Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š., atstovaujamo advokato Donato Lengvino, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad J. Š. yra pareiškėjo senelis, jis turėjo vieną sūnų – pareiškėjo tėvą G. Š., kuris yra miręs, pareiškėjas daugiau seserų ir brolių neturi. Pareiškėjo senelis iki mirties gyveno Liepų gatvėje Gargžduose, pareiškėjas iki senelio mirties kartu su tėvu padėjo prižiūrėti seneliui priklausantį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas valydavo langus, tvarkydavo aplinką. Po senelio mirties jam priklausančioje namo dalyje liko gyventi senelio sutuoktinė (yra mirusi), kuri dėl senyvo amžiaus negalėjo prižiūrėti it rūpintis likusiu senelio turtu, todėl likusiu senelio turtu rūpinosi pareiškėjas, jis atliko einamąjį remontą, keitė langus ir durų spynas, bendravo su kaimynais, vyko pas notarą pasirašyti atsisakymą dėl turto dalies įsigijimo iš senelio bendraturčių.

Pareiškėjo atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo poziciją, prašė pareiškimą tenkinti.

Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ir pareiškėjas, ir pusbroliai iš mamos pusės, iki mirties pareiškėjo senelis J. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), po senelio mirties liudytojas pareiškėjui padėjo prižiūrėti likusį senelio turtą, t.y. padėjo tvarkyti namą, aplinką ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatytos faktinės bylos aplinkybės: pareiškėjo tėvas G. Š. mirė 2014-07-12, po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo jam priklausančią tėvo turto dalį, pareiškėjui 2015-01-06 Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė Loreta Mėčienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 1999-04-16 mirė pareiškėjo senelis (tėvo tėvas) J. Š.. 2007-03-12 mirė J. Š. sutuoktinė M. Š.. Klaipėdos rajono pirmojo notaro biuro notarės Genės Pietarienės pažyma patvirtina, kad po pareiškėjo senelio J. Š. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. Š. vardu įregistruota dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojo L. S. parodymų nustatyta, kad po pareiškėjo senelio J. Š. mirties pareiškėjas kartu su tėvu G. Š. prižiūrėjo senelio likusią nekilnojamojo turto dalį, o po tėvo mirties pareiškėjas pats vienas rūpinosi it tvarkė likusį senelio nekilnojamąjį turtą, t.y. pareiškėjas keitė gyvenamojo namo langus, durų spynas, tvarkė aplinką, bendravo su kaimynais. Aplinkybę, kad pareiškėjas rūpinosi likusiu senelio turtu patvirtina ir byloje pateiktas notaro patvirtintas 2015-12-08 pareiškėjo pasirašytas atsisakymas pirkti senelio bendraturtės parduodamą nekilnojamojo turto dalį.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas po senelio J. Š. mirties iš karto pradėjo rūpintis, prižiūrėti likusį senelio nekilnojamąjį turtą. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas antros eilės įstatyminis įpėdinis, per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį senelio palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas priėmė senelio likusį palikimą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelio J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-04-16, palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjui A. Š. paveldėti po J. Š. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.