Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. kovo 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. vasario 21 d. apie 13.12 val. į Šiaulių tardymo izoliatorių atneštame siuntinyje, t.y. perduodamų rūbų siuntinyje, bandė perduoti asmeniui, laikomam laisvės atėmimo vietoje paslėptus draudžiamus daiktus, t. y. 400 Lt: 200 Lt kupiūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt kupiūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 100 Lt kupiūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 8 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 191 straipsnio 1 dalyje.

A. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad jo brolis J. K. jau trys mėnesiai yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jis kartu su broliu negyvena, brolis turi šeimą. Jo brolio dukra L. K. paprašė, kad jis nuneštų broliui, t.y. jos tėčiui, drabužius. Ji pati to padaryti negalėjo, nes yra dirbanti, o jam nustatytas neįgalumas, todėl jis turi daugiau laisvo laiko ir sutiko padėti. Brolio dukra prieš kokias tris dienas, iki jo ėjimo į tardymo izoliatorių, atnešė jam maišelį su drabužiais. Jis tų drabužių netikrino, nes jam neetiška raustis po brolio drabužius. Brolis pats buvo susidėjęs daiktus. Jis tikriausiai pats užmiršo, kad rūbų kišenėje buvo pasidėjęs pinigus. Tardymo izoliatoriuje, prieš jam perduodant daiktus, liepė užpildyti deklaraciją, jis pasirašė. Tą kartą jis pirmą kartą buvo izoliatoriuje. Tardymo izoliatoriaus darbuotojai jam neliepė patikrinti atneštus daiktus, tik paklausė ką jis atnešė. Jam net mintis nekilo, kad jis turi patikrinti perduodamų rūbų kišenes. Kaip vėliau paaiškėjo pinigai buvo drabužiuose, tai buvo litai, jis jokio tikslo neturėjo perduoti broliui draudžiamus daiktus.

Liudytoja S. S. teisme parodė, kad ji dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininke. Ankščiau dirbo apsaugos ir priežiūros skyriuje. A. K. atnešė daiktus, kuriuos prašė perduoti artimam asmeniui. Ji atliko daiktų patikrinimą. Prieš atliekant daiktų patikrinimą, žmogus, atnešęs daiktus, nėra įspėjamas dėl draudžiamų daiktų, jis niekur nepasirašo. Žmogus turi žinoti, kad negalima nešti draudžiamų daiktų į tardymo izoliatorių. Draudžiamus daiktus jie pamato patikros metu. Žmogus, atnešęs daiktus, turi juos surašyti į perdavimo blanką. Prieš perduodant daiktus jie žmonių neklausia, ar jie neturi draudžiamų daiktų. Kai atėjo A. K. ir pasakė, kad jis atnešė daiktus, ji jam padavė lapą pildymui. Kiek atsimena, A. K. paklausė, gal galima daiktus perduoti neužpildžius to lapo, kad būtų greičiau. Ji atsakė, kad neužpildžius to lapo, jie daiktų neperduoda. A. K. tuomet labai skubėjo ir labai pyko kad reikia pildyti tą lapą. Buvo neužpildyti kai kurie laukeliai, todėl ji paprašė užpildyti iki galo. A. K. užpildė. Jis atnešė dvejas džinsines kelnes, sportinį džemperį su užtrauktuku ir kojines. Patikrinusi daiktus rado kišenėje pinigų. Buvo 200 litų. Ji neklausė A. K. apie pinigus, bet iš karto pranešė kriminalinės žvalgybos skyriui. Jie toliau viską aiškinosi. Ji pati A. K. nesakė, kad buvo rasti draudžiami daiktai. Ji negirdėjo ką aiškino A. K. apie rastus pinigus ir vėliau apie tai nesidomėjo.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. yra jos dėdė. Jie kartu negyvena. Tėtis J. K. laiške parašė, kad jam reikalingi seni rūbai, kurie būtų skirti darbui. Paprašė paimti tuos daiktus ir, kad kas nors juos atneštų į tardymo izoliatorių, kur šiuo metu jis ir yra. Ji paėmė kelis daiktus iš tėčio namų, nuvežė juos pas dėdę ir ten paliko. Ji pati tėčiui daiktų nenuvežė, nes dirba, o dėdė turi daugiau laisvo laiko. Ankščiau ji nėra nešusi daiktų tėčiui į izoliatorių, tik nesenai nunešė kompiuterį. Tėtis nurodė, kad jam reikia treningų, senų džinsų. Vėliau dėdė pasakė, kad drabužiuose buvo rasti pinigai. Ji rinkdama daiktus nepatikrino kišenių. Drabužiai buvo švarūs, nes buvo sudėti į spintą. Ji su tėčiu kartu negyvena, tačiau turi tėčio buto raktus. Ji nežino, ar jam įprasta drabužiuose laikyti pinigus. Tėtis apytiksliai nurodė iš kur ji turi paimti treningus ir kitus rūbus. Apie pinigus jis nieko nerašė.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. R. tarnybinio tyrimo išvadoje užfiksuotos išnagrinėtos dokumentinės medžiagos dėl piliečio A. K. atneštame perdavime, skirtame nuteistajam J. K., rastų ir paimtų keturių šimtų litų, aplinkybės (4 b.l.), kuriame nurodyta, jog A. K. teigė, jog brolio J. K. daiktų nepatikrino ir nežinojo, kad drabužiuose buvo rasta pinigų.

Apsaugos ir priežiūros skyriaus suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos vyresniosios prižiūrėtojos S. S. tarnybiniame pranešime ir paėmimo protokole nurodoma, kad 2015-02-21 13.12 val., į Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą atėjo pilietis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir pareiškė, kad nori perduoti rūbų perdavimą savo broliui J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Piliečiui A. K. padavus užpildyti prašymo lapą „leisti perduoti suimtajam (nuteistajam) siuntini ar smulkųjį paketą su spauda“, pastarasis prašė perduoti rūbų perdavimą be užpildyto prašymo lapo, tačiau pilietis A. K. buvo informuotas, kad jei jis neužpildys prašymo perduoti rūbų perdavimą, negalės nieko perduoti nuteistajam asmeniui; tuomet pilietis A. K. užpildė prašymą perduoti rūbų perdavimą nuteistajam J. K.; gavusi iš piliečio A. K. užpildytą prašymą ir įsitikinusi, kad nuteistasis J. K. gali gauti rūbų perdavimą, iš piliečio A. K. paėmė atneštą rūbų perdavimą; tikrindama nuteistajam J. K. perduotų rūbų perdavimą, sportinio švarkelio užtrauktoje kišenėje, rado paslėptus keturis šimtus litų (400 lt.): 200 litų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 litų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 100 litų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (6,7 b.l.).

Lietuvos Respublikos ATPK 191 str. 1 d. numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų perdavimą arba bandymą juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose arba sulaikytųjų sulaikymo vietose. Pažymėtina, kad šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia, t.y. asmuo supranta, kad pataisos įstaigoje laikomiems asmenims perduoda draudžiamus turėti daiktus arba bando juos perduoti, – sąmoningai taip elgiasi, nori taip elgtis ir siekia norimo rezultato.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1-ojo priedo 4 p. pinigai, vertingi daiktai, vertybiniai popieriai yra priskiriami prie laisvės atėmimo vietose laikomiems nuteistiesiems draudžiamųjų daiktų ir reikmenų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Motyvuojamoji dalis

Įvertindamas surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog A. K. veiksmuose neįžvelgtina tyčios dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 191 straipsnio 1 dalyje padarymo. Tai yra, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina tik patį faktą, jog A. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pateikė J. K. skirtus drabužius, kuriuose kaip vėliau paaiškėjo buvo draudžiamų daiktų – pinigų, tačiau jokie įrodymai nepatvirtino J. K. tyčios perduoti savo broliui draudžiamus daiktus - pinigus. Tai yra. J. K. tiek iš karto po to, kai buvo nustatyta, jog jo atneštuose drabužiuose rasta pinigų, tiek teisme nuosekliai tvirtino, jog jis nežinojo, kad jo brolio drabužiuose yra pinigų, kad šiuos drabužius prašė perduoti brolio dukra L. K.. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta L. K., parodydama, jog sudėjo tardymo izoliatoriuje esančio tėvo prašymo jo drabužius ir padavė dėdei A. K., kuris juos turėjo nunešti. Tai, kad žmonės prieš paduodami daiktus neįspėjami apie draudžiamų daiktų pateikimą, patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja pareigūnė S. S.. Tai, kad pinigus drabužiuose buvo palikęs būdamas laisvėje J. K., patvirtina byloje esantis jo rašytinis paaiškinimas. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių tai, kad A. K. žinojo apie J. K. drabužiuose esančius pinigus ir tai žinodamas bandė jam perduoti, byloje nesurinkta. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 191 str. 1 d. yra traukiamas pirmą kartą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje A. K. veikoje neįžvelgtina visų ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, todėl jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties.

400 Lt (keturis šimtus litų), sportinį švarkelį „Hummel“, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nutarimui įsiteisėjus grąžinti daiktus pateikusiam asmeniui A. K..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.