Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-85-201/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
II-85-201/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Advokatai
Rimvydas Kairys
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-85-201/2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00940-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 63 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui J. A., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-02-19 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą, kuriuo J. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 00 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2014-01-08 apie 14.35 val. pastatė automobilį „Opel Frontera”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio prie pastato, ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 155.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) ir tuo buvo pažeista stovėjimo tvarka gyvenamosiose zonose ir kiemuose.

2014-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-02-19 priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad vieta, kurioje stovėjo automobilis, nėra ta kelio dalis, kuri skirta pėstiesiems, nes ji nėra įrengta pagal statybinius techninius reikalavimus, nepažymėta specialiu kelio ženklu – pėsčiųjų takas. Pats, skundą pateikęs teismui asmuo, savo jėgomis ir lėšomis sutvarkė apie 50 metrų ilgio važiuojamosios dalies kraštą ir jo pavyzdžiu pasekė kiti gatvės gyventojai. Kadangi važiuojamosios dalies plotas yra viso apie 7,5 metro, pastačius automobilius iš dviejų pusių, pravažiavimui lieka apie 3,5 metro. Todėl, kad galėtų pravažiuoti didesnių gabaritų automobiliai, gyventojai pagal situaciją stengiasi pastatyti automobilius ties įvažiavimais į namų garažus arba užvažiavus ant važiuojamosios dalies krašto. Miesto savivaldybė, neturėdama nei detalaus plano konkrečios infrastruktūros sukūrimui, nei atlikusi kokius nors tai statybos darbus ir juo labiau jų nepridavusi statybos priežiūrą vykdančiai institucijai, mano, neturi jokio pagrindo teigti, kad Utenos g. yra pėsčiųjų takai.

Atsiliepimas

Klaipėdos mieto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su J. A. skundu nesutinka, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis buvo užfiksuotas stovintis ant šaligatvio. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 2012-03-01 galioja įrašas apie Utenos g. ir jos sudedamąsias dalis: važiuojamąją dalį, šaligatvius, nuovažas, veją. Pagal 2012-02-08 kadastrinių matavimų duomenis suformuotoje Utenos g. kadastro duomenų byloje vieta, kurioje buvo užfiksuotas J. A. priklausantis automobilis, įregistruota ir pažymėta kaip šaligatvis (suteiktas kodas 1k6). Be to atsiliepime pažymima, kad J. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad automobilį pastatė ant šaligatvio, o ne ant pėsčiųjų tako, todėl ir nukreipiamojo ženklo Nr. 412 toje vietoje neturėjo būti. Kadangi, mano, jog J. A. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, prašo 2014-02-19 priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad 1993 metais pradėjo gyventi Utenos g. ir pasidarė šaligatvį, o 1996 metais savivaldybei buvo perduota gatvė. Kai buvo išdalinti sklypai, buvo pažymėti gatvės kontūrai ir suformuota šiluminė trasa, kuri padengta skalda. Kur buvo išdėta skalda, dar buvo 5-6 metrai iki jų sklypo ribų. Buvo kreiptasi į savivaldybę, dėl gatvės tvarkymo, kad būtų patogu privažiuoti prie sklypo, bet gavo atsakymą, kad gatves tobulintų savo lėšomis. Tada buvo pasamdyta įmonė, važiuojamoji dalis padengta asfaltu. Gyventojai, pagal įvažiuojamosios dalies kraštą, kiek sugebėjo, susitvarkė susidėję trinkeles, užsodino medžiais, žole. Jis išdėjo trinkeles. Važiuojamosios dalies plotas -7 metrai, todėl kad būtų galima pravažiuoti, žmonės stato automobilius šonuose, ant savo sukurtų vietų. Taip buvo jau 20 metų. Galiausiai jam buvo surašytas nutarimas, kad jis pasistatė automobilį ant šaligatvio. Jam buvo paliktas pranešimas, bet jis nesutiko su pranešimu. Jo supratimu, tai joks šaligatvis. Gavo atsakymą, kad 2012 metais vasario mėnesį buvo padarytas inventorizacinis planas, kur nurodyta, kad indeksais yra pažymėti šaligatviai. Iki to laiko jis visai nesuprato, kad tai yra šaligatvis. Jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti taisykles. Pasidomėjo tuo sprendimu, bet įžvelgė, kad buvo pažeistas Kadastro registravimo įstatymas.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad vieta, kurioje užfiksuotas pažeidimas yra šaligatvis. Kai gauna nuotrauką, pagal tai sudaro kadastrinę bylą. Brėžinys ne jo, bet kadastrinė byla jo sudaryta. Šaligatvis pažymėtas 1k6. Gatvę sudarė važiuojamoji dalis, stovėjimo aikštelės, nuovažos ir t. t. Pagal bylą yra šaligatvis, nuovažos. Gali gatvės dalis būti ir stotelė. Kelkraštis negali būti, nes tai nėra gatvės dalis. Jis nustatė, kad tai yra šaligatvis, pagal konstruktyvą ir pagal vietą. Statusą įgauna šaligatvis pagal dangą.

Liudytojas L. J. paaiškino, kad 2014-01-08 su S. V. vyko patikrinti, kaip vairuotojai laikosi eismo taisyklių reikalavimų Klaipėdos mieste. Buvo nuvykta į Utenos gatvę. Buvo užfiksuotas pareiškėjui priklausantis automobilis. Buvo draudžiama statyti automobilį ant šaligatvio. Priimdami sprendimą, vadovavosi LR Saugaus eismo automobilių keliais taisyklių 2 str. 48 d. nurodančia, kad šaligatvis yra dalis skirta pėstiesiems, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Jiems nekilo abejonių ar tai šaligatvis, ar važiuojamoji kelio dalis. Tai bendroji praktika, kad tai yra šaligatvis. Nesvarbu, ar šaligatvis miesto centre, ar tolėliau.

Liudytojas S. V. paaiškino, kad buvo fiksuotas pažeidimas, automobilis stovėjo neleistinoje vietoje. Tai buvo šaligatvis, nors pareiškėjas tai ginčija. Būna ženklai, kada leidžiama stovėti ant šaligatvio, o ten nebuvo jokių ženklų, leidžiančių tai daryti. Šaligatvis yra atskirtas nuo važiuojamosios dalies, tam nėra specialaus ženklo ir nėra skirtumo ar jis daug, ar nedaug pakeltas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnyje įtvirtina atsakomybė asmenims už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 155.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos ir šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. neneigia, jog jam priklausantis automobilis “Opel Frontera”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia važiuojamosios dalies kelio elemento, tačiau nesutinka, jog ši dalis yra šaligatvis. Jis nurodė, jog savo lėšomis susitvarkė kelio dangą, kad būtų patogiau privažiuoti prie sklypo ir toje vietoje automobilį statė 20 metų (b. l. 43-44). Šaligatvio samprata įtvirtinta LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje. Šioje dalyje numatyta, kad šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos. Foto lentelėse (b. l. 20) aiškiai matyti, jog vieta, kurioje buvo užfiksuotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintą šaligatvio apibrėžimą. Liudytojas L. P. nurodė, jog šaligatvis gali būti nustatomas pagal konstruktyvą ir pagal jo dangą (b. l. 40). Be to, pagal kadastrinių matavimų duomenis 2012 m. buvo sudaryta Utenos gatvės techninės apskaitos byla, pagal kurią vieta ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta ir įregistruota kaip šaligatvis, suteikiant atitinkamą kodą 1k6 (b. l. 7). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad minėti duomenys įregistruoti 2012-02-08, o įrašas galioja nuo 2012-03-01, todėl akivaizdu, kad teisės pažeidimo padarymo metu, t.y. 2014-01-08, vieta, kurioje užfiksuotas pažeidimas, buvo priskirta šaligatviui. Nors J. A. teismo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas su automobilių parkavimo ypatumais Utenos gatvėje, tačiau sprendžiant priimto nutarimo pagrįstumo klausimą teismas negali remtis šiais duomenimis, nes Utenos gatvės plano kopijoje matyti, kad ne visos Utenos g. esančios kelio dalys yra priskiriamos šaligatviams (b. l. 24).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad J. A. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai, nes palikdamas automobilį ant šaligatvio pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus.

Dėl paskirtos nuobaudos.

J. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad J. A. iš esmės neginčija padaryto teisės pažeidimo, nes jį padarė dėl netinkamai įvertintos kelio dalies, t.y. veikė ne tyčia, siekiant pažeisti nustatytą tvarką, o dėl neatsargumo. Be to, jo veiksmai nebuvo nukreipti siekiant savanaudiškų tikslų, o priešingai- statydamas automobilį greta važiuojamosios kelio dalies, tikėjosi užtikrinti netrukdomą transporto priemonių eismą. Taigi šios aplinkybės rodo, kad padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiukštus, neigiamų padarinių nesukėlė, žala nepadaryta, todėl laikytinas mažareikšmiu. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad iki 2012-03-01 nebuvo suformuotos Utenos g. sudedamosios dalys, todėl tai patvirtina J. A. nurodytą aplinkybę, kad per daugelį metų susiformavo atitinkamas automobilių statymo įprotis, nežinant, jog ši kelio dalis yra laikytina šaligatviu. Teismas taip pat atsižvelgia ir į J. A. asmenybę - byloje nėra duomenų, kad J. A. praeityje būtų buvęs baustas administracine tvarka, yra sulaukęs pensinio amžiaus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes manytina, kad J. A. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nes nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali. Todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog aptartos aplinkybės sudaro pagrindą J. A. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, pakeistina, paskiriant J. A. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės 2014-02-19 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-311 ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirti – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė