Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-487-252/2020 Proceso Nr. 2-48-3-01539-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.4; 2.6.8.11; 2.6.7. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-92-213/2020 ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. P., I. T. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas M. T. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įgaliojo atsakovą V. P. tvarkyti ir valdyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav.; parengti, atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti šio turto detalųjį planą, pakeisti tikslinę naudojimo paskirtį; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas. 3. Su atsakovu V. P. buvo sutarta, kad pakeitus žemės sklypo tikslinę paskirtį (iš žemės ūkio į komercinės paskirties), turtą bus galima parduoti už 99 000 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas, kad yra parduodamas komercinės paskirties turtas už 99 000 Eur sumą. 4. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškimu įgaliojimą panaikino, nes (duomenys neskelbtini) V. P. ieškovo vardu su atsakovu I. T. sudarė Turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios sąlygos neatitiko jo ir įgaliotojo asmens susitarimo, t.y. turtas parduotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas (nepakeitus jo paskirties) už ženkliai mažesnę kainą - 2500 Eur. 5. Nurodė, kad atsakovus sieja artimi ryšiai, kadangi V. P. dukra daugiau negu penkis metus draugauja su I. T.. Jau po mėnesio, t.y. (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas, kad už 99 000 Eur parduodamas komercinės paskirties sklypas. Kas rodo, kad sutartis buvo sudaryta, siekiant mažesne kaina įgyti ginčo turtą ir vėliau jį brangiau parduoti taip pasipelnant iš neteisėtų veiksmų. 6. Ieškovo nuomone, turto įgijėjas I. T., kuris yra tiesiogiai susijęs su įgaliotiniu, buvo nesąžiningas, nes jam buvo žinoma, kad V. P. veikė viršydamas įgaliojimus, prieš įgaliotojo interesus, elgėsi nesąžiningai, todėl neturėjo teisės sudaryti sutarties ir siekė sau asmeninės naudos. Sutartis turi būti pripažinta negaliojančio ab initio ir pritaikius restitucijos institutą ginčo turtas natūra turi būti gražintas ieškovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020-02-05 sprendimu M. T. ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš M. T. 23,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas nekilnojamajam daiktui ginčo žemės sklypui. 8. Teismas atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ir išduoto įgaliojimo turinį, darė išvadą, kad ieškovą ir atsakovą V. P. iki ginčo siejo pasitikėjimo santykiai, nes įgaliojimas patvirtina, kad atsakovui buvo suteikti platūs įgaliojimai atlikti veiksmus ieškovo vardu, o pats įgaliojimas išduotas 10 metų terminui. 9. Teismas vertino, kad atsakovas V. P. sudarydamas ginčijamą pirkimo - pardavimo sandorį su I. T., neperžengė jam suteiktų įgalinimų ribų, CK 1.92 ir 2.136 straipsnių nuostatų nepažeidė. Nors atsakovui buvo suteikti įgaliojimai pakeisti žemės sklypo tikslinę paskirtį, tačiau paskirtis buvo nepakeista ne dėl jo kaltės. Teismas pasisakė, kad atsakovo nurodomas aplinkybes, kad minimas sklypas patenka į saugomų teritorijų sritį ((duomenys neskelbtini)), kurioje draudžiama keisti pagrindinę žemės paskirtį, patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos raštas. 10. Teismas ieškovo argumentus, kad aptarta sklypo pardavimo kaina buvo 99 000 Eur, laikė neįrodyta. Pažymėjo, kad 2018-02-20 tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodyta, kad skelbime nurodoma turto kaina yra 9 900 Eur. 11. Teismas sprendė, kad negalint pakeisti ginčo sklypo tikslinės paskirties, turto pardavimas už ieškovo nurodomą kainą - 99 000 Eurų sumą tampa nerealus. Juolab, kad (duomenys neskelbtini) publikuotas skelbimas dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti ginčo sklypą už 2500 Eur kainą, nesudomino su ginčo sklypu besiribojančių kitų sklypų savininkų. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog asmenys siekė įgyti ginčo turtą už kainą, kuri yra didesnė nei ginčo sandorio, neįrodyta. 12. Teismas pažymėjo, kad įgaliojime nenumatyta jokia ginčo turto pardavimo sąlyga, kainos suderinimas, informacijos pateikimo įgaliotojui procedūra bei kiti svarbūs nurodymai, kurie ieškovui būtų leidę išvengti įvairių nepageidaujamų pasekmių. Priešingai, įgaliojime nurodyta, kad atsakovas įgaliojamas parduoti turtą už savo nuožiūra aptartą kainą. 13. Teismas atsižvelgęs į ginčo turto vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, į jo vertę ieškovo įsigijimo metu, sprendė, kad vertinti, jog turtas parduotas už ženkliai mažesnę vertę nėra pagrindo. 14. Teismas pasisakė, kad byloje įrodymų paneigiančių atsakovo I. T. sąžiningumą nepateikta, o pagal teisinį reglamentavimą dukros sugyventinis nepatenka į artimųjų giminaičių sąrašą. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad ginčo sklypą įgijęs I. T. yra atsakovo V. P. dukros sugyventinis, nėra įrodyta. Nors teismo posėdžio metu liudytojais apklausti S. V., V. K., S. J. nurodė, kad matė kartu atvažiuojančius pas atsakovą V. P. jo dukrą su I. T., jų santykiai atrodė, draugiški, jie kartu vyko į keliones, tačiau objektyvių duomenų, V. P. dukros ir I. T., valia buvo sukurti faktinius šeiminius santykius, byloje nėra pakankamai. Kita vertus, bendravimas galimas ir dėl kitų priežasčių, nes V. P. dukra ir I. T. buvo klasiokai. 15. Nors atsakovas V. P. nurodė, kad perdavė pinigus gautus už žemės sklypą ieškovui, o šis tai neigia, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas galbūt neperdavė pinigų ieškovui nedaro ginčo sandorio negaliojančiu, nes pardavėjas bendrais pagrindais gali reikalauti sumokėti parduoto turto kainą kartu su palūkanomis, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 16. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-05 sprendimą ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismo nustatytos aplinkybės ir išvados yra prieštaringos, nenuoseklios ir nelogiškos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. P. net nesikreipė į įgaliotas institucijas dėl žemės paskirties pakeitimo, nesudarė sutarties su žemėtvarkos dokumentą galėjusiu parengti matininku, ir ginčo sklypą pardavė beveik keturiasdešimt kartų mažesne kaina, nei buvo sutarta. 18. Atkreipia dėmesį, kad sklypas ribojasi su sklypu, kuriame yra benzino kolonėlė, todėl (duomenys neskelbtini) atsakymas dėl negalimumo pakeisti žemės paskirtį šioje teritorijoje, kelia abejonių. Kita vertus, apie tokią situaciją įgaliotinis ieškovo neinformavo. 19. Mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo sutarties turinį dėl sklypo kainos, nes (duomenys neskelbtini) skelbimuose nurodoma parduodamo sklypo kaina yra vienoda – 99 000 Eur, nors yra numatyta keitimo galimybė, o taip pat išskiriama ir aro kaina - 1941 Eur, todėl klaidos tikimybė atmestina. 20. Apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo norimos kainos už žemės sklypą nerealumo, laiko nepagrįstomis, o tai, kad NŽT teikiant siūlymą dėl ginčo sklypo pardavimo už 2500 Eur, nesusidomėjo kaimyninių sklypų savininkai, neįrodo, kad ieškovo norima kaina nereali. 21. Mano, kad įgaliotojo ir įgaliotinio susitarimas atsispindi įgaliojime, nes jame aiškiai nurodyta, jog pirma įgaliotinis turi parengti žemės sklypo detalųjį planą, pakeisti paskirtį, o tik paskui parduoti sklypą. Kita vertus, teismas nevertino jog įgaliojime yra įtvirtina, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamas už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Apie tai, kad atsakovas faktiškai jį apgavo, netinkamai vykdė įgaliotinio pareigas, pažeidė pavedimą, ieškovas sužinojo tik po to, kai pavedimas buvo įvykdytas. 22. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendime dėstomas vertinimas dėl sklypo vertės (dovanojimo ieškovui ar masinio vertinimo metu), yra siurprizinio pobūdžio, nes šie klausimai nagrinėjant bylą nebuvo akcentuojami ir teismas nesiūlė įrodinėti tikrosios žemės sklypo vertės, ar CPK 212 straipsnio tvarka skirti ekspertizę. 23. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo I. T. sąžiningumo. Šio atsakovo sąžiningumo klausimas restitucijos taikymo kontekste nėra aktualus. Kita vertus, šis atsakovas yra pažįstamas su V. P., tikėtinai su jo dukra yra pora, kas yra reikšminga vertinant V. P. veiksmus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad I. T. žinojo, kad atsakovas V. P. veikia viršydamas įgaliojimų ribas, tačiau teismas šiuos duomenis vertino netinkamai, neatsižvelgė ir į abiejų atsakovų pozicijų šiuo klausimu nenuoseklumą. 24. Apelianto įsitikinimu, sandoris buvo fiktyvus, I. T. veikė kaip statytinis, kadangi V. P. pats su savimi sandorio sudaryti negalėjo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad V. P. taip pinigų už parduotą žemės sklypą ir neatidavė, dėl ko pažeidė įgaliotinio pareigas perduoti viską ką gavo įgaliojimo pagrindu. 25. Mano, kad teismas netinkamai taikė CK 1.92 ir 2.133 straipsnių nuostatas, jas tik deklaratyviai paminėdamas, bet neatlikdamas faktinio taikymo ginčo teisiniams santykiams. Be to, teismas netaikė CK Šeštosios knygos „Prievolių teisė“, IV dalies „ Atskiros sutarčių rūšys“, XXXVI skyriaus normų dėl įgaliotinio pareigų ir nesilaikė šiuo klausimu kasacinio teismo praktikos. 26. Teigia, kad V. P., pažeisdamas tiek teisės normas, tiek susitarimą su įgaliotoju, veikė siekdamas vykdyti pavedimą ne tokiu būdu, kas atitiktų įgaliotojo interesus, o kad faktiškai jį apgautų ir pasipelnytų jo sąskaita. 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti ginčijamą teismo sprendimą nepakeistu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. 28. Nurodo, kad ieškovas su juo buvo draugai, įgaliojimas išduotas tam, kad ieškovui būnant dažnai užsienyje, jis už ieškovą galėtų sudaryti ginčo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Atsakovas veikė tik su ieškovo žinia. Ieškovas žinojo, jog jis nėra profesionalus nekilnojamojo turto pardavėjas, neturi reikiamos patirties, jog galėtų įvertinti, suprasti visą žemės paskirties keitimo procedūrą, kai sklypas yra saugomoje teritorijoje, juo labiau savivaldybės raštų apskundimo tvarką, teisminę ieškovo teisių gynybą esant neigiamam institucijų atsakymui apie sklypo paskirties keitimo negalimumą. 29. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atsikirtimus, o nesutikimą su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis grindžia deklaratyvia nuomone. Atkreipia dėmesį, kad tik apeliaciniu skundu ieškovas permeta įrodinėjimo naštą dėl ginčo turto rinkos kainos atsakovui, kuris, jo įsitikinimu, turėjo įrodinėti realią turto rinkos kainą. Šio turto nepanoro įsigyti nei vienas pirkėjas nei už 9 900 Eurų, nei už 2 500 Eurų kainą. Ieškovas neteikė įrodymų, kad jo turtas vertas 99 000 Eur. Ieškovas tokį kainos dydį laiko realiu tik todėl, jog netoli jam priklausiusio turto, kitas sklypas yra parduodamas už panašią kainą, nepaisant fakto, jog jis nesėkmingai pardavinėjamas jau apie 4 metus ir nesigilinant į panašaus sklypo dydį, vietą, paskirtį. Ieškovas neteikė jokio rašytinio įrodymo, galinčio paneigti atsakovo argumentus dėl ginčo turto vidutinės rinkos kainos, todėl laikyti šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvadą siurprizine, nėra pagrindo. 30. Atsakovo nuomone, įgaliojimas imperatyviai ir neginčijamai nenurodė jo pareigos tik pakeitus turto tikslinę paskirtį jį parduoti, ir juo labiau už ieškovo nurodytą sumą. Ieškovas patvirtino, kad įgaliojimo turinys jam buvo suprantamas. Atkreipia dėmesį, jog apeliaciniu skundu išreiškiamas nepasitikėjimas notare, sudariusią įgaliojimo tekstą, tačiau ieškovas nutyli, jog (duomenys neskelbtini) dieną pas tą pačią notarę su mama sudarė ginčo turto dovanojimo sutartį. 31. Be to, ieškovas įgaliojimą panaikino praėjus tik pusei metų po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tad atsakovo nuomone, jei jis būtų prieštaravęs pirkimo – pardavimo sandoriui, atitinkami veiksmai ir įtarimai atsakovui būtų buvę pareikšti dar po skelbimų pateikimo. 32. Pabrėžia, kad tai jog atsakovo dukra su I. T. buvo klasiokai, nedaro sandorio negaliojančiu, juo labiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog jo dukrą su šiuo atsakovu sieja bendras gyvenimas, todėl apelianto argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra nepagrįsti. 33. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nė viena iš sandorio negaliojimo pagrindų. Sandoris, atsižvelgiant į suteiktą įgaliojimo turinį neprieštarauja ieškovo interesams, įgaliotinis veikė suteikto įgaliojimo ribose ir turint ieškovo pritarimą. 34. Atsakovas I. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 35. Nurodo, kad atsakovas I. T. partnerystės pagrindais gyvena su kita moterimi, todėl ieškovo teiginiai dėl neva kitokių jo asmeninio gyvenimo santykių (su atsakovo V. P. dukra) yra melagingi ir nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą įrodinėjo liudytojų paaiškinimais, ir neteikė prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo. Atsakomybė dėl įrodymų rinkimo negali būti perkelta nei kitai, oponuojančiai pusei, nei bylą nagrinėjančiam teismui. 36. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nei ieškiniu, nei dubliku, nei teisminio nagrinėjimo metu ne tik, kad neginčijo, kad šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina neatitinka rinkos kainos, tačiau priešingai, jis tą faktą pripažino. Apelianto kritiką teismui, kad šis neva turėjo pasiūlyti ar net ex officio skirti teismo ekspertizę byloje, atsakovas laiko nepagrįsta. Ieškovas proceso metu naudojosi profesionalia teisininko pagalba, o bylos pobūdis nesuteikia teismui teisės veikti aktyviai ir įrodymus rinkti savo iniciatyva. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 37. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. (duomenys neskelbtini) patvirtintu įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo V. P.: tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu atstovauti jo interesams atitinkamose įstaigose <...>, tvarkant visus dokumentus ir reikalus, susijusius su minėto žemės sklypo išsaugojimu bei priežiūra, mokėti priklausančius mokesčius, tvarkyti minėto žemės sklypo eksploatavimo reikalaus, gauti ir pateikti visus tuo tikslu reikalingus dokumentus, rašyti jo vardu prašymus ir pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; įgaliojimu atsakovui pavesta parengti atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti M. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamose institucijose, gauti nuosavybės dokumentus, atlikti kadastrinius, geodezinius topografinius ir kitokius matavimus, paruošti žemės sklypo planus, būti ieškovo atstovu visose valstybinėse ir/ar privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, žemėtvarkos skyriuje, savivaldybės institucijose, savo nuožiūra priimti visus reikiamus sprendimus, tvirtinant ieškovo žemės sklypo detaliuosius planus <...>, savo nuožiūra priimti visus reikiamus sprendimus, susijusius su detaliųjų planų rengimu, dalyvauti rengiant žemės sklypo matavimo darbus (<...>), detaliojo plano sudaryme, derinant žemė sklypo ribas, tuo tikslu daryti ieškovo vardu pareiškimus, prašymus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus, gauti ir mokėti pinigus, už ieškovą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemė sklypą <...>, tuo tikslu užsakyti ir gauti visas pažymas ir kitus reikiamus dokumentus dėl šio turto pardavimo <...>, pasirašyti šio turto pirkimo – pardavimo sutartį <...>, gauti pinigus už parduotą turtą <...>, sumokėti reikiamus mokesčius, už ieškovą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; atstovauti ieškovui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, deklaruojant turtą ir pajamas <...>. Įgaliojime nurodyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įgaliojimas išduotas dešimties metų terminui iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. P., atstovaujamojo M. T. vardu (duomenys neskelbtini) sudarė su I. T. ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas perleistas atsakovo I. T. nuosavybėn už 2500 Eur. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad pirmiau paminėtą įgaliojimą naikina. 39. Išnagrinėjus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą, atsiliepimus į jį bei byloje esančius duomenis, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau išdėstytas išvadas padarė neatskleidęs nagrinėjamos bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes bylą reiktų išnagrinėti iš naujo visiškai visa apimtimi ir išspręsti klausimus, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė, nesvarstė ir jokio vertinimo skundžiamame sprendime neatliko. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-05 sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 40. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sandorio sudaryto per atstovą, galiojimo. 41. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata yra ypatingai reikšminga, nes atstovo sudarytas sandoris kito asmens - atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalys). 42. Sprendžiant, ar sudarydamas ginčijamą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovo vardu, atsakovas V. P. neperžengė jam suteikto įgaliojimo ribų ir ar veikė atstovaujamojo interesais, pirmiausia svarbu įvertinti išduoto įgaliojimo turinį. Šiuo atveju, kaip pagrįstai teigia apeliantas yra reikšmingos ir sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje, t.y., kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai; turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. 43. Įgaliojimo tekstas ir atsakovui suteiktų įgalinimų pobūdis yra išskirstytas į keturias grupes: tvarkyti ir valdyti ginčo žemės sklypą; atlikti būtinus veiksmus žemės sklypo tikslinei naudojimo paskirčiai pakeisti; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ginčo sklypą; atstovauti ieškovą VMI deklaruojant turtą ir pajamas ir atlikti kitus su šiuo klausimu susijusius veiksmus. 44. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakęs, kad įgaliojimu atsakovui V. P. buvo suteikti platūs įgalinimai atlikti veiksmus ieškovo vardu, o pats įgaliojimas išduotas 10 metų laikotarpiui, šiuo dokumentu suteiktus atstovui įgalinimus vertino ne sistemiškai, pagal aiškiai išskirtas grupes, jų logišką ir nuoseklų eiliškumą, o selektyviai, akcentuodamas tik vieną iš atstovui suteiktų teisių – parduoti ginčo sklypą, visiškai ignoruodamas ir tą faktą, kad 10 metų įgaliojimo terminas, nepagrindžia, jog ieškovas siekė žemės sklypą bet kokia kaina parduoti kuo skubiau. 45. Ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas V. P. buvo įgaliotas pakeisti ginčo sklypo tikslinę paskirtį ir tuomet parduoti jį už aptartą 99 000 Eur sumą. 46. Atsižvelgiant į suteiktų įgaliojimų atsakovui apimtis ir šalių susitarimo dėl sklypo tikslinės paskirties pakeitimo, kurio neneigia ir pats atsakovas, turinį, teismas turėjo ne vertinti kas kaltas, kad žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista, o tikslinti atsakovo pareigą įrodinėti kokių veiksmų jis, gindamas atstovaujamojo interesus ir teises, ėmėsi dėl žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimo. Juolab, kad įgaliojimas buvo išduotas net (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui per kurį kardinaliai gali pakisti ir nekilnojamojo turto, esančio ir saugomoje teritorijoje, situacija. Kita vertus, teismas visiškai ignoravo atstovaujamojo valinį aspektą, t.y., ar sklypo pardavimas tokiomis sąlygomis, kokiomis jis buvo parduotas atsakovui I. T. atitiko įgaliotojo valią ir interesus. 47. Teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, atsakovas, pripažinęs, kad už tikslinės paskirties pakeitimą jam buvo pažadėtas 10 000 Eur atlygis bei akcentuodamas ieškovo skolinius įsipareigojimus jam, tenurodė, kad vykdydamas susitarimą dėl sklypo tikslinės paskirties pakeitimo jis nuėjo pas pažįstamą matininką (duomenys neskelbtini). Pastarasis, susipažinęs su situacija paaiškino, kad šis reikalas „užšaldytas“ 10-15 metų dėl teritorijai, kurioje jis yra, taikytinų apribojimų. 48. Po ieškinio pateikimo iš (duomenys neskelbtini) gautas raštas, priešingai nei vertino skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nepatvirtina, kad atsakovas, kaip ieškovo atstovas, būtų apskritai į šią instituciją kreipęsis dėl galimybės keisti ginčo sklypo tikslinę paskirtį ar domėjosi šio klausimo galimais sprendimo būdais perspektyvoje. Kita vertus, iš rašto turinio akivaizdu, kad šiai institucijai atsakovo atstovas teikė prašymą ir jo priedus - dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas šį raštą priėmė, neatsižvelgdamas į tai, kad nėra aišku kokiu tikslu jis išduotas, į kokį prašymą atsakant ir pan. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors realių veiksmų dėl tikslinės žemės sklypo paskirties pakeitimo, teismas turėjo tikslinti jo pareigą įrodinėti šią aplinkybę. 49. Taip pat reikšminga ir tai, kad atsakovo V. P. pozicija dėl ginčo sklypo aptartos su įgaliotoju kainos prieštaringa. Atsiliepime į ieškinį atsakovas atsikirtinėjo, kad jis ne tik bandė keisti sklypo tikslinę paskirtį, bet ir padedant nekilnojamojo turto brokeriams daugiau nei metus pardavinėjo sklypą. Neigdamas ieškovo argumentus dėl jo siekio mažesne kaina įgyti ieškovo turtą ir vėliau jį parduoti brangiau, atsakovas nurodė, kad jis dėjo visas įmanomas pastangas rasti pirkėją už kuo didesnę kainą, nes priešingu atveju ne tik, kad nebūtų ieškojęs pirkėjų, tačiau ir nebūtų bandęs parduoti sklypą už 99 000 Eur. 50. Teisminio proceso metu atsakovo pozicija dėl aptartos kainos kito ir teismas šių prieštaravimų nepašalino. Atsakovas V. P. teikdamas paaiškinimus jau nurodė, kad buvo susitarta ne dėl 99 000 Eur, o dėl 9 900 Eur pardavimo kainos, tokius savo argumentus grindė klaida nurodant skelbime kainą ir (duomenys neskelbtini) sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartimi. Kaip patvirtina bylos duomenys (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įgaliojimo išdavimo, atsakovo V. P. iniciatyva per nekilnojamojo turto brokerį internetinėje svetainėje buvo patalpintas ginčo sklypo, kaip komercinės paskirties, pardavimo skelbimas, nurodant, būtent 99 000 Eur kainą. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad atsakovo tik su rašytiniais paaiškinimais (duomenys neskelbtini) pateikta tarpininkavimo paslaugų sutartis kelia abejonių dėl savo autentiškumo, todėl pirmosios instancijos teismas tokiu dokumentu grįsti savo daromų išvadų, neturėjo pagrindo. Akivaizdu, kad profesionalus brokeris, neteisingai – net 10 kartų didesnę nei sutartyje aptarta, nurodytą skelbime žemės sklypo kainą, būtų netrukus pastebėjęs. Juolab, kad tai prieštarautų tiek brokerio, tiek užsakovo interesui surasti pirkėją. 51. Kita vertus, teismas, vertindamas atsakovų veiksmus sąžiningumo aspektu, neatsižvelgė į tai, kad tas pats brokeris pardavinėjo ginčo sklypą būtent už 99 000 Eur, patalpindamas (duomenys neskelbtini) redaguodamas analogiško turinio skelbimą. Teismas nesiaiškino kodėl pirmuoju atveju, atsakovo vertinimu, buvo padaryta klaida nurodant ginčo sklypo kainą, o tik perėjus žemės sklypo nuosavybės teisei atsakovui I. T., sklypo kaina – 99 000 Eur jau nebeprieštaravo kainos realumo kriterijui. Atsakovas V. P. nurodė, jog tai tas pats skelbimas tik dar publikuojamas po ginčo pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau jo įkėlimo data skiriasi. Tad teismas turėjo išsiaiškinti atsakovo I. T. poziciją šiuo klausimu, nes būtent jis skelbimo patalpinimo metu jau buvo sklypo savininkas. 52. Pasisakant dėl ieškovo pareigos įrodinėti, savo argumentus dėl ginčo turto pardavimo per maža kaina, pažymėtina, kad ieškovas šią aplinkybę visgi grindė ne tik žodinio susitarimo su atsakovu turiniu, bet ir rašytiniais įrodymais – atsakovo iniciatyva patalpintais šio turto pardavimo skelbimais, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos duomenimis atsižvelgė nepakankamai. Kita vertus, šiuo atveju ginčo turtas nėra realizuotas, jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovas nereikalauja už jį sumokėti piniginės kompensacijos, nes siekia atgauti turtą natūra, o kainos aspektą nurodo kaip reikšmingą vertinant atsakovų sąžiningumą. Nors sutiktina su atsakovais, kad teismas savo iniciatyva tokio pobūdžio byloje, kai CPK nenumato aktyvaus teismo vaidmens, skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, pagrindo neturėjo, tačiau priminti pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir siūlyti teikti ginčo sklypo rinkos kainos įvertinimui reikšmingus duomenis, idant būtų teisingai išspręstas šalių ginčas, teismas turėjo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). 53. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad ieškovas savo poziciją grindė ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatytų įgaliotinio pareigos - įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, pažeidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš esmės nepasisakė. 54. Atstovavimo teisinių santykių reglamentavimo pagrindinis tikslas - apsaugoti atstovaujamojo interesus, o atstovaujamojo interesai gali būti pažeisti atstovui sudarant sandorius atstovaujamojo vardu su jo (atstovo) artimaisiais giminaičiais, kurių sąvoka, be artimųjų giminaičių, išvardytų CK 3.135 straipsnyje, be kita ko apima ir sugyventinį. Šiuo atveju, tiek ieškovas, tiek jo į bylą pakviesti liudytojai nurodė aplinkybes dėl atsakovo I. T. ir atsakovo dukros (duomenys neskelbtini) santykių, tačiau teismas, išklausęs ir atsakovo V. P. ir I. T. atstovo paaiškinimus sprendė, kad duomenų jog šių asmenų valia buvo sukurti faktinius šeimos santykius, byloje nėra pakankamai. 55. Atsakovo I. T. statusas, CK 3.135 straipsnio kontekste, kito atsakovo atžvilgiu šioje byloje turi ypatingos reikšmės. Klausimas dėl I. T. santykių su kito atsakovo dukra, kaip ir pripažino jo atstovas teisme, yra per daug asmeninio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovo dalyvavimą byloje būtinu, bei tik tokiu atveju spręsti ar šis asmuo yra ar nėra artimais asmeniniais ryšiais su atstovu susijęs asmuo bei ar tai gali būti vertinama kaip interesų konfliktas atstovavimo teisiniuose santykiuose. 56. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pirmiau aptartu (CK 6.760 straipsnio 1 dalis) aspektu reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovas V. P. galimai neperdavė net ir tos 2500 Eur sumos, kuria deklaruoja gavęs, kaip atsiskaitymą pagal ginčo sutartį. Teismo nurodytos teisės normos, kuriomis neva remiantis ieškovas galėtų bendrais pagrindais (CK 6.314 straipsnio 5 dalis) reikalauti sumokėti parduoto turto kainą kartu su palūkanomis, negali būti taikytinos ginčytinai situacijai jau vien dėl to, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog pirkėjas už ginčo sklypą atstovui yra sumokėjęs, o CK 6.345 straipsnio 1 dalies norma apskritai taikytina kilnojamųjų daiktų įsigijimo atveju. 57. Aplinkybė, jog atsakovui V. P. buvo suteikti platūs įgalinimai, susiję su disponavimu ginčo turtu net (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui, buvo nulemta šalis siejusių santykių fiduciarumu, įgaliojimu siekiamo rezultato bei įstatymuose įtvirtintais saugikliais, ribojančiais įgaliotinio teisę piktnaudžiauti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo V. P. draugiški santykiai truko ilgiau nei 15 metų, atsakovas V. P. jau ne pirmą kartą padėjo ieškovui klausimais susijusiais su nekilnojamuoju turtu (pavyzdžiui, būtent jis surado notarę, pas kurią buvo sudarytas ginčo sklypo dovanojimo sandoris M. T.), tad ieškovui, kuris nėra nei profesionalus teisininkas, nei nekilnojamojo turto specialistas, kelti aukštesnius protingumo ir rūpestingumo standartus, pasirašant notaro parengtą įgaliojimą, susijusių su jo nekilnojamuoju turtu, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad protingai ir rūpestingai veikdamas ieškovas privalėjo pasirūpinti neigiamų sau pasekmių atsiradimo rizikos minimalizavimu, neatitinka bylos konteksto. 58. Tik nustačius įgaliojimu suteikto pavedimo pobūdį ir mastą, įvertinus atstovo veiksmus iki ginčijamo sandorio sudarymo ir po jo, atstovo santykį su turto pirkėju, galima spręsti apie tai ar ginčijamas sandoris sudarytas nesant interesų konflikto ir neperžengiant įgaliojimu apibrėžtų įgalinimų, todėl šis klausimas turi būti iš naujo tiriamas ir vertinamas, be kita ko tikslinant ir šalių pareigą įrodinėti (CPK 179 straipsnio 1 dalis) 59. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių bylos esmei atskleisti, padarytos materialinės ir procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę ir tinkamai ištirti įrodymus ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nustatyti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 60. Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimų į jį argumentų nepasisakytina. 61. Naikinant sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria : Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-05 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė