Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-05-06 · Administracinė byla Nr. I3-861-289/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-06Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
I3-861-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02382-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
B. P., L. R., I. D.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Atsakovas
Šiaulių apygardos prokuratūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-861-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02382-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjams B. P. ir L. R.,atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei Ritai Dabužinskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Olegui Lago,

nedalyvaujant pareiškėjai I. D.,

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos per ZOOM būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą skundą atsakovei Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl skundžiamų aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“, kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams, dirbantiems (duomenys neskelbtini), nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10673.

Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rašte (sprendime) Nr. 17.9- nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė ir jai pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus, išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui. Generalinės prokuratūros nuomone, darbo grupės išvada parengta nuodugniai išanalizavus prokuratūros veiklos procesus ir įvertinus įvairių kriterijų ir aplinkybių visumą, o joje išdėstyti siūlymai yra motyvuoti, paremti pagrįstais argumentais, nuoseklia priežasčių ir pasekmių analize. Išvadai pritarta ir ji įgyvendinama. Rašte primenama, kad, be kita ko, informacija apie šioje darbo grupėje svarstomas prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes buvo pateikiama prokuratūros bendruomenei prokuratūros intranete bei viešinama internete https://www.prokuraturos.lt/lt/ naujienos/prokuraturos-aktualiios/darbo-grupes-posedziuose-analizuojama-ir-diskutuojama-del-efektyvesnes-prokuraturos-veiklos/6846, o 2020-06-03 prokuratūros intranete buvo pateikta darbo grupės išvada, su kuria galėjo susipažinti visi prokurorai ir prokuratūros darbuotojai. Papildomai atkreiptas dėmesys, kad prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės - apygardų prokuratūros. Apygardų prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai. Dešimt apylinkių prokuratūrų - teritoriniai padaliniai, vykdantys veiklą tam tikrose priskirtose teritorijose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose 38 vietovėse (toliau - darbo vietos nutolusiose vietovėse). Nuo 2020-10-01 atsisakoma 19 darbo vietų nutolusiose vietovėse, todėl klaidinga teigti, kad naikinamas padalinys. Rašte nurodyta, kad dėl kompensavimo mechanizmų bei nuotolinio darbo svarbu pažymėti ir šias aplinkybes: 1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Išlaidų, susijusių su laikinu prokuroro perkėlimu, kompensavimo taisyklių ir Prokuroro patirtos turtinės žalos dėl jo tarnybos atlyginimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3 papunktį prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportą tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu, gali būti kompensuojamos ne didesnės negu 5 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi (šiuo metu tai būtų 195 eurai). Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta, kad prokurorui, kuris naudojasi netarnybiniu automobiliu tarnybos reikmėms, kompensuojamos 0,2 euro už kilometrą dydžio netarnybinio automobilio amortizacijos išlaidos, t. y. dešimt kartų daugiau, negu buvo numatyta iki šiol (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro - 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1-147, 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 1-284). 3. Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-135 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytos lankstesnės nuotolinio darbo organizavimo sąlygos ir paprastesnė leidimų dirbti nuotoliniu būdu suteikimo tvarka sudaro realias sąlygas tinkamai vykdyti prokuratūros funkcijas vietovėse, kuriose siūloma atsisakyti prokurorų ir prokuratūros personalo tarnybos (darbo) vietų bei patalpų. 4. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-153 „Dėl darbo laiko prokuratūroje nustatymo“ nustatyta galimybė teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, generalinio prokuroro sprendimu, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, reikalavimų, pagal poreikį nustatyti atskirą darbo grafiką (1.3 papunktis). Taip pat generalinio prokuroro sprendimu teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti leidžiama individualiai pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laiką su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti (nuo 12.00 val. iki 12.45 val.): pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais darbą pradėti nuo 7 val. iki 9 val. ir baigti nuo 16 val. iki 18 val., o penktadieniais darbą pradėti nuo 7 val. iki 9 val. ir baigti nuo 14 val. 45 min. iki 16 val. 45 min., atitinkamai darbo laiką skaičiuojant nuo darbo laiko pradžios, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos privalomos kasdieninės darbo laiko trukmės (1.5 papunktis). Išvadoje prokuratūros kancleriui pavesta užtikrinti prokuratūros naudojamų patalpų vietovėse, kuriose po darbo organizavimo pokyčių (pagal siūlymų 1.1 ir 1.2 papunkčius) bus nustatyta prokurorų tarnybos vieta ar į kurias bus perkeltas prokuratūros personalas, įrengimą ir tarnybos (darbo) vietų tinkamą paruošimą (3.2.1 papunktis), užtikrinti esamo tarnybinio transporto efektyvesnį naudojimą po galimo tarnybos vietų sustambinimo, kad kiekvienai sustambintai tarnybos vietai būtų priskirta bent po vieną tarnybinį automobilį, o vietovėse, kuriose teikiamos pavėžėjimo paslaugos, organizuoti viešojo konkurso dėl tokių paslaugų įsigijimo skelbimą (3.2.2 papunktis), inicijuoti bendradarbiavimo su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarimą, kuriame būtų aptartas prokurorų kabinetų policijos įstaigų naudojamose patalpose (vietovėse, kuriose siūloma atsisakyti prokuratūros patalpų) įrengimas ir siekti, kad toks susitarimas būtų pasirašytas (3.2.4 papunktis). Rašte pažymėta, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto aiškinamajame rašte dėl Rekomendacijos 18 punkto nurodoma, kad „tilto“ tarp teisėjo ir prokuratūros pareigūno funkcijų galimybė remiasi vienų ir kitų uždavinių papildymo pobūdžio nustatymu bei garantijų, suteikiamų atsižvelgiant į kvalifikaciją ir statusą, panašumu“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra siekia ir toliau įgyvendinti „tilto“ tarp teismų ir prokuratūros sistemų diegimą (bendro kvalifikacinio egzamino idėja, laisvesnis judėjimas tarp dviejų sistemų ir kt.), todėl mano, kad ir šiuo aspektu svarbios ir Valstybės kontrolės paskelbtos 2020-06-22 valstybės audito atskaitos Nr. VAE-5 apie Lietuvos teismų sistemą išvados (toliau - Išvados), kuriose, be kita ko, nurodyta, kad „Tarptautinė praktika rodo, kad vienas iš būdų teismams veikti efektyviai - teisėjų specializacija. Šio audito rezultatai rodo, kad 30 proc. apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas: tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir administracinių nusižengimų bylas. Specializacijos galimybes riboja tai, kad 57 proc. apylinkių teismo rūmų yra po 5 ir mažiau teisėjų. Nustačius specializaciją nepavyktų užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos iš anksto žinomam teisėjui. Tai, kad specializacija pasiteisina, rodo ir faktai: teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, panaikintų ir į pirmąją instanciją nagrinėti grąžintų civilinių bylų dalis 2018— 2019 m. buvo ~15,5 proc. didesnė negu teismuose, kuriuose specializacija nustatyta. Teisėjų specializacijos nustatymo tikslas - atitinkamos kategorijos bylų nagrinėjimo kokybės gerinimas, organizacinių prielaidų tinkamam teismo procesui sudarymas, efektyvus teismo darbo organizavimas (57 p.). Pagrindinė priežastis, ribojanti teisėjų specializacijos galimybes, yra mažas teisėjų skaičius apylinkių teismo rūmuose, nes nustačius specializaciją nebus galimybės užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui: 57 proc. (28 iš 49) apylinkių teismo rūmų nustatytas 5 ir mažesnis teisėjų skaičius; iš jų 32 proc. (9 iš 28) šių teismo rūmų nustatytas 3 teisėjų skaičius (61 p.). Dėl šios priežasties daugiau nei pusėje šalies teritorijos veikiančių apylinkės teismų tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir (ar) administracinių nusižengimų bylas (62 p.). Besispecializuojantis teisėjas gali susitelkti į tam tikrą teisės sritį, dėl to gali greičiau priimti kokybišką sprendimą. 79 proc. (15 ir 19) audito metu apklaustų teismų nurodė, kad teisėjų specializacija turi įtakos bylų nagrinėjimo trukmės mažėjimui ir kokybės gerėjimui - bylos operatyviau paskiriamos nagrinėti, užtikrinamos išsamesnės konkrečios teisės šakos žinios. Teismų nuomone, specializacijos nustatymas padeda formuoti nuoseklią teismų praktiką konkretaus pobūdžio bylose (63 p.). Specializacija turi įtakos ir sprendimų stabilumui (...) (64 p.). Be kita ko, Išvadose akcentuotas ir poreikis racionaliai panaudoti valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir (ar) nuomojamas teismų patalpas. Pažymėta, kad darbo grupė tiek savo veikloje, tiek išvadose minėtam klausimui taip pat skyrė pakankamai daug dėmesio. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pažymėta, kad šiuo metu prokuratūroje įgyvendinami siūlymai, kuriais, be kita ko, siekiama įgyvendinti tinkamą prokurorų specializaciją ypatingai nutolusiose darbo vietose bei racionaliai išnaudoti prokuratūros infrastruktūrą. Su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ bei 2020-09-Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rašte (sprendime) Nr. 17.9- nurodytais motyvais kategoriškai nesutinka dėl žemiau išvardintų priežasčių. Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes. 2020-06-01 darbo grupė patvirtino išvadą Nr. 17.9.-6434, kuri tiesiogiai liečia (duomenys neskelbtini) darbo vietą. Šioje išvadoje buvo siūloma nuo 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje atsisakyti darbo vietos (duomenys neskelbtini) mieste ir ją nustatyti Šiaulių mieste. Iš viso buvo numatyta naikinti 20 regioninių apylinkių prokuratūrų. Atitinkamai, prokuratūros Švenčionių padalinys prijungtas prie Vilniaus, Širvintų - prie Ukmergės, Prienų ir Lazdijų - prie Alytaus, Druskininkų - prie Varėnos, Vilkaviškio - prie Marijampolės, Šakių - prie Jurbarko, Gargždų - prie Klaipėdos, Skuodo - prie Plungės, Šilalės - prie Tauragės, Pakruojo - prie Joniškio, (duomenys neskelbtini) - prie Šiaulių, Raseinių - prie Kelmės, Akmenės - prie Mažeikių, Pasvalio - prie Panevėžio, Kupiškio - prie Rokiškio, Anykščių ir Molėtų - prie Utenos, Zarasų - prie Visagino. Apygardų prokuratūrų bei generalinės prokuratūros šis optimizavimas neliečia jokia forma. Minėtoms darbo grupės išvadoms 2020-06-09 pritarė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. Pašilis, kuris rezoliucija pavedė vykdymą generalinio prokuroro pavaduotojui Ž. R.. Šių išvadų pagrindu 2020 m. rugsėjo l d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė įsakymą Nr. V5-9 „ Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“. Pažymėtina, kad šis antras prokuratūros „optimizavimas“ buvo slepiamas nuo prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų, prokuratūros darbuotojai apie darbo grupės posėdžius nieko nežinojo, jie vyko slaptai, o posėdžiuose pagrinde dalyvavo darbdavio atstovai. Komisijos išvados paskelbtos prokuratūros intranete, tai yra uždarame prokuratūros tinklapyje, net ne prokuratūros internetinėje svetainėje, nepateikta oficialiai susipažinti prokurorams, tai leidžia pagrįstai manyti, kad tyliai planuojama įvykdyti teritorinių prokuratūrų naikinimą. Prokuratūros bendruomenė buvo visiškai išstumta iš šio proceso, nors toks planuojamas „optimizavimas“ palietė daugelį teritorinių prokuratūrų darbuotojų. Nebuvo klausiama prokuratūros darbuotojų nuomonės apie planuojamas pertvarkąs. Atkreiptinas dėmesys, kad šis planuojamas prokuratūros „optimizavimas“ buvo slepiamas nuo visuomenės, todėl turi pareigą apie jo galimus padarius ir darbuotojų teisių pažeidimus informuoti masinių informacijos priemonių atstovus bei visuomenę. 2020-06-01 Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes įvertinti išvada Nr. 17.9.-6434 yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi: 1) Darbo grupė nesiekė jai generalinio prokuroro 2019-11-08 iškeltų tikslų. O tiksliau, siekė viešai neįvardinamų tikslų. Darbo grupė ar atskiri jos nariai neturi teisės keisti generalinio prokuroro įsakyme numatytų tikslų, ar savo nuožiūra juos koreguoti, pasirinkti įsakymo vykdymo apimtį. Būtent, minėtu įsakymu darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti visos prokuratūros sistemos optimizavimo galimybes, tačiau duomenys apie visos sistemos optimizavimo galimybes nebuvo renkami (neatliekamas nei vidinis nei išorinis auditas, remiamasi 2003 metų Valstybės kontrolės išvada), nebuvo svarstomas nei vienas pasiūlymas dėl visos sistemos optimizavimo, atitinkamai priimtose išvadose nėra nei vieno punkto dėl visos sistemos optimizavimo. Darbo grupė, pažeisdama Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo reikalavimus nustatė sau kitus tikslus, būtent optimizuoti išskirtinai tik kai kurias mažąsias apylinkių prokuratūras, kuriose nėra vadovų darbo vietų. Pasirinktos optimizuoti apylinkių prokuratūros nėra darbo grupėje dalyvavusių prokurorų darbo vietos ir darbo grupėje nedalyvavo optimizuojamų darbo vietų atstovai, dėl ko buvo užkirsta galimybė apginti savo poziciją. Atitinkamai, darbo grupė, nevykdydama minėto generalinio prokuroro įsakymo, iš principo veikė viršydama įgaliojimus ir neteisėtai, tuo pačiu pažeisdama prokurorų etikos kodekso teisėtumo principą. 2)Darbo grupės veikloje nebuvo užtikrintas darbuotojų, kurių darbo vietos naikinamos, atstovavimas. Priešingai - buvo užtikrinamas atstovavimas tų prokuratūros darbo vietų, kurių optimizavimas realiai nepalies - didžiųjų miestų apylinkių, apygardų, generalinės prokuratūros. Nei vieno iš darbo grupės narių ar jų aplinkos neliečia siūlomos optimizavimo kryptys. Darbo grupė raštu išsakė nuomonę, kad darbuotojai atstovaujami tinkamai, nes juos atstovauja profesinės sąjungos atstovė bei apygardų vadovai. Tačiau savaime aišku, kad vienas profesinės sąjungos atstovas negali niekaip įtakoti proceso - visi jo pasiūlymai atmesti. 3) Tendencingas ir klaidingas duomenų pateikimas viešumoje ir darbo grupės išvadose: pateikiami sprendimui pagrįsti reikalingi duomenys, o nepalankūs nutylimi ar ignoruojami. Darbo grupės išvadose pateikiami duomenys apie naikinamas prokuratūras ir didžiąsias miestų apylinkių prokuratūras. Tačiau nepateikiami jokie duomenys apie generalinės prokuratūros ir apygardų veiklą, iš kurių būtų galima spręsti, kad generalinė prokuratūra, apygardų prokuratūros veikia efektyviai, o mažosios apylinkės veikia neefektyviai ir jas dėl to reikia naikinti. Kitu aspektu: nepateikiami jokie duomenys apie centrinių apylinkių prokuratūras, bei prokuratūras, prie kurių turėtų būti prijungti naikinamų prokuratūrų prokurorai. Apsiribojama naikintinų prokuratūrų duomenų gretinimu tarpusavyje. Akivaizdu, kad tai daroma specialiai, nes paaiškėtų, sprendimui prieštaraujantys duomenys. Darbo grupės surinkti duomenys bei argumentai turėtų aiškiai parodyti, kokiu pagrindu dalis mažųjų apylinkių prokuratūrų pateko į naikintinų sąrašo, o dalis - ne. Darbo grupės pirmininkas Ž. R. 2020-05-06 atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario klausimą aiškiai apibrėžė prokuratūrų apjungimo principus: 1) darbo krūvis (kur mažesnis - keliama į didesnio krūvio vietovę); 2) galimybė suteikti normalias darbo sąlygas; 3) nusikalstamų veikų skaičiaus tendencijos; 4) atstumas tarp darbo vietos ir centrinės apylinkės; 5) atstumas iki apeliacinės instancijos teismo; 6) eilę kartų pabrėžė- prokuratūros dydis nelemia pasirinkimo. 4) Vienas iš prokuratūros sistemos optimizavimo tikslų buvo racionalus finansinių išteklių valdymas. Darbo grupės išvadose nėra jokių paskaičiavimų apie finansinių išteklių naudojimą visų lygių prokuratūros darbo vietose (atitinkamai- generalinėje prokuratūroje, apygardų prokuratūrose, apylinkių prokuratūrose), kurių pagrindu būtų galima spręsti apie neefektyvų ar mažiau efektyvų lėšų panaudojimą konkrečiose darbo vietose. Taip pat nėra paskaičiavimų apie realią finansinę naudą, kuri bus pasiekta atlikus sistemos optimizavimo priemones. 5) Vienareikšmiškai bloginamos darbo sąlygos darbdavio iniciatyva, tačiau nenumatytas kompensavimo mechanizmas. Būtent, pareiškėjų darbo vieta (duomenys neskelbtini), į kurią buvo priimti dirbti, panaikinama ir perkeliami dirbti į kitą rajoną- Šiaulius; kelionės išlaidos į naują darbą vietą ženkliai išauga; išauga rizika sveikatai ir net gyvybei dėl nuolatinių kelionių į kitą rajoną; nebuvo numatyta ar susitarta dėl jokių su darbo sąlygų pabloginimu susijusių išlaidų kompensavimo. 6) yra diskriminuojami darbo grupės veiklos metu, darbo grupės priimtose išvadose bei 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. Taigi minėtame Darbo kodekso 26 str. 1 dalimi yra įtvirtintas draudimas diskriminuoti darbuotoją ne tik dėl nurodytų asmens tapatybės požymių, bet ir dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Darbo grupė naikinamas prokuratūras įvardino kaip „nutolusios darbo vietos, kuriose dirba 1-6 prokurorai“. Darbuotojai bei prokurorai minėtu atžvilgiu buvo priskirti atskirai socialinei grupei, kuriai teisės aktai ir principai taikomi kitaip, nei likusiems prokuratūros sistemos bendruomenės nariams. Pastebėtina, kad pagal įvardintus kriterijus (nuotolis, prokurorų skaičius 1-6) Respublikoje yra ir daugiau-Šalčininkai, Šilutė, Biržai, Kėdainiai, Jonava, Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Joniškis, Kelmė ir kt. Tačiau dėl neaiškių priežasčių jie nepateko tarp naikintinų. Kriterijus - „nutolusios“ vartojamas visiškai neaiškia prasme, ne atstumo, matuojamo kilometrais. Pvz., Joniškis nuo Šiaulių nutolęs 39 km, Kelmė nuo Šiaulių - 43 km, o (duomenys neskelbtini) nuo Šiaulių - 22 km, kas leistų manyti, kad naikintinos ne „nutolusios“, o priešingai - tos, kurios arčiau centrinės apylinkės. Esminis visų naikinamų prokuratūros darbo vietų požymis yra tas, kad jose nėra nei vieno aukštesniojo prokuroro darbo vietos. Diskriminaciniais pagrindais buvo pasirinkta naikinti išskirtinai tik pačios žemiausios grandies, neturinčių užnugario ar palaikymo vadovybėje, prokurorų darbo vietos. Mano, kad patyrė ir toliau patiria tiesioginę diskriminaciją (elgesys su asmeniu, kai dėl socialinės padėties jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui). Darbo grupės išvadose numatytos diskriminacinės darbo sąlygos ir statusas. Naikinamų darbo vietų prokurorai tampa antrarūšiais, be pastovios vietos, nes turės važinėti į kito rajono prokuratūrą ir tuo pačiu kontroliuoti ikiteisminį tyrimą bei palaikyti valstybinį kaltinimą savo gyvenamosios vietos rajone. Kelionės išlaidos į darbą vietą ženkliai išaugs, kaip ir rizika sveikatai ir net gyvybei dėl nuolatinių kelionių į kitą rajoną. Likusieji darbuotojai tokio pobūdžio nepatogumų ir išlaidų nepatirs. Kadangi (duomenys neskelbtini) rajone, kaip ir kituose rajonuose, išlieka teismų rūmai, policijos komisariatas, probacijos tarnyba, todėl visiškai nesuprantama, dėl ko (duomenys neskelbtini) rajone bei kituose rajonuose esančios prokuratūros turi būti išstumtos į centrinius prokuratūrų padalinius, tai yra panaikintos. Juo labiau, kad valstybės biudžetas yra patvirtintas ir prokuratūrai jis nėra sumažintas. Susipažinus su darbo grupės išvadomis matyti, kad jose nėra nei vieno žodžio apie prokuratūros darbuotoją. Kalba eina apie darbo krūvius (kuriuos galima tolygiai paskirstyti ir nuotoliniu būdu), racionalų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymą, tačiau nei žodžio neužsimenama apie darbuotoją. Įgyvendinus darbo grupės išvadas būtų smarkai pablogintos prokurorų darbo sąlygos. Numatytu „optimizavimu“ visiškai nenumatytas prokurorams padarytų papildomų išlaidų kompensavimo mechanizmas. Prokurorai turės į naujas darbo vietas, kurios yra dideliu atstumu nutolusios nuo jų gyvenamųjų vietų, vykti nuosavais automobiliais ir dėl to patirs didelių finansinių nuostolių, dėl ko nukentės šeimų biudžetai (šiuo metu prokurorai L. R., I. D. ir B. P. turi laikinus leidimus iki 2020-12-31 dirbti nuotoliu būdu). Dėl važinėjimo į naujas darbo vietas nėra numatyta kompensuoti kuro išlaidas, nors pvz. policijoje ir krašto apsaugos sistemoje kuro kompensavimo mechanizmas yra numatytas. Pvz. (duomenys neskelbtini) mieste esančioje prokuratūroje dirba prokuroras, kuris važinėja iš namų, esančių Šeduvoje į darbo vietą (duomenys neskelbtini) 18 km atstumu, t. y. per dienų jis į darbą ir namus nuvažiuoja 36 km. Po planuojamo „optimizavimo“ jis turės savo automobiliu iki Šiaulių nuvažiuoti 40 km, o per dieną 80 km, per savaitę 400 km, o per 4 savaites 1600 km. Jau vien važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulius ir atgal kasdien susidaro daugiau kaip 50 km atstumas, kurio nuvažiavimui per metus susidaro daugiau kaip 1300 eurų išlaidos. Kas prokurorui šias kelionės išlaidas kompensuos? Kyla klausimas, kaip pasieks darbo vietas tie prokurorai, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo, nes teisės aktai nenumato, kad prokurorai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ryte prokurorai turės keltis valanda anksčiau, o iš darbo grįš valandą vėliau, bus nepailsėję ir tai neigiamai atsilieps jų sveikatos būklei ir darbingumui. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl net nesvarstyta prokuroro kelionės laiką į darbą ir namus įskaityti į darbo laiką. Prokurorai buvo priversti pasirašyti sutikimus, kad jie sutinka būti perkeliami į bet kurią apylinkės prokuratūroje esančią darbo vietą. Buvo sakoma, kad tokie perkėlimai bus taikomi tik išimtiniais atvejais ir šiuo metu leidžia pagrįstai manyti, kad tokiais sutikimais jau tuomet buvo planuojamas numatytas prokuratūrų rajonuose naikinimas. Minėti sutikimai buvo išgauti per prievartą, nes prokurorui nesutikus, jis būtų atleistas iš darbo. Be to, toks „optimizavimas“ pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes darbindamiesi prokuratūros sistemoje, mes pasirinkome tarnybos vietą (duomenys neskelbtini) mieste, o ne toli nuo mūsų gyvenamosios vietos esančią prokuratūrą. Tokia reforma bus grubiai pažeistos nepilnamečių vaikų teisės, kadangi prokurorų mažamečiai vaikai jau nebegalės būti nuvežami į vaikų darželius, mokyklas, nes prokurorai į tolimas nuo jų namų naujas darbo vietas turės išvykti labai anksti, kad spėtų 8 val. ryto atvykti į darbą. Prokurorai, kaip tėvai nebegalės dalyvauti mokyklos tėvų susirinkimuose, kurie paprastai vyksta po 17 val. ar anksčiau, nes iš darbo grįš po 18 val., kai mokyklose susirinkimai jau bus pasibaigę. Be to, nukentės tėvų bendravimas su vaikais, nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas, nes prokurorai visa valanda turės anksčiau išvykti į darbą ir grįš visa valanda vėliau į namus. Gali būti, kad vaikai turės būti palikti kurį laiką vieni be suaugusiųjų priežiūros. Vykdami į toli nuo jų namų esančias darbo vietas, ypač žiemos metu, esant sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, esant slidiems keliams, prokurorai visada rizikuos pakliūti į eismo įvykius, kurių metu jie gali būti sunkai sužaloti, žūti bei gali būti sunaikintas jų turtas-automobiliai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl planuojamo „optimizavimo“ ir visiško nesiskaitymo su prokurorais, prokurorai šiuo metu patiria didelį stresą, kurie jau sąlygoja jų sveikatos sutrikimus. Be to, yra prokurorų, dirbančių (duomenys neskelbtini) mieste, kurie dėl tokio „optimizavimo“ planuoja iš viso išeiti iš darbo ir emigruoti iš Lietuvos. Jau po pirmo „optimizavimo“ (duomenys neskelbtini) rajone iš 9 prokurorų buvo likę 5, buvo panaikintas vairuotojo, valytojo etatas, nebebuvo tarnybinio automobilio, o po antro „optimizavimo“ iš viso likviduota prokuratūra (duomenys neskelbtini) rajone, o taip pat ir kituose rajonuose, nors, kaip jau minėta anksčiau, teismai, policijos įstaigos ten išlieka. Kyla pagrįstas klausimas, kam toks „optimizavimas“, kuris paremtas tik skaičiais, visiškai nevertinant žmonių su jų teisėtais lūkesčiais, reikalingas, jei jis tik sukelia nepatogumų ir problemų? Remiantis reformos sumanytojų logika, rajonuose reikėtų naikinti pirminės sveikatos priežiūros centrus, šeimos gydytojus, mokyklas, vaikų darželius, seniūnijas, viską perkeliant į didžiuosius miestus. Turi pažymėti, kad pareiškėjai visi dirba prokuratūroje daugiau nei po 10 metų (prokurorė I. D. - nuo 1992-12-07, prokuroras L. R. - nuo 2004-07-01, prokurorė B. P. - nuo 1994-02-01). Pradėdami tarnybą prokuratūroje, aiškiai žinojo, kad dirbs (duomenys neskelbtini). Čia yra jų šeimos, būstai, draugai, kaimynai, čia jų bendruomenė, su kurios nariais palaiko glaudžius ryšius, esant reikalui, vieni kitiems padeda. Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros vadovai pareiškėjus buvo užtikrinę, kad visi galės dirbti (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjams į Šiaulius važinėti nereikės. Darbo grupės išvadose akcentuojama, kad vietose, kur panaikinamos prokuratūros, ten išlieka teismo rūmai ir prokurorai galės į juos nuvykti tarnybiniu transportu arba bus kompensuojamos su važiavimu susijusios išlaidos. Įdomu, kaip bus užtikrinamas nuvykimas iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini) teismo rūmus tarnybiniu automobiliu, jei jų Šiaulių prokuratūroje yra 2 ir jie gali būti visi užimti. Nejaugi prokuroras turės tarnybos reikalams važiavimui į (duomenys neskelbtini) teismo rūmus naudoti savo šeimos automobilį, dėl sudėtingų oro sąlygų rizikuoti patekti į eismo įvykius (valstybė jų sveikatos ir gyvybės neapdraudusi) ar vykti į (duomenys neskelbtini) teismo rūmus autobusais? Tokiu atveju kiekvienas prokuroras turėtų turėti tarnybinį automobilį ir vairuotoją. Pažymėtina, kad tokie važinėjimai į kituose miestuose esančius teismo rūmus (ten, kur buvo prokurorų darbo vietos) gaišins prokurorų darbo laiką, valstybė dėl tokių kelionių patirs didesnes išlaidas (tam prokuratūra neatliko jokių apskaičiavimų) nei išlaikant esamas prokurorų darbo vietas. (duomenys neskelbtini) rajone buvusioje prokuratūroje dirbo gana daug darbuotojų- t. y. 5 prokurorai ir vyriausioji specialistė (administratorė). Tai gana didelis rajonas su dideliu gyventojų skaičiumi ir aukštu nusikalstamumo lygiu, t. y. čia dirbančių prokurorų darbo krūvis yra palyginti didelis. Be to, Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose vyksta daug posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas būtinas-baudžiamųjų bylų nagrinėjimai, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, posėdžiai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, probacijos tarnybos teikimai ir kiti. Šiame rajone esantis prokuratūros pastatas yra labai nedidelis, jo išlaikymas brangiai nekainuoja. Pareiškėjai netgi sutiktų dirbti Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose (tokią galimybę generalinė prokuratūra neseniai svarstė). Lieka neaiškūs motyvai, kodėl tai buvo atsisakyta padaryti ir kodėl neieškota alternatyvių būdų išsaugoti prokuratūrą (duomenys neskelbtini) mieste, sumažinant pastato išlaikymo kaštus, jei generalinė prokuratūra manė, kad tokie kaštai per dideli. (duomenys neskelbtini) mieste prokuratūros pastate kiekvienas prokuroras turėjo atskirą darbo kabinetą, perkėlus prokurorus į Šiaulių miestą, būsime patalpinti į vieną kabinetą po 2 ar 3 prokurorus ir tai labai apsunkins tinkamą prokuroro funkcijų atlikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra įsitikinę, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančios prokuratūros panaikinimas yra visiškai nelogiškas, netikslingas ir neteisingas. Rajonuose nebeatliekama kriminalinė žvalgyba dėl policijos padalinių sustambinimo. Retas sunkiai įrodinėjamas nusikaltimas atskleidžiamas vėlesnėse nusikaltimo tyrimo stadijose. Dažnai nusikaltimo tyrimai neatliekami taip vadinamais „karštais pėdsakais”. Prokurorų darbo vietų panaikinimas buveinėse, esančiose rajonuose, šiuo konkrečiu atveju - (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat apribos galimybes gauti informaciją apie viešo intereso pažeidimus, sumažins piliečių teisių apsaugą - asmenys, fiziškai neturėdami lėšų nuvykti į Šiaulių miestą ir pateikti prašymų, negalės ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Prokurorų darbe nukentėtų kokybiniai dalykai - įtariamųjų žinojimas, kuris svarbus ikiteisminiuose tyrimuose, individualizuojant bausmes ir kt. Tikėtina, kad tokiu būdu reformuojant prokuratūrą, tarnybą ir vėl paliktų patys kompetentingiausi, didžiausią prokurorinę patirtį sukaupę prokurorai. Be to, 2019 m. vasarą atitinkamu Šiaulių apylinkės teismo pirmininko įsakymu ikiteisminio tyrimo teisėjas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas Kelmės mieste. Tokia eksperimentinė reforma visiškai nepateisino, buvo panaikinta ir ikiteisminio tyrimo teisėjas sugrąžintas į (duomenys neskelbtini) miestą, kilus eilei nesusipratimų, išaugus ikiteisminio tyrimo terminams, dėl nesusikalbėjimo neįvykus posėdžiams, ženkliai išaugus ikiteisminio tyrimo kaštams, įtariamųjų pervežimams, popierinių bylų transportavimui, o taip pat kilus daug konfliktų tarp prokurorų ir teismo, policijos. Toks pavyzdys akivaizdžiai parodė, kad organizuoti tokiu būdu ikiteisminį tyrimą yra klaidinga. Neseniai (duomenys neskelbtini) esančiame prokuratūros pastate buvo atliktas pastato išorės remontas, kuris valstybei kainavo nemažus pinigus. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl taip netikslingai ir neefektyviai buvo naudojamos valstybės lėšos, jei šią teritorinę prokuratūrą (darbo vietą) jau buvo planuojama panaikinti? Susipažinus su 2020 m. rugsėjo l d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ ir darbo grupės išvadomis konstatuotina, kad numatytas prokuratūros „optimizavimas“ žymiais pablogins prokurorų darbo sąlygas, nes nenumatytas joks dėl to atsirandančių didelių nepatogumų ir prokurorų finansinių išlaidų kompensavimo mechanizmas, numatytas „optimizavimas“ sukels destrukciją kasdieninėje prokuroro darbo veikloje ir destabilizuos prokuratūros veiklą, įneš sumaištį darbe, bus neefektyviai ir netikslingai naudojamos valstybės lėšos ir darbo laikas, sumažės darbo efektyvumas, todėl toks „optimizavimas“ negali būti įgyvendintas. Neatsižvelgus į pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir priėmus teisės aktus, naikinančius esančias prokuratūros darbo vietas, savo pažeistas teises gins teismuose, reikalaus atlyginti padarytą žalą, be to, apie tai reguliariai informuos visuomenę. Būtina skubiai įvertinti numatytą prokuratūros „optimizavimą”, t. y. teritorinių prokuratūrų naikinimą, prokurorų darbo sąlygų bloginimą ir netinkamą šiuo metu esantį psichologinį mikroklimatą prokuratūroje. Pažymėtina, kad prieš tokį prokuratūros „optimizavimą“ pasisakė ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (LR Seimas atlieka parlamentinę prokuratūros kontrolę) bei profesinės sąjungos atstovai. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūros vadovybė akcentuoja, kad prokurorai galės dirbti nuotoliniu būdu, tačiau pareiškėjai mano, kad tai tam tikras nuraminimas prokurorų bendruomenei, nes po kurio laiko jis gali būti sumažintas ar iš viso panaikintas, tuomet prokurorai turės už savo lėšas su savo automobiliais turės važinėti į nuo jų gyvenamų vietų nutolusias prokuratūras. Leidimas dirbti nuotoliniu būdu priklauso nuo aukštesniojo vadovo malonės, todėl jam neįtikus ar dėl kokių nors kitų priežasčių prokurorui gali būti apribotos galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba iš viso atimta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Be to, reikia pažymėti, kad yra labai didelė tikimybė, jog prokurorams, kuriems nuotoliniu būdu leista dirbti (duomenys neskelbtini), bus pavedama vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir ikiteisminį tyrimą organizuoti ikiteisminio tyrimo bylose, kuriose nusikalstama veika padaryta Šiaulių mieste ar rajone. Tokiose bylose valstybinį kaltinimą palaikyti reikėtų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir tokiu būdu bus pažeidžiama prokuroro teisė į nuotolinį darbą. Taip pat įtvirtinama ir nelygybė tarp prokurorų - vieni dirbs savo darbo vietose, kiti turės važinėti ir dėl kelionės išlaidų nukentės prokuroro šeimos biudžetas. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 straipsnis numato, kad teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras. Prokuratūros įstatymas numato teritorinių prokuratūros padalinių galimas struktūros pokyčių formas: įsteigimą, reorganizavimą, likvidavimą. Sąrašas baigtinis, įstatymas nenumato „optimizavimo“. Faktiškai minėtu optimizavimu yra naikinamos darbo vietos teritorinėje apylinkės prokuratūroje, o darbuotojai perkeliami į kitą darbo vietą. Vienareikšmiškai toks procesas laikytinas teritorinio padalinio reorganizavimu. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad teritorinės prokuratūros reorganizavimas vykdomas išskirtinai generalinio prokuroro sprendimu. Generalinis prokuroras esminiais prokuratūros veiklos ir darbo organizavimo klausimais priima įsakymus. Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad prokurorai, nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti teismui. Įstatymas nenumato šios funkcijos perleidimo žemesnio lygio prokurorui, todėl teritorinės prokuratūros naikinimo ar reorganizavimo klausimas privalo būti išspręsti išskirtinai tik generalinio prokuroro įsakymu. Šiuo atveju generalinis prokuroras nėra priėmęs įsakymo, kuriuo būtų naikinamas teritorinės prokuratūros padalinys - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros darbo vieta (duomenys neskelbtini). Kita vertus, šio padalinio - darbo vietos naikinimas iš esmės prieštarauja Prokuratūros įstatymo 9 str. - atsižvelgti į apylinkių teismų veiklos teritoriją. Būtent, (duomenys neskelbtini) mieste veikia Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, atitinkamai privalo būti ir prokuratūros padalinys. Prokuratūros įstatymas be prokuroro prašymo ar sutikimo numato galimybę tik laikinai prokurorą perkelti į kitą prokuratūrą. Būtent 37 straipsnis numato aiškią laikino prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas, procedūrą: „1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus. Šio straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos.“ Šiuo atveju, kai naikinama darbo vieta (duomenys neskelbtini), pareiškėjai yra perkeliami į kitą padalinį - Šiaulių darbo vietą ne laikinai (įsakyme nenurodomas terminas), todėl turėtų būti taikoma procedūra, numatyta prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje - prokuroro perkėlimas į kitas pareigas. Būtent, „prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas: 1) jo prašymu, kai jis yra ištarnavęs ne mažiau kaip trejus metus ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų; 2) jo sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų; 3) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos. 6. Generalinio prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas perkėlimo pagrindas.” Šiuo atveju yra panaikinamas struktūrinis padalinys - apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) darbo vieta, prokurorams nebelieka galimybės dirbti neegzistuojančioje darbo vietoje. Keičiant darbo organizavimą ir perkeliant prokurorą į kitas pareigas yra būtinas prokuroro sutikimas. Generalinis prokuroras jokia forma pareiškėjų sutikimo būti perkeltais į kitą darbo vietą, net nesiteiravo. Mano, kad tai yra esminis darbuotojo teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, mano, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 sudarytos darbo grupės 2020-06-01 išvada Nr. 17.9.-6434 yra nepagrįsta ir jos pagrindu priimtas 2020-09-01 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Šikšnio įsakymas Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo” (1.1.24, 1.1.27,1.1.28 p. p.) yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepime (b. l. 94-100) ir paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. teigia, kad Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. pateikta išvada Nr. 17.9.-6434 yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nebuvo renkami duomenys apie visos sistemos optimizavimo galimybes; nebuvo užtikrintas darbuotojų, kurių darbo vietos naikinamos, atstovavimas; nebuvo jokių paskaičiavimų apie finansinių išteklių naudojimą visų lygių prokuratūros darbo vietose. Būtent šios išvados pagrindu buvo priimtas Skundžiamas įsakymas, kuris yra diskriminacinis Pareiškėjų atžvilgiu, bloginantis jų darbo sąlygas. Taip pat Pareiškėjai pastebi, kad išimtinei generalinio prokuroro kompetencijai priskiriami įsakymai, kuriais sprendžiami teritorinės prokuratūros naikinimo ar reorganizavimo klausimai. Šiuo atveju generalinis prokuroras nėra priėmęs įsakymo, kuriuo būtų naikinamos teritorinės prokuratūros padalinys - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros darbo vieta (duomenys neskelbtini), todėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Skundžiamu įsakymu negalėjo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros darbo vietos (duomenys neskelbtini). Pasak jų, šio padalinio panaikinimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau - Prokuratūros įstatymas) 9 straipsniui, nustatančiam, kad teritorinės prokuratūros steigiamos atsižvelgiant į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nes (duomenys neskelbtini) mieste veikia Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, todėl dar ir dėl šitos priežasties privalo būti ir prokuratūros padalinys. Be to, Pareiškėjai pastebi, kad Prokuratūros įstatymo 37 straipsnis leidžia tarnybinio būtinumo atvejais be prokuroro sutikimo tik laikinai prokurorą perkelti į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas, tačiau keičiant darbo organizavimą ir perkeliant prokurorą į kitas pareigas yra būtinas prokuroro sutikimas. Generalinis prokuroras jokia forma Pareiškėjų sutikimo dėl perkėlimo į kitą darbo vietą net nesiteiravo, todėl, Pareiškėjų vertinimu, yra padarytas esminis darbuotojo teisių pažeidimas. Pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė generaliniam prokurorui skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo” panaikinimo, tačiau generalinis prokuroras 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 17.9.-10673 atsisakė patenkinti Pareiškėjų prašymą. Su pareiškėjų L. R., I. D. ir B. P. patikslintu skundu nesutinka, mano, kad jame išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. 17.9.-10673 dėl informacijos pateikimo bei Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.1.24., 1.1.27., 1.1.28. papunkčiai yra neteisėti bei nepagrįsti. Skundžiamu įsakymu Pareiškėjų - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų L. R., I. D. ir B. P., tarnybos vieta nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Šiauliuose). Laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Pareiškėjai ėjo tas pačias - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų pareigas, tačiau jų tarnybos vieta, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 14 d įsakymo Nr. V5-20 „Dėl tarnybos vietos nustatymo Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“ 1.5.1. (I. D.), 1.5.4. (B. P.), 1.5.5. (L. R.) papunkčiais buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad tiek iki Skundžiamo įsakymo ir Skundžiamo rašto priėmimo, tiek po jų priėmimo, Pareiškėjų pareigos liko tos pačios - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorai. Jie nebuvo perkelti į kitas pareigas, tiesiog jų tarnybos funkcijų atlikimo vieta buvo nustatyta ne (duomenys neskelbtini), bet Šiauliuose. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 m. vasario 4 d. Pareiškėjai ėjo kitas pareigas, kurios vadinosi „Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras (darbo vieta (duomenys neskelbtini))“. Įvykus Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo organizavimo pakeitimams, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.34. papunkčiu, buvo panaikintos penkios Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) pareigybės. Nurodyto įsakymo 2.4. papunkčiu buvo įsteigtos 56 Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“, nuo 2019 m. vasario 4 d. Pareiškėjai, jų raštiškai išreikštu sutikimu, buvo perkelti į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų, pareigas (įsakymo 1.31., 1.36., 1.37. papunkčiai). Tokiu būdu, Pareiškėjų ir kitų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigos, buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos). Pastebėtina, kad tokią darbo organizavimo formą numato ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis, kuri skelbia, jog darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Pagal Prokuratūros įstatymo 6 straipsnį, prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės - apygardų prokuratūros. Apygardų prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai. Dešimt apylinkių prokuratūrų yra struktūriniai teritoriniai padaliniai, vykdantys veiklą tam tikrose priskirtose teritorijose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose 38 vietovėse (toliau - darbo vietos nutolusiose vietovėse). Nuo 2020 m. spalio 1 d. atsisakyta 19 darbo vietų nutolusiose vietovėse, įskaitant (duomenys neskelbtini), todėl Pareiškėjų teiginys, kad yra naikinami struktūriniai padaliniai, nepagrįstas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo atskiro struktūrinio padalinio, Pareiškėjai dirbo struktūriniame padalinyje - Šiaulių apylinkės prokuratūroje. Pakeitus jų tarnybos vietą iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulius, Pareiškėjų tarnybos struktūrinis padalinys liko tas pats - Šiaulių apylinkės prokuratūra. Nesutiktina su pareiškėjų L. R., I. D. ir B. P. argumentais, kad jų atžvilgiu turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje numatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra. Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1-158 redakcija) (toliau - Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi (Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Kompetencijos nuostatai nustato, kad apylinkės prokuratūros prokuroro darbovietė - apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus (6.4. papunktis); apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta - veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta (6.5. papunktis). Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“, nuo 2019 m. vasario 4 d. įsteigtos apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais, atsižvelgus į prokurorų sutikimus, jie buvo perkelti iš apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų (su konkrečia darbo vieta) pareigų į apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigas. Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija) (toliau - Reglamentas), 28 punktas numato, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą, nustato apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje (28.1. papunktis); apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2. papunktis). Skundžiamą įsakymą Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė, vadovaudamasis Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. išvada Nr. 17.9.-6434, kuri buvo padaryta išanalizavus ir įvertinus duomenis apie bendrą ir faktinį prokurorų ir prokuratūros personalo skaičių, prokurorų ir prokuratūros personalo skaičiaus santykį, pastarųjų metų nusikalstamumo tendencijas, ištirtas nusikalstamas veikas ir bylų likutį, nebaigtų tirti nusikalstamų veikų tendencijas, ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir bylų perdavimą teismui taikant ekonomiškumo principą, nutolusių vietovių (kuriose dirba nuo 1 iki 6 prokurorų) prokurorų dalyvavimą teismo posėdžiuose ir priimamus proceso sprendimus; duomenis apie patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomų prokuratūros patalpų naudojimo efektyvumo ir išlaikymo kaštus; Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo. Taigi, ši išvada buvo grindžiama visumos duomenų analize, o ne tik išimtinai darbo krūvio analize, todėl priimant Skundžiamą įsakymą nebuvo remtasi Reglamento 28.2. papunkčio nuostata numatančia, kad konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru. Apibendrinant nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui suteikta teisė nustatyti apygardos prokuratūros prokurorų tarnybos vietą. Ginčo atveju Skundžiamu įsakymu Pareiškėjų tarnybos vieta buvo nustatyta toje pačioje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje. Pažymėtina, jog tai nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjams turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje numatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra. Prokuratūros įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja laikiną prokuroro perkėlimą į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus. Šio straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos (Prokuratūros įstatymo 37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į siekiamų sureguliuoti santykių pobūdį (tarnybos vietos nustatymą) netaikomas Prokuratūros įstatymo 37 straipsnis, nes Pareiškėjai nebuvo perkelti į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. 17.9.-10673 dėl informacijos pateikimo bei Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.1.24., 1.1.27., 1.1.28. papunkčiai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra motyvuoti bei atitinka jų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė ir jai pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus, išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui. Darbo grupė, sudaryta prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. pateikė išvadą Nr. 17.9.-6434, kuri, Generalinės prokuratūros nuomone, parengta nuodugniai išanalizavus prokuratūros veiklos procesus ir įvertinus įvairių kriterijų ir aplinkybių visumą, o joje išdėstyti siūlymai yra motyvuoti, paremti pagrįstais argumentais, nuoseklia priežasčių ir pasekmių analize. Šiai išvadai pritarta ir ji įgyvendinama. Pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. ginčija šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad išvada yra rekomendacinio pobūdžio, ji nėra teisės aktas, todėl jos teisėtumas negali būti vertinamas „per definitionem“. Taip pat, Pareiškėjai nesutinka ir su išvadoje nurodytais siūlymais. Pažymėtina, kad šie siūlymai grindžiami ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobūdžio kategorijomis: finansinių išteklių valdymu, vidaus administravimo pagerinimu, racionaliu žmogiškųjų išteklių valdymu, prokuratūros veiklos valdymo efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiškumu ir pan. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas <.„>. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjų argumentai dėl išvados nepagrįstumo laikytini niekiniais. Nesutiktina ir su Pareiškėjų dėstomais argumentais, kad jie buvo diskriminuojami. Diskriminacijos sąvokos apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau - Lygių galimybių įstatymas). Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad diskriminacija - tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad netiesioginė diskriminacija - veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tiesioginė diskriminacija - tai elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui Apibendrinant galima teigti, kad diskriminacija - tai neigiamų pasekmių asmeniui sukėlimas dėl tam tikrų asmens požymių ar jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pažymėtina, kad Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys nustato baigtinį diskriminacijos pagrindų sąrašą, t. y. lytis, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etninė priklausomybė, religija. Šiuo atveju pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. nenurodo ir nepateikia jokių faktinių duomenų, kad būtent dėl kurio nors iš nurodytų požymių jiems buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad diskriminacijai pripažinti turi būti keletas sąlygų, o svarbiausia iš jų, kad skirtingas traktavimas būtų nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas. Apibendrinant, darytina išvada, kad Pareiškėjų teiginiai apie diskriminaciją laikytini nepagrįstais nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad atsisakius nuo centrinių prokuratūros padalinių nutolusiose vietovėse esančių prokuratūros kaip infrastruktūros patalpų buvo išsaugotos visos prokurorų pareigybės ir imtasi priemonių, kad prokurorams būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, t. y. nustatyta lanksti nuotolinio darbo tvarka; suteikti tarnybiniai kompiuteriai su darbui reikalingomis prieigomis prie informacinių sistemų dirbti nuotoliniu būdu; įrengti prokurorų laikini kabinetai ir pan. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl išlaidų, susijusių su laikinu prokuroro perkėlimu, kompensavimo taisyklių ir Prokuroro patirtos turtinės žalos dėl jo tarnybos atlyginimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3. papunktį prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportą tarnybos reikmėms ne tarnybos metu, gali būti kompensuojamos ne didesnės negu 5 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi (šiuo metu būtų 195 Eur). Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta, kad prokurorui, kuris naudojasi netarnybiniu automobiliu tarnybos reikmėms, kompensuojamos 0,2 Eur už kilometrą dydžio netarnybinio automobilio amortizacijos išlaidos, t. y. dešimt kartų daugiau, negu buvo numatyta iki šiol (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1-147, 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 1-284). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-153 „Dėl darbo laiko prokuratūroje nustatymo“ numatyta galimybė teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, generalinio prokuroro sprendimu, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, reikalavimų, pagal poreikį nustatyti atskirą darbo grafiką (1.3. papunktis). Taip pat generalinio prokuroro sprendimu teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti leidžiama individualiai pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laiką su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti (nuo 12.00 val. iki 12.45 val.): pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais darbą pradėti nuo 7 val. iki 9 val. ir baigti nuo 16 val. iki 18 val., o penktadieniais darbą pradėti nuo 7 iki 9 val. ir baigti nuo 14.45 min. iki 16 val. 45 min., atitinkamai darbo laiką skaičiuojant nuo darbo laiko pradžios, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos privalomos kasdieninės darbo laiko trukmės (1.5. papunktis). Pastebi, kad pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. nepateikė jokių įrodymų, jog yra skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 91 straipsnyje. Todėl laikytina, jog Skundžiamas įsakymas ir Skundžiamas raštas yra pagrįsti ir teisėti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepime (b. l. 47-51) ir paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjai ėjo tas pačias - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų pareigas, tačiau jų tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 14 d įsakymo Nr. V5-20 „Dėl tarnybos vietos nustatymo Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“ 1.5.1 (I. D.), 1.5.4 (B. P.), 1.5.5 (L. R.) papunkčiais buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje ((duomenys neskelbtini)). Pabrėžtina, kad tiek iki skundžiamo įsakymo ir skundžiamo sprendimo priėmimo, tiek po to, kai jie buvo priimti, pareiškėjų pareigos liko tos pačios - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų. Jie nebuvo perkelti į kitas pareigas, tiesiog jų tarnybos funkcijų atlikimo vieta buvo nustatyta Šiauliuose. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjai ėjo kitas pareigas, kurios vadinosi „Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras (darbo vieta (duomenys neskelbtini))“. Įvykus Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo organizavimo pakeitimams, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.34 papunkčiu buvo panaikintos penkios Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) pareigybės. Nurodyto įsakymo 2.4 papunkčiu buvo įsteigtos 56 Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjai jų raštiškai išreikštu sutikimu buvo perkelti į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų, pareigas (1.31, 1.36, 1.37 papunkčiai). Taigi pareiškėjų ir kitų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos). Pabrėžtina, kad tokią darbo organizavimo formą numato ir Darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis, kuri skelbia, jog darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė ir jai pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus, išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui. Generalinės prokuratūros nuomone, darbo grupės išvada parengta nuodugniai išanalizavus prokuratūros veiklos procesus ir įvertinus įvairių kriterijų ir aplinkybių visumą, o joje išdėstyti siūlymai yra motyvuoti, paremti pagrįstais argumentais, nuoseklia priežasčių ir pasekmių analize. Išvadai pritarta ir ji įgyvendinama. Pareiškėjai ginčija šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisės aktas ir jos teisėtumas negali būti vertinamas per definitionem. Be to, pareiškėjai nesutinka ir su išvadoje nurodytais siūlymais. Pažymėtina, kad šie siūlymai grindžiami ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobūdžio kategorijomis: finansinių išteklių valdymu, vidaus administravimo pagerinimu, racionaliu žmogiškųjų išteklių valdymu, prokuratūros veiklos valdymo efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiškumu ir pan. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas<...>. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai dėl išvados nepagrįstumo laikytini niekiniais. Pareiškėjai pareiškė, kad buvo diskriminuojami. Šis pareiškėjų teiginys yra nepagrįstas. Diskriminacijos sąvokos apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau - Lygių galimybių įstatymas). Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad diskriminacija - tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad netiesioginė diskriminacija -veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tiesioginė diskriminacija - tai elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Apibendrinant galima teigti, kad diskriminacija - tai neigiamų pasekmių asmeniui sukėlimas dėl tam tikrų asmens požymių ar jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pažymėtina, kad Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys nustato baigtinį diskriminacijos pagrindų sąrašą, t. y. lytis, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etninė priklausomybė, religija. Pareiškėjai nenurodo ir nepateikia jokių faktinių duomenų, kad būtent dėl kurio nors iš nurodytų požymių jiems buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad diskriminacijai pripažinti turi būti keletas sąlygų, o svarbiausia iš jų, kad skirtingas traktavimas būtų nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų teiginiai apie diskriminaciją laikytini nepagrįstais nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal Prokuratūros įstatymo 6 straipsnį prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės - apygardų prokuratūros. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai. Dešimt apylinkių prokuratūrų - struktūriniai teritoriniai padaliniai, vykdantys veiklą tam tikrose priskirtose teritorijose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose 38 vietovėse (toliau - darbo vietos nutolusiose vietovėse). Nuo 2020 m. spalio 1 d. atsisakoma 19 darbo vietų nutolusiose vietovėse, įskaitant (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų teiginys, kad yra naikinami struktūriniai padaliniai, nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio struktūrinio padalinio ir pareiškėjai dirbo struktūriniame padalinyje - Šiaulių apylinkės prokuratūroje. Pakeitus jų tarnybos vietą iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulius, pareiškėjų tarnybos struktūrinis padalinys liko tas pats, tai yra Šiaulių apylinkės prokuratūra. Kaip anksčiau nurodyta, pareiškėjų pareigos taip pat liko tos pačios. Pareiškėjai teigia, kad jų atveju turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje nustatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra. Lietuvos Respublikos prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau -Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi (Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose (Prokuratūros įstatymo 20 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-290 redakcija), nustato, kad apylinkės prokuratūros prokuroro darbovietė - apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus (6.4 papunktis); apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta - veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta (6.5 papunktis). Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo”, nuo 2019-02-04 įsteigtos apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais, atsižvelgus į prokurorų sutikimus, jie buvo perkelti iš apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų (su konkrečia darbo vieta) pareigų į apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigas. Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202, nuo 2020-03-24 reglamentuoja, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą, nustato (28 punktas): apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje (28.1 papunktis); apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. (28.2 papunktis). Darbo reglamento 28.2 papunktis taip pat nustato, jog konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru. Pažymėtina, kad šia nuostata nagrinėjamu atveju vadovautasi nebuvo, kadangi prokurorų tarnybos vietos skundžiamu įsakymu buvo nustatytos atsižvelgiant ne į darbo krūvių pasikeitimą, bet į darbo organizavimo pakeitimus, nurodytus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo“ sudarytos darbo grupės išvadoje. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui suteikta teisė nustatyti apygardos prokuratūros prokurorų tarnybos vietą. Ginčo atveju skundžiamu įsakymu pareiškėjų tarnybos vieta buvo nustatyta toje pačioje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje. Pažymėtina, kad tai nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje nustatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra. Atsižvelgiant į tai, pastarieji pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai, Prokuratūros įstatymo 37 straipsnio „Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas“ 1 dalis nustato, kad generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro sutikimo laikinai perkelti jį j bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus. Šio straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos (37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas ir į siekiamų sureguliuoti santykių pobūdį (tarnybos vietos nustatymas) pareiškėjų skunde nurodytu atveju Prokuratūros įstatymo 37 straipsnis netaikomas, nes pareiškėjai nebuvo perkelti į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Pažymėtina, kad skundžiamas įsakymas ir skundžiamas sprendimas pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra motyvuoti bei atitinka jų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad yra skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 91 straipsnyje. Todėl laikytina, kad skundžiamas įsakymas ir skundžiamas sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams, dirbantiems (duomenys neskelbtini), nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje Šiauliuose, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. rašto (sprendimo) Nr. 17.9.-10673 teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorų pavaldumą nustato šis Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.

Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4. papunktyje nurodyta, kad apylinkės prokuratūros prokuroro darbovietė – apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus; 6.5. apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta – veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. I-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.34 papunktyje numatoma, kad panaikinamos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) (pareiginės algos koeficientas 13,9) penkios pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjai jų raštiškai išreikštu sutikimu buvo perkelti į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų, pareigas (1.31, 1.36, 1.37 papunkčiai). Sutiktina su atsakovės pozicija, kad būtent šių įsakymų pagrindu pareiškėjų pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos).

Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. I-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo” sudarytai darbo grupei pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus, išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo, ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui.

Šioje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas įgyvendinant 2020 m. birželio 1 d. Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, išvados Nr. 17.9-6434 (toliau – ir Išvada) 1, 2 punktus, 1.1 ir 2.1 papunkčius. Išvados 1 punkte nurodoma, kad nustatytas prokurorų ir prokuratūros personalo santykis akivaizdžiai rodo darbo krūvio netolygumą, neproporcingą ir neracionalų prokuratūros išteklių naudojimą, Išvados 2 punkte nurodoma, kad užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius kiekvienais metais mažėja, o baudžiamosios politikos (teisėkūros) tendencijos (didinami pagrobto, užvaldyto turto vertės arba padarytos žalos dydžiai) rodo veikų, dėl kurių padarymo kiltų baudžiamoji atsakomybė, mažėjimą. Išvados 1.1 punktu siūloma nuo 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje atsisakyti prokurorų tarnybos vietų Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) ir Raseiniuose, o prokurorų tarnybos vietas nustatyti artimiausioje pagal atstumą vietovėje nuo prieš tai buvusios tarnybos vietos – atitinkamai Joniškyje (tarnybos vietos iš Pakruojo), Šiauliuose (tarnybos vietos iš (duomenys neskelbtini)) ir Kelmėje (tarnybos vietos iš Raseinių).

Siekdama racionalesnio ir efektyvesnio turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo ir naudojimo bei tolygaus darbo krūvio paskirstymo užtikrinimo, Darbo grupė analizavo galimas prokuratūros veiklos efektyvumo didinimo kryptis, vertino pastaraisiais metais užregistruotų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo bylų ir prokurorų priimamų procesinių sprendimų, teismų posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas yra būtinas, skaičius ir tendencijas. Per darbo grupės veiklos laikotarpį atlikta 5 didžiųjų apylinkių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) prokuratūrų ir darbo vietų nutolusiose vietovėse situacijos analizė, įvertintas centriniuose padaliniuose ir darbo vietose nutolusiose vietovėse dirbančių prokurorų ir prokuratūros personalo darbo krūvis ir jų skaičiaus santykis bei prokuratūros pastatams reikalingos išlaikymo išlaidos.

Darbo grupė įvertino, kad nutolusių vietovių darbo vietose, kur bylos dėl santykinai ne tokių pavojingų nusikalstamų veikų yra ne tokios sudėtingos, mažesnės apimties ir prokurorai neturi papildomų funkcijų (dalyvauti bylose apygardos teismuose), prokurorams padedančių darbuotojų yra daugiau negu didesnių miestų prokuratūrose. Toks prokurorų ir darbuotojų santykis akivaizdžiai rodo, kad darbo krūvis yra netolygus, o prokuratūros ištekliai naudojami neproporcingai ir neracionaliai, todėl įvertinus situaciją ir bendras tendencijas, reikalingi darbo pokyčiai.

Išvados 7 punkte akcentuojama, kad netolygaus darbo vietų, esančių nutolusiose vietovėse, stambinimas leis efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, tolygiau paskirstyti darbus, efektyviau formuoti ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo praktiką, realiau įgyvendinti prokurorų specializacijos, išgryninti prokurorų funkcijas ir atsisakyti jų dubliavimosi, pasiekti didesnės prokurorų atsakomybės ir užtikrinti, kad tas pats prokuroras dalyvautų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teisme; taip pat tai turės įtakos apygardos prokuratūrų apylinkių prokuratūrų valdymo ir administravimo sąnaudų mažėjimui.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-102 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento (aktuali nuo 2020 m. kovo 24 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 28.2 papunktyje numatyta, kad apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) nustato „apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūros prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, regionas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru. Taigi ši Reglamento 28.2 papunkčio nuostata numato, kad sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą turi būti priimtas susipažinus su prokuroro nuomone tuo atveju, kuomet pakeitimai susiję su esminiu darbo krūvio pasikeitimu.

Taigi Prokuratūros įstatyme ir Reglamente nustatyti tarnybos santykiai sureguliuoti taip, kad besąlygiškai nereikalaujama prokuroro sutikimo prieš priimant įsakymą dėl prokuroro tarnybos vietos pakeitimo, kuomet pakeitimas nėra tiesiogiai susijęs su esminio darbo krūvio pasikeitimu. Atsakovės Įsakymas priimtas atsižvelgus į visetą Darbo grupės įvertintų aplinkybių, Darbo grupės išvados nebuvo siejamos išimtinai tik su darbo krūvio pasikeitimu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl tarnybos vietos pakeitimo gali priimti ne tik generalinis prokuroras, bet ir apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas).

Vertinant atsakovės pateiktus Darbo grupės nustatytus duomenis ir išvadas, Šiaulių apygardos prokuroras, remdamasis surinktais duomenimis ir įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją, pagrįstai vadovavosi Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 28.2 papunkčiu ir nustatė pareiškėjų tarnybos vietą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Šiauliuose). Atkreiptinas dėmesys, kad Prokuratūros įstatyme, netgi tuo atveju, jei būtų vykdomas perkėlimas į lygiavertes pareigas, nes keičiamas prokuratūros darbo organizavimas, nenustatoma pareiga siūlyti kitas pareigas tik asmens gyvenamojoje vietovėje.

Pareiškėjai akcentuoja, kad skundžiamas atsakovės priimtas Įsakymas galimai turės neigiamos įtakos pareiškėjų socialinei ir teisinei padėčiai. Kaip aplinkybes, bloginančias prokurorų darbo sąlygas, pareiškėjai nurodė galimą kasdienį vykimą didelius atstumus į kitą darbo vietą ir dėl to patirtas dideles laiko sąnaudas, nepatogumus, sumažėjusią galimybę bendrauti su artimaisiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu pareiškėjams motyvuotai atsakoma, kad yra numatytas kompensavimo mechanizmas prokurorams, kurie naudoja ne tarnybinį transportą tarnybos reikmėms, numatytos lankstesnės darbo (tarnybos) sąlygos nuotoliniu būdu, galimybė nustatyti atskirą darbo grafiką, taip pat paaiškinama, kad šiuo metu prokuratūroje įgyvendinami siūlymai, kuriais, be kita ko siekiama įgyvendinti tinkamą prokurorų specializaciją ypatingai nutolusiose darbo vietose bei racionaliai išnaudoti prokuratūros infrastruktūrą.

Pažymėtina, kad vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo administracinio teisės akto ir veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi teismas nevertina ar atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros priimtas Įsakymas yra ekonomiškai tikslingas. Atsakovė turi diskreciją paskirstyti turimus resursus taip, kad būtų maksimaliai užtikrintas viešasis interesas. Atsakovė, atsižvelgdama į Darbo grupės išvadas, įvertino darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečioje tarnybos vietoje, kitas aplinkybes, reikšmingas užtikrinant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai pavestų funkcijų vykdymą, t. y. atsakovo sprendimas buvo motyvuotas ir pagrįstas, šiais veiksmais buvo siekiama geriau organizuoti prokuratūros veiklą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662-684/2010, A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.). LVAT dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520-3085/2012 ir kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų patikslintame skunde nurodoma, kad jiems buvo nustatytos diskriminacinės darbo sąlygos, tačiau nenurodomos konkrečios aplinkybės, kurios pagrįstų, kad jų atžvilgiu vienodi faktai teisiškai buvo vertinti nevienodai ar iš esmės skirtingi faktai savavališkai buvo vertinti vienodai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ dalis, kuria nuo 2020 m. spalio l d. Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams, dirbantiems (duomenys neskelbtini), nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (duomenys neskelbtini), iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjų patikslintame skunde išdėstytais argumentais. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10673, kuriuo buvo revizuojamas skundžiamas Įsakymas (ginčui aktualioje dalyje) ir kuriuo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą. Taigi pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų B. P., L. R. ir I. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius