Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K., S. K., R. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D.-A. R. dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo D.-A. R. atsiliepimo į prašymą nepateikė, savo pozicijos dėl prašymo neišsakė, teismo posėdyje paaiškino, kad jokių tolimesnių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. T., J. žemę nesiėmė, o jos nurodytosios kitos įpėdinės jau yra mirusios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų prašymui atkurti nuosavybės teises paduotibei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas. Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas nustato bylai aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas(toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo.Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-781/2006; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010). Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remiantis Atkūrimo įstatymu. Taigi piliečiai, pagal Atkūrimo įstatymo 2 dalies nuostatas neturintys teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, negali prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi šio termino negalėjo praleisti, o įvardinto termino atnaujinimas asmeniui jokių teisiškai reikšmingų teisinių pasekmių nesukurtų. Todėl tik nustačius, jog asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių sąrašą ir pagal įstatymą įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, vertinamos prašyme nurodytos termino atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje yra nurodyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Jie detalizuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997m. rugsėjo 29d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, 12 punkte. Byloje esantys dokumentai: Mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kurio lape (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) punkte nurodytas žemės sklypo savininkas T. P. Miliūnų k., žemės sklypo bendras plotas nurodytas 49,6768 ha , data 1930m. kovo 26d.(b.l. 135-136); 2003m. birželio 25d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato archyviniame fonde, Rokiškio aps. valstybinio žemės fondo byloje, Panemunio vls. Žemės ūkio komisijos 1940m. rugpjūčio 7d. nutarime įrašytas buvęs savininkas T. P., Miliūnų kaime turėjęs 49,69 ha žemės(b.l.30); Lietuvos valstybinio archyvo Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus Žemės reformos paliestų ūkių sąrašas, kurio lape (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilės numeriu nurodytas buvęs savininkas T. P., bendras plotas 49,69 ha(b.l. 84-91),atitinka teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas ir laikytini nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kurių pagrindu sprendžiama, kadiki žemės nacionalizacijos, tai yra iki 1940m. liepos 22d. P. T. nuosavybės teise valdė 49,69 ha žemės sklypą Miliūnų kaime Rokiškio rajone.

Pareiškėjas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjų tėvo A. G. K. motina O. K. ir P. T. sutuoktinė E. T.(E. T.) buvo seserys, šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje esantys dokumentai(b.l.14,15,19). Taigi, pareiškėjai prašo atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti dokumentams į jų tėvo A. G. K. motinos O. K. sesers E. T.(E. T.) vyro P. T. žemę. Todėl akivaizdu, kad nei pareiškėjų tėvas A. G. K., nei pareiškėjai nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą.

Tačiau pareiškėjai prašyme, pareiškėjas V. K., jų atstovas J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jie siekia atkurti nuosavybės teises į E. T.(E. T.) žemę, teigdami, kad ji buvo P. T. sutuoktinė, o 49,69ha ploto žemę Miliūnų kaime Panemunio vls. Rokiškio apskrityje valdė bendrosios nuosavybės teise kartu su žemės savininku P. T. Šį faktą pareiškėjai įrodinėja archyvo pažyma dėl P. T. ir E. Ps santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įrašo(b.l.15), o taip pat remdamiesi, jų teigimu, iki 1940m. birželio 15d. Lietuvoje galiojusio Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado 3 dalies nuostatomis dėl santuokos įtakos sutuoktinių turtui(pareiškime teisės aktas įvardintas kaip „Svod miestnych uzakonenij gubernij otzejskich(pribaltiskich)“3 knyga), o taip pat ir aplinkybėmis, kad E. T. tėvas P. P. pardavė dalį jam priklausančios žemės ir apmokėjo P. T. paskolą bankui ir tokiu būdu E. T. tapo žemės bendraturte (b.l.2-8, 31-46). Šiuo aspektu pažymėtina, kad didžiojoje Lietuvos dalyje, tarp kurios buvo ir Rokiškio apskritis, 1918-1940 metais galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies teisės normos, o pareiškėjų cituojamas teisės aktas galiojo Palangos valsčiuje ir kai kuriose Zarasų apskrities vietose(buvusioje Kuršo gubernijos dalyje)(žr., Lietuvos valstybės teisės aktai, 1918.02.16-1940.06.15.,Vilnius,1996).Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad E. T. (E. T.) nuosavybės teise valdė žemę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų įvardijami žemės savininkai: P. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.25), o E. T.(taip dokumente) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.16). 1970 m. balandžio 29d. E. T. sudarė ir notariškai patvirtino testamentą, kuriuo visą savo turtą, nepriklausomai nuo to, kur jis bus ir iš ko susidės, tarp jo ir visą pajinį įnašą kooperatinio buto gyvenamajame name statybai, paliko A. G. K. (b.l. 18). 1973m. balandžio 17d., remiantis E. T. sudarytu testamentu, A.G. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas(b.l.53).

Taigi, A. G. K. kaip asmuo, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nebuvo duomenų apie žemės palikimo faktą, nuo 1997m. liepos 9d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą galėjo būti laikomas asmeniu, įgijusiu subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į E. T. (E. T.) žemę, jeigu būtų nustatyta, kad E. T. (E. T.) iki 1940 metų žemės nacionalizacijos valdė žemę nuosavybės teise. Todėl iki 2001m. gruodžio 31d. pateikdamas įgaliotoms institucijoms prašymą ir nustačius, kad testamentu jam palikusi savo turtą E. T. nuosavybės teise valdė žemę ar jos dalį, A. K. galėjo įgyvendinti Atkūrimo įstatymo suteikiamą teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat A.G. K. iki pat savo mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini) (b.l. 53)galėjo pats ar per atstovus imtis aktyvių veiksmų, siekdamasišsiaiškinti, ar iki nacionalizacijos E. T.(E. T.)valdė žemę, rinkti tai patvirtinančius dokumentus ir turėjo teisę asmeniškai ar per savo atstovą kreiptis į teismą dėl praleistų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, o taip pat ir dėl juridinio fakto nustatymo, jei dokumentų, patvirtinančių E. T.(E. T.) žemės valdymą nuosavybės teise nepakaktų, jie būtų neišlikę.

Tačiau byloje esantys duomenys, V. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, kad A. G. K. per visą nuo 1997 m.liepos 9d. pagal Atkūrimo įstatymą vykusio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo laikotarpį iki pat savo mirties 2010m. balandžio 16d. nei asmeniškai, nei per įgaliotus atstovus nustatyta tvarka prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. T.(E. T.) žemę valstybės įgaliotoms institucijoms nepateikė, dokumentų, reikalingų nuosavybės teisėms į E. T.(E. T.) žemę atkurti nerinko, dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo nesikreipė. Tuo tarpu pareiškėjas V. K. teismo posėdyje ir byloje esantys įrodymai(b.l. 172-173)patvirtino, kad A. G. K. rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į savo tėvų žemę ir jam nuosavybės teisės1998m. balandžio 16d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos į žemę, esančią Kupiškio r.sav., Subačiaus sen., Kantrimiškio k.3.

Pareiškėjai teismui pateiktą prašymą grindžia tuo, kad A. G. K. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teisę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau pareiškėjų prašyme nurodytų priežasčių teismas nevertina, nes termino atnaujinimas mirusiam asmeniui pareiškėjams jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukelia, o pareiškėjai terminą prašo atnaujinti jiems.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus,pareiškėjų skundo, pareiškėjo V. K., jų atstovo advokato Jono Stankevičiaus paaiškinimus, tai, kad E. T.(E. T.) yra A. G. K. teta, o pareiškėjų tėvas A. G. K., 1972 metais pagal E. T. testamentą paveldėjęs jos turtą, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) prašymo atkurti nuosavybės teises į E. T.(E. T.)žemę įgaliotoms institucijoms nepadavė, daroma išvada, jog patys pareiškėjai į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas, taip pat į šios dalies 3, 4 punktuose nurodytas pretendentų kategorijas iki 2001m. gruodžio 31d.nepateko.

Iš pareiškėjų pareiškimo Rokiškio rajono apylinkės teismui, kurį teismas paliko nenagrinėtą(b.l. 1-8), nustatyta, kad pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G. K., būdamas E. T. nuosavybės teisių perėmėju, testamentu pareiškėjams paliko turtą, paveldėtą po E. T. mirties. Remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodančiu, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, ir išanalizavus byloje nustatytus duomenis apie asmenis, iki žemės nacionalizacijos valdžiusius žemės sklypą, E. T. sudaryto testamento turinį ir formą, kuri atitinka įstatymų reikalavimus, pagal šį testamentą A. G. K. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo turinį, daroma išvada, kad pareiškėjai į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pretendentų kategoriją taip pat nepatenka. Be to, svarbu yra tai, kad A. G. K. 2008m. rugpjūčio 5d. notariškai patvirtintu testamentu(b.l.58-59) pareiškėjams dalį savo turto paliko po mirties (duomenys neskelbtini), taigi, pareiškėjai negali prašyti atnaujinti termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams paduoti, nes bet kokiu jų nurodytu atveju, pareiškėjai nepateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų ratą iki 2001m. gruodžio 31d.

Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjai iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepatekę nė į vieną Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kategoriją, neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad 49,69 ha žemės sklypą Miliūnų kaime Rokiškio rajone nuosavybės teise kartu su žemės savininku P. T. valdė ir E. T.(E. T.). Dėl šios priežasties pareiškėjai neturi teisės prašyti atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. T. ir/ar E. T.(E. T.) iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, todėl ir jų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių svarbos nevertinamos, o prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniamteismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.