Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-272-305/2017 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas), ieškinį atsakovei I. V. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. V., prašydamas pripažinti, kad sutuoktiniai K. V. ir I. V. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki K. V. mirties (duomenys neskelbtini) valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).VĮ Turto bankas ieškinyje nurodė, kad jis atlieka K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei procedūras. Nekilnojamojo turto registre K. V. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilkaviškio rajono 1-ąjį notaro biurą dėl K. V. priklausiusios ½ dalies minėto turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi ginčo turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, notarė pasiūlė VĮ Turto bankui kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl mirusiojo K. V. dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, jog K. V. ir atsakovės I. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nebuvo nutraukta iki pat K. V. mirties. Ginčo turtas buvo įsigyti santuokos metu, todėl pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso bei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių K. V. ir atsakovės I. V. nuosavybė.2017 m. vasario 22 d. atsakovei buvo tinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteiktas ieškinys ir jo priedai, atsakovė įpareigota per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jai dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovei atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovė neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė. Kadangi ieškovė prašo, kad tokiu atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovei už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, pasitarimų kambaryje atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad K. V. ir I. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). K. V. mirė (duomenys neskelbtini), K. V. ir I. V. santuoka iki K. V. mirties nebuvo nutraukta. Santuokos metu K. V. įgijo šį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įregistruotas vieno jo vardu: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). K. V. sutuoktinė I. V. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą nei dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, nei dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą. VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarą, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą K. V. turtui. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsisakymo atlikti minėtą notarinį veiksmą motyvas – kad pergyvenusio ir mirusio sutuoktinių dalys bendroje nuosavybėje išskiriamos ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajam priklausančią dalį gali būti išduotas tik tada, kai yra išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas, kuris išduodamas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu; šiuo atveju pergyvenusios sutuoktinės I. V. pareiškimo notarė nėra gavusi.Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos ieškiniu, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašais apie K. V. ir I. V., VĮ Turto banko raštu notarui Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, K. V. (duomenys neskelbtini) mirties įrašu Nr. 9, K. V. ir I. V. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašu Nr. 291, Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad K. V. palikimo niekas nepriėmė, todėl paveldėjimo teisė į mirusio K. V. nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei. Tačiau notaras atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas Konstantino Varnagirio ir Ilonos Varnagirienės santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio (Konstantino Varnagirio) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nors nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – esantį (duomenys neskelbtini), K. V. nuosavybės teise įgijo iki CK įsigaliojimo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl vadovaujantis šia nuostata, nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu. CK 3.87 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nors CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, ši norma taikoma tik, kai turtas registruojamas įsigaliojus CK, o kadangi K. V. vardu nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas iki CK įsigaliojimo, nagrinėjamam atvejui CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma netaikytina. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. O CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.Todėl vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – esantį (duomenys neskelbtini), K. V. ir jo sutuoktinė I. V. įgijo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki K. V. mirties lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovei tenka pareiga atlyginti valstybei šioje byloje jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), ir 1,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovei siuntimu, iš viso 32,29 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1, 2 dalimis, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad sutuoktiniai K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki K. V. mirties (duomenys neskelbtini) valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 32,29 Eur (trisdešimt du eurus 29 ct) išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.