jog sužinojo, kad jo draugė S. M. jį išdavinėja. Ji telefonu broliui pasakiusi, kad atvažiuos pas jį pasišnekėti. Su draugu V. atvažiavus pas brolį į namus, namuose rado brolį su sūnumi Matu ant kelių ir jo sugyventinę S., kuri laikė priglaudusi prie galvos popierių. Paklausus kas atsitiko, brolis jai atsakė, kad savo sugyventinę pastūmė, tačiau konkrečiai daugiau nieko nepasakojo. Brolio sugyventinė irgi nieko nepasakojo. Matėsi, kad brolis M. buvo išgėręs, nes virtuvėje, ant stalo pastebėjo alaus skardinę, tačiau aplinkoje orientavosi, bendravo normaliai. Brolio sugyventinė S. atrodė buvusi blaivi, kiek ji matė, kad S. buvo sužalota tik galva, daugiau jokių sumušimų nepastebėjo. Kadangi brolio sugyventinė kategoriškai atsisakė, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, todėl ji brolio sugyventinės labai ir neapžiūrinėjo ir prie jos nelindo, tačiau ant veido jokių sumušimų nepastebėjo. Broliui nuėjus su jos draugu į balkoną parūkyti, ji dar bendravo su S., kurios klausinėjo, kodėl ši išdavinėja brolį ir tai slepia, į ką Salvina atsakiusi, kad slepia dėl to, nes brolis labai supyks(b.l. 12-13).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016m. balandžio 17d, rašyto tarnybinio pranešimo, minėtą dieną iš VšĮ „ Jonavos ligoninė “ priėmimo skyriaus gavus informaciją apie tai, kad kreipėsi sumušta pil. S. M., iš pastarosios buvo priimtas pareiškimas ir surinkti kiti procesiniai dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pareiškėjai nurodžius, kad smurtavimo faktas įvyko adresu: (duomenys neskelbtini), įvykio vieta apžiūrėta nebuvo(b.l. 18).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio pranešimo apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 17).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulio 2016m. balandžio 17d, rašyto tarnybinio pranešimo, pagal gautą Ukmergės raj. PK budinčios dallies OVP specialisto pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto 2016m. balandžio 17d., apie 07³³ val., nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė galimai smurtavęs asmuo M. V., ant rankų laikęs vaiką, kuris paaiškino, kad sugyventinė jam yra neištikima. Įvykio aplinkybėms dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto išsiaiškinti pil. M. V. buvo pristatytas į Ukmergė sraj. PK, o namuose buvęs vaikas abijeų tėvų sutikimu buvo perduotas sulaikyto asmens seseriai-pil. M. V.(b.l. 39-40).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito, patikrinus 2016m. balandžio 17d., 07⁵⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo M. V. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 0,56 promilės girtumas(b.l. 41, 44-45).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Jonavos ligoninė “ informacinio pobūdžio pažymos, 2016m. balandžio 16d., 07³⁸ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta pil. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi sumušimais įvairiose kūno vietose, nurodydama, kad ją buityje sumušė jos draugas. Pacientei konstatuoti paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno srtičių derinius, kuriai suteikus būtinąją medicininę pagalbą, pastaroji buvo išleista į namus(b.l. 8, 85-86).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, 2016m. balandžio 18d. įvertinus gydymo įstaigos darytus įrašus išsireikalautose medicininiuose dokumentuose apie nukentėjusiosios S. M. medicininę apžiūrą dėl pastarajai padarytų kūno sužalojimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą 2016m. balandžio 16d. įvykusio konflikto artimoje aplinkoje metu, sunkumo laipsnio nustatymo, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, odos nubrozdinimai galvoje, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, kairio riešo sumušimas ir kairės čiurnos sumušimas, kurie nebūdingi griuvimui, savigynai ar tyčiniam savęs žalojimui, buvo padaryti, nurodytas sritis paveikus kietais bukais daiktais galimai penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016m. balandžio 16d., nukentėjusiajai galimai būnant įvairiose padėtyse. Nukentėjusiajai S. M. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 15-16).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2016m. balandžio 16d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis M. V., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją S. M., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota(b.l. 15-16), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nario sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo M. V. nusikalstama veika tiesioginė turtinė žala padaryta nebuvo, nes pati nukentėjusioji S. M. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 74,27 Eur.(septyniasdešimt keturių eurų ir 27 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios S. M. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 76-79).

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pats kaltinamasis M. V. dar ikiteisminio tyrimo metu 2016m. biržsleio 13d. ABbankas „ Swedbank “ Ukmergės klientų aptarnavimo skyriuje, įnešdamas grynuosius pinigus, į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 74,27 Eur.(septyniasdešimt keturių eurų ir 27 eur/ct.) sumą padarytai žalai atlyginti(b.l. 83). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebeliko įstatyminio pagrindo spręsti klausimą dėl ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Kaltinamasis M. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 94).

Sankcijoje už kaltinamajam M. V. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Sprendžiant kaltinamojo M. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas penkis kartus, tačiau jis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes už praeityje padarytas nusikalstamas veikas šioje byloje jam inkriminuojamo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo metu visi ankstesni teistumai jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis M. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis M. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsbvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, o fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo M. V., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiamu asmeniu laikytinam kaltinamajam M. V. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. V. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti tęsti darbą AB (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam M. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam M. V. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2016m. balandžio 17d., 07⁵⁵ val., iki 2016m. balandžio 18d., 17⁰⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis M. V. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. V. taikytas smurtą patyrusio asmens užtikrinimo priemones-įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: Jaunimo gt. Nr. 40-18, Ukmergės m., ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios S. M. gydymui, atlyginti atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.