Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-10-31 · Civilinė byla Nr. 2VP-3607-722/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
2VP-3607-722/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Kreditorius
UAB „Jonavos paslaugos“
Civilinė byla Nr. 2VP-3607-722/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1.1; 3.5.1.11.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 31 d.JonavaJonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ ir palikimą priėmusiam asmeniui A. S., dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė R. M. prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01706 mirus skolininkei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skolininkę pakeisti jos turtą paveldėjusiu A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja nurodė, kad jos kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/07/01706 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. S. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Skolininkė 2008-06-27 mirė. Mirusiosios J. S. palikimą priėmė A. S..

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ir pateikta vykdomąja byla nustatyta, kad antstolės Ramunės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01706 vykdomas išieškojimas pagal 2007-10-22 Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-542-722/2007 dėl 1 200,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. S. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai.

Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro ir antstolės pateiktos vykdomosios bylos duomenimis, skolininkė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2008-06-27. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimą po J. S. mirties priėmė jos sūnus A. S..

Mirusiosios J. S. vardu registruotas turtas: 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2,3345 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., kurio daiktinės teisės neįregistruotos, nurodytas naudotojas – mirusioji J. S..

CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Aiškindamas CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 str. prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal CPK 596 str. būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo CK 5.63 str. prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Aiškindamas CK 5.62 str. tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 str. įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad palikimą priėmusiam asmeniui apie pradėtą išieškojimą J. S. atžvilgiu buvo žinoma, kadangi mirusiajai skolininkei priklausantis turtas ­– 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolės R. M. areštuotas 2008-01-16. Kadangi informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininkės buvo išviešinta, todėl laikytina, kad palikimą priėmęs asmuo buvo tinkamai informuotas apie pradėtą išieškojimą.

CPK 596 str. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jei fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi, procesiniam teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: 1) sprendimu nustatyto teisinio santykio šalies pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusiosios šalies subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui.

Bylos duomenys patvirtina, kad mirusiosios šalies materialines subjektines teises, o tuo pačiu ir procesines teises bei pareigas, A. S., todėl antstolės pareiškimas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo laikytinas pagrįstu ir, vadovaujantis CPK 596 str. 1 d., tenkintinas.

Skolininko teisių bei prievolių perėmėjui išaiškintina, jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių bei prievolių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 335, 596 str., teismas

nutaria:

antstolės R. M. prašymą tenkinti.

Pakeisti vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01706), skolininkę J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusią 2008-06-27, jos teisių ir pareigų perėmėju – A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Deksnienė