Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. R., I. D. ir B. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“, kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams, dirbantiems (duomenys neskelbtini), nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. raštą (sprendimą) Nr. 17.9.-10673.

Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rašte (sprendime) Nr. 17.9- nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė ir jai pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus, išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui. Generalinės prokuratūros nuomone, darbo grupės išvada parengta nuodugniai išanalizavus prokuratūros veiklos procesus ir įvertinus įvairių kriterijų ir aplinkybių visumą, o joje išdėstyti siūlymai yra motyvuoti, paremti pagrįstais argumentais, nuoseklia priežasčių ir pasekmių analize. Išvadai pritarta ir ji įgyvendinama. Rašte primenama, kad, be kita ko, informacija apie šioje darbo grupėje svarstomas prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes buvo pateikiama prokuratūros bendruomenei prokuratūros intranete bei viešinama internete https://www.prokuraturos.lt/lt/ naujienos/prokuraturos-aktualiios/darbo-grupes-posedziuose-analizuojama-ir-diskutuojama-del-efektyvesnes-prokuraturos-veiklos/6846, o 2020-06-03 prokuratūros intranete buvo pateikta darbo grupės išvada, su kuria galėjo susipažinti visi prokurorai ir prokuratūros darbuotojai. Papildomai atkreiptas dėmesys, kad prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės - apygardų prokuratūros. Apygardų prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai. Dešimt apylinkių prokuratūrų - teritoriniai padaliniai, vykdantys veiklą tam tikrose priskirtose teritorijose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose 38 vietovėse (toliau - darbo vietos nutolusiose vietovėse). Nuo 2020-10-01 atsisakoma 19 darbo vietų nutolusiose vietovėse, todėl klaidinga teigti, kad naikinamas padalinys. Rašte nurodyta, kad dėl kompensavimo mechanizmų bei nuotolinio darbo svarbu pažymėti ir šias aplinkybes: 1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Išlaidų, susijusių su laikinu prokuroro perkėlimu, kompensavimo taisyklių ir Prokuroro patirtos turtinės žalos dėl jo tarnybos atlyginimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3 papunktį prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportą tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu, gali būti kompensuojamos ne didesnės negu 5 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi (šiuo metu tai būtų 195 eurai). Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta, kad prokurorui, kuris naudojasi netarnybiniu automobiliu tarnybos reikmėms, kompensuojamos 0,2 euro už kilometrą dydžio netarnybinio automobilio amortizacijos išlaidos, t. y. dešimt kartų daugiau, negu buvo numatyta iki šiol (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro - 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1-147, 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 1-284). 3. Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-135 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytos lankstesnės nuotolinio darbo organizavimo sąlygos ir paprastesnė leidimų dirbti nuotoliniu būdu suteikimo tvarka sudaro realias sąlygas tinkamai vykdyti prokuratūros funkcijas vietovėse, kuriose siūloma atsisakyti prokurorų ir prokuratūros personalo tarnybos (darbo) vietų bei patalpų. 4. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-153 „Dėl darbo laiko prokuratūroje nustatymo“ nustatyta galimybė teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, generalinio prokuroro sprendimu, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, reikalavimų, pagal poreikį nustatyti atskirą darbo grafiką (1.3 papunktis). Taip pat generalinio prokuroro sprendimu teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti leidžiama individualiai pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laiką su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti (nuo 12.00 val. iki 12.45 val.): pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais darbą pradėti nuo 7 val. iki 9 val. ir baigti nuo 16 val. iki 18 val., o penktadieniais darbą pradėti nuo 7 val. iki 9 val. ir baigti nuo 14 val. 45 min. iki 16 val. 45 min., atitinkamai darbo laiką skaičiuojant nuo darbo laiko pradžios, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos privalomos kasdieninės darbo laiko trukmės (1.5 papunktis). Išvadoje prokuratūros kancleriui pavesta užtikrinti prokuratūros naudojamų patalpų vietovėse, kuriose po darbo organizavimo pokyčių (pagal siūlymų 1.1 ir 1.2 papunkčius) bus nustatyta prokurorų tarnybos vieta ar į kurias bus perkeltas prokuratūros personalas, įrengimą ir tarnybos (darbo) vietų tinkamą paruošimą (3.2.1 papunktis), užtikrinti esamo tarnybinio transporto efektyvesnį naudojimą po galimo tarnybos vietų sustambinimo, kad kiekvienai sustambintai tarnybos vietai būtų priskirta bent po vieną tarnybinį automobilį, o vietovėse, kuriose teikiamos pavėžėjimo paslaugos, organizuoti viešojo konkurso dėl tokių paslaugų įsigijimo skelbimą (3.2.2 papunktis), inicijuoti bendradarbiavimo su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarimą, kuriame būtų aptartas prokurorų kabinetų policijos įstaigų naudojamose patalpose (vietovėse, kuriose siūloma atsisakyti prokuratūros patalpų) įrengimas ir siekti, kad toks susitarimas būtų pasirašytas (3.2.4 papunktis). Rašte pažymėta, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto aiškinamajame rašte dėl Rekomendacijos 18 punkto nurodoma, kad „tilto“ tarp teisėjo ir prokuratūros pareigūno funkcijų galimybė remiasi vienų ir kitų uždavinių papildymo pobūdžio nustatymu bei garantijų, suteikiamų atsižvelgiant į kvalifikaciją ir statusą, panašumu“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra siekia ir toliau įgyvendinti „tilto“ tarp teismų ir prokuratūros sistemų diegimą (bendro kvalifikacinio egzamino idėja, laisvesnis judėjimas tarp dviejų sistemų ir kt.), todėl mano, kad ir šiuo aspektu svarbios ir Valstybės kontrolės paskelbtos 2020-06-22 valstybės audito atskaitos Nr. VAE-5 apie Lietuvos teismų sistemą išvados (toliau - Išvados), kuriose, be kita ko, nurodyta, kad „Tarptautinė praktika rodo, kad vienas iš būdų teismams veikti efektyviai - teisėjų specializacija. Šio audito rezultatai rodo, kad 30 proc. apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas: tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir administracinių nusižengimų bylas. Specializacijos galimybes riboja tai, kad 57 proc. apylinkių teismo rūmų yra po 5 ir mažiau teisėjų. Nustačius specializaciją nepavyktų užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos iš anksto žinomam teisėjui. Tai, kad specializacija pasiteisina, rodo ir faktai: teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, panaikintų ir į pirmąją instanciją nagrinėti grąžintų civilinių bylų dalis 2018— 2019 m. buvo ~15,5 proc. didesnė negu teismuose, kuriuose specializacija nustatyta. Teisėjų specializacijos nustatymo tikslas - atitinkamos kategorijos bylų nagrinėjimo kokybės gerinimas, organizacinių prielaidų tinkamam teismo procesui sudarymas, efektyvus teismo darbo organizavimas (57 p.). Pagrindinė priežastis, ribojanti teisėjų specializacijos galimybes, yra mažas teisėjų skaičius apylinkių teismo rūmuose, nes nustačius specializaciją nebus galimybės užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui: 57 proc. (28 iš 49) apylinkių teismo rūmų nustatytas 5 ir mažesnis teisėjų skaičius; iš jų 32 proc. (9 iš 28) šių teismo rūmų nustatytas 3 teisėjų skaičius (61 p.). Dėl šios priežasties daugiau nei pusėje šalies teritorijos veikiančių apylinkės teismų tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir (ar) administracinių nusižengimų bylas (62 p.). Besispecializuojantis teisėjas gali susitelkti į tam tikrą teisės sritį, dėl to gali greičiau priimti kokybišką sprendimą. 79 proc. (15 ir 19) audito metu apklaustų teismų nurodė, kad teisėjų specializacija turi įtakos bylų nagrinėjimo trukmės mažėjimui ir kokybės gerėjimui - bylos operatyviau paskiriamos nagrinėti, užtikrinamos išsamesnės konkrečios teisės šakos žinios. Teismų nuomone, specializacijos nustatymas padeda formuoti nuoseklią teismų praktiką konkretaus pobūdžio bylose (63 p.). Specializacija turi įtakos ir sprendimų stabilumui (...) (64 p.). Be kita ko, Išvadose akcentuotas ir poreikis racionaliai panaudoti valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir (ar) nuomojamas teismų patalpas. Pažymėta, kad darbo grupė tiek savo veikloje, tiek išvadose minėtam klausimui taip pat skyrė pakankamai daug dėmesio. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pažymėta, kad šiuo metu prokuratūroje įgyvendinami siūlymai, kuriais, be kita ko, siekiama įgyvendinti tinkamą prokurorų specializaciją ypatingai nutolusiose darbo vietose bei racionaliai išnaudoti prokuratūros infrastruktūrą. Su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ bei 2020-09-Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rašte (sprendime) Nr. 17.9- nurodytais motyvais kategoriškai nesutinka dėl žemiau išvardintų priežasčių. Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes. 2020-06-01 darbo grupė patvirtino išvadą Nr. 17.9.-6434, kuri tiesiogiai liečia (duomenys neskelbtini) darbo vietą. Šioje išvadoje buvo siūloma nuo 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje atsisakyti darbo vietos (duomenys neskelbtini) mieste ir ją nustatyti Šiaulių mieste. Iš viso buvo numatyta naikinti 20 regioninių apylinkių prokuratūrų. Atitinkamai, prokuratūros Švenčionių padalinys prijungtas prie Vilniaus, Širvintų - prie Ukmergės, Prienų ir Lazdijų - prie Alytaus, Druskininkų - prie Varėnos, Vilkaviškio - prie Marijampolės, Šakių - prie Jurbarko, Gargždų - prie Klaipėdos, Skuodo - prie Plungės, Šilalės - prie Tauragės, Pakruojo - prie Joniškio, (duomenys neskelbtini) - prie Šiaulių, Raseinių - prie Kelmės, Akmenės - prie Mažeikių, Pasvalio - prie Panevėžio, Kupiškio - prie Rokiškio, Anykščių ir Molėtų - prie Utenos, Zarasų - prie Visagino. Apygardų prokuratūrų bei generalinės prokuratūros šis optimizavimas neliečia jokia forma. Minėtoms darbo grupės išvadoms 2020-06-09 pritarė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. Pašilis, kuris rezoliucija pavedė vykdymą generalinio prokuroro pavaduotojui Ž. R.. Šių išvadų pagrindu 2020 m. rugsėjo l d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė įsakymą Nr. V5-9 „ Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“. Pažymėtina, kad šis antras prokuratūros „optimizavimas“ buvo slepiamas nuo prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų, prokuratūros darbuotojai apie darbo grupės posėdžius nieko nežinojo, jie vyko slaptai, o posėdžiuose pagrinde dalyvavo darbdavio atstovai. Komisijos išvados paskelbtos prokuratūros intranete, tai yra uždarame prokuratūros tinklapyje, net ne prokuratūros internetinėje svetainėje, nepateikta oficialiai susipažinti prokurorams, tai leidžia pagrįstai manyti, kad tyliai planuojama įvykdyti teritorinių prokuratūrų naikinimą. Prokuratūros bendruomenė buvo visiškai išstumta iš šio proceso, nors toks planuojamas „optimizavimas“ palietė daugelį teritorinių prokuratūrų darbuotojų. Nebuvo klausiama prokuratūros darbuotojų nuomonės apie planuojamas pertvarkąs. Atkreiptinas dėmesys, kad šis planuojamas prokuratūros „optimizavimas“ buvo slepiamas nuo visuomenės, todėl turi pareigą apie jo galimus padarius ir darbuotojų teisių pažeidimus informuoti masinių informacijos priemonių atstovus bei visuomenę. 2020-06-01 Darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes įvertinti išvada Nr. 17.9.-6434 yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi: 1) Darbo grupė nesiekė jai generalinio prokuroro 2019-11-08 iškeltų tikslų. O tiksliau, siekė viešai neįvardinamų tikslų. Darbo grupė ar atskiri jos nariai neturi teisės keisti generalinio prokuroro įsakyme numatytų tikslų, ar savo nuožiūra juos koreguoti, pasirinkti įsakymo vykdymo apimtį. Būtent, minėtu įsakymu darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti visos prokuratūros sistemos optimizavimo galimybes, tačiau duomenys apie visos sistemos optimizavimo galimybes nebuvo renkami (neatliekamas nei vidinis nei išorinis auditas, remiamasi 2003 metų Valstybės kontrolės išvada), nebuvo svarstomas nei vienas pasiūlymas dėl visos sistemos optimizavimo, atitinkamai priimtose išvadose nėra nei vieno punkto dėl visos sistemos optimizavimo. Darbo grupė, pažeisdama Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo reikalavimus nustatė sau kitus tikslus, būtent optimizuoti išskirtinai tik kai kurias mažąsias apylinkių prokuratūras, kuriose nėra vadovų darbo vietų. Pasirinktos optimizuoti apylinkių prokuratūros nėra darbo grupėje dalyvavusių prokurorų darbo vietos ir darbo grupėje nedalyvavo optimizuojamų darbo vietų atstovai, dėl ko buvo užkirsta galimybė apginti savo poziciją. Atitinkamai, darbo grupė, nevykdydama minėto generalinio prokuroro įsakymo, iš principo veikė viršydama įgaliojimus ir neteisėtai, tuo pačiu pažeisdama prokurorų etikos kodekso teisėtumo principą. 2)Darbo grupės veikloje nebuvo užtikrintas darbuotojų, kurių darbo vietos naikinamos, atstovavimas. Priešingai - buvo užtikrinamas atstovavimas tų prokuratūros darbo vietų, kurių optimizavimas realiai nepalies - didžiųjų miestų apylinkių, apygardų, generalinės prokuratūros. Nei vieno iš darbo grupės narių ar jų aplinkos neliečia siūlomos optimizavimo kryptys. Darbo grupė raštu išsakė nuomonę, kad darbuotojai atstovaujami tinkamai, nes juos atstovauja profesinės sąjungos atstovė bei apygardų vadovai. Tačiau savaime aišku, kad vienas profesinės sąjungos atstovas negali niekaip įtakoti proceso - visi jo pasiūlymai atmesti. 3) Tendencingas ir klaidingas duomenų pateikimas viešumoje ir darbo grupės išvadose: pateikiami sprendimui pagrįsti reikalingi duomenys, o nepalankūs nutylimi ar ignoruojami. Darbo grupės išvadose pateikiami duomenys apie naikinamas prokuratūras ir didžiąsias miestų apylinkių prokuratūras. Tačiau nepateikiami jokie duomenys apie generalinės prokuratūros ir apygardų veiklą, iš kurių būtų galima spręsti, kad generalinė prokuratūra, apygardų prokuratūros veikia efektyviai, o mažosios apylinkės veikia neefektyviai ir jas dėl to reikia naikinti. Kitu aspektu: nepateikiami jokie duomenys apie centrinių apylinkių prokuratūras, bei prokuratūras, prie kurių turėtų būti prijungti naikinamų prokuratūrų prokurorai. Apsiribojama naikintinų prokuratūrų duomenų gretinimu tarpusavyje. Akivaizdu, kad tai daroma specialiai, nes paaiškėtų, sprendimui prieštaraujantys duomenys. Darbo grupės surinkti duomenys bei argumentai turėtų aiškiai parodyti, kokiu pagrindu dalis mažųjų apylinkių prokuratūrų pateko į naikintinų sąrašo, o dalis - ne. Darbo grupės pirmininkas Ž. R. 2020-05-06 atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario klausimą aiškiai apibrėžė prokuratūrų apjungimo principus: 1) darbo krūvis (kur mažesnis - keliama į didesnio krūvio vietovę); 2) galimybė suteikti normalias darbo sąlygas; 3) nusikalstamų veikų skaičiaus tendencijos; 4) atstumas tarp darbo vietos ir centrinės apylinkės; 5) atstumas iki apeliacinės instancijos teismo; 6) eilę kartų pabrėžė- prokuratūros dydis nelemia pasirinkimo. 4) Vienas iš prokuratūros sistemos optimizavimo tikslų buvo racionalus finansinių išteklių valdymas. Darbo grupės išvadose nėra jokių paskaičiavimų apie finansinių išteklių naudojimą visų lygių prokuratūros darbo vietose (atitinkamai- generalinėje prokuratūroje, apygardų prokuratūrose, apylinkių prokuratūrose), kurių pagrindu būtų galima spręsti apie neefektyvų ar mažiau efektyvų lėšų panaudojimą konkrečiose darbo vietose. Taip pat nėra paskaičiavimų apie realią finansinę naudą, kuri bus pasiekta atlikus sistemos optimizavimo priemones. 5) Vienareikšmiškai bloginamos darbo sąlygos darbdavio iniciatyva, tačiau nenumatytas kompensavimo mechanizmas. Būtent, pareiškėjų darbo vieta (duomenys neskelbtini), į kurią buvo priimti dirbti, panaikinama ir perkeliami dirbti į kitą rajoną- Šiaulius; kelionės išlaidos į naują darbą vietą ženkliai išauga; išauga rizika sveikatai ir net gyvybei dėl nuolatinių kelionių į kitą rajoną; nebuvo numatyta ar susitarta dėl jokių su darbo sąlygų pabloginimu susijusių išlaidų kompensavimo. 6) yra diskriminuojami darbo grupės veiklos metu, darbo grupės priimtose išvadose bei 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. Taigi minėtame Darbo kodekso 26 str. 1 dalimi yra įtvirtintas draudimas diskriminuoti darbuotoją ne tik dėl nurodytų asmens tapatybės požymių, bet ir dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Darbo grupė naikinamas prokuratūras įvardino kaip „nutolusios darbo vietos, kuriose dirba 1-6 prokurorai“. Darbuotojai bei prokurorai minėtu atžvilgiu buvo priskirti atskirai socialinei grupei, kuriai teisės aktai ir principai taikomi kitaip, nei likusiems prokuratūros sistemos bendruomenės nariams. Pastebėtina, kad pagal įvardintus kriterijus (nuotolis, prokurorų skaičius 1-6) Respublikoje yra ir daugiau-Šalčininkai, Šilutė, Biržai, Kėdainiai, Jonava, Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Joniškis, Kelmė ir kt. Tačiau dėl neaiškių priežasčių jie nepateko tarp naikintinų. Kriterijus - „nutolusios“ vartojamas visiškai neaiškia prasme, ne atstumo, matuojamo kilometrais. Pvz., Joniškis nuo Šiaulių nutolęs 39 km, Kelmė nuo Šiaulių - 43 km, o (duomenys neskelbtini) nuo Šiaulių - 22 km, kas leistų manyti, kad naikintinos ne „nutolusios“, o priešingai - tos, kurios arčiau centrinės apylinkės. Esminis visų naikinamų prokuratūros darbo vietų požymis yra tas, kad jose nėra nei vieno aukštesniojo prokuroro darbo vietos. Diskriminaciniais pagrindais buvo pasirinkta naikinti išskirtinai tik pačios žemiausios grandies, neturinčių užnugario ar palaikymo vadovybėje, prokurorų darbo vietos. Mano, kad patyrė ir toliau patiria tiesioginę diskriminaciją (elgesys su asmeniu, kai dėl socialinės padėties jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui). Darbo grupės išvadose numatytos diskriminacinės darbo sąlygos ir statusas. Naikinamų darbo vietų prokurorai tampa antrarūšiais, be pastovios vietos, nes turės važinėti į kito rajono prokuratūrą ir tuo pačiu kontroliuoti ikiteisminį tyrimą bei palaikyti valstybinį kaltinimą savo gyvenamosios vietos rajone. Kelionės išlaidos į darbą vietą ženkliai išaugs, kaip ir rizika sveikatai ir net gyvybei dėl nuolatinių kelionių į kitą rajoną. Likusieji darbuotojai tokio pobūdžio nepatogumų ir išlaidų nepatirs. Kadangi (duomenys neskelbtini) rajone, kaip ir kituose rajonuose, išlieka teismų rūmai, policijos komisariatas, probacijos tarnyba, todėl visiškai nesuprantama, dėl ko (duomenys neskelbtini) rajone bei kituose rajonuose esančios prokuratūros turi būti išstumtos į centrinius prokuratūrų padalinius, tai yra panaikintos. Juo labiau, kad valstybės biudžetas yra patvirtintas ir prokuratūrai jis nėra sumažintas. Susipažinus su darbo grupės išvadomis matyti, kad jose nėra nei vieno žodžio apie prokuratūros darbuotoją. Kalba eina apie darbo krūvius (kuriuos galima tolygiai paskirstyti ir nuotoliniu būdu), racionalų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymą, tačiau nei žodžio neužsimenama apie darbuotoją. Įgyvendinus darbo grupės išvadas būtų smarkai pablogintos prokurorų darbo sąlygos. Numatytu „optimizavimu“ visiškai nenumatytas prokurorams padarytų papildomų išlaidų kompensavimo mechanizmas. Prokurorai turės į naujas darbo vietas, kurios yra dideliu atstumu nutolusios nuo jų gyvenamųjų vietų, vykti nuosavais automobiliais ir dėl to patirs didelių finansinių nuostolių, dėl ko nukentės šeimų biudžetai (šiuo metu prokurorai L. R., I. D. ir B. P. turi laikinus leidimus iki 2020-12-31 dirbti nuotoliu būdu). Dėl važinėjimo į naujas darbo vietas nėra numatyta kompensuoti kuro išlaidas, nors pvz. policijoje ir krašto apsaugos sistemoje kuro kompensavimo mechanizmas yra numatytas. Pvz. (duomenys neskelbtini) mieste esančioje prokuratūroje dirba prokuroras, kuris važinėja iš namų, esančių Šeduvoje į darbo vietą (duomenys neskelbtini) 18 km atstumu, t. y. per dienų jis į darbą ir namus nuvažiuoja 36 km. Po planuojamo „optimizavimo“ jis turės savo automobiliu iki Šiaulių nuvažiuoti 40 km, o per dieną 80 km, per savaitę 400 km, o per 4 savaites 1600 km. Jau vien važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulius ir atgal kasdien susidaro daugiau kaip 50 km atstumas, kurio nuvažiavimui per metus susidaro daugiau kaip 1300 eurų išlaidos. Kas prokurorui šias kelionės išlaidas kompensuos? Kyla klausimas, kaip pasieks darbo vietas tie prokurorai, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo, nes teisės aktai nenumato, kad prokurorai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ryte prokurorai turės keltis valanda anksčiau, o iš darbo grįš valandą vėliau, bus nepailsėję ir tai neigiamai atsilieps jų sveikatos būklei ir darbingumui. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl net nesvarstyta prokuroro kelionės laiką į darbą ir namus įskaityti į darbo laiką. Prokurorai buvo priversti pasirašyti sutikimus, kad jie sutinka būti perkeliami į bet kurią apylinkės prokuratūroje esančią darbo vietą. Buvo sakoma, kad tokie perkėlimai bus taikomi tik išimtiniais atvejais ir šiuo metu leidžia pagrįstai manyti, kad tokiais sutikimais jau tuomet buvo planuojamas numatytas prokuratūrų rajonuose naikinimas. Minėti sutikimai buvo išgauti per prievartą, nes prokurorui nesutikus, jis būtų atleistas iš darbo. Be to, toks „optimizavimas“ pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes darbindamiesi prokuratūros sistemoje, mes pasirinkome tarnybos vietą (duomenys neskelbtini) mieste, o ne toli nuo mūsų gyvenamosios vietos esančią prokuratūrą. Tokia reforma bus grubiai pažeistos nepilnamečių vaikų teisės, kadangi prokurorų mažamečiai vaikai jau nebegalės būti nuvežami į vaikų darželius, mokyklas, nes prokurorai į tolimas nuo jų namų naujas darbo vietas turės išvykti labai anksti, kad spėtų 8 val. ryto atvykti į darbą. Prokurorai, kaip tėvai nebegalės dalyvauti mokyklos tėvų susirinkimuose, kurie paprastai vyksta po 17 val. ar anksčiau, nes iš darbo grįš po 18 val., kai mokyklose susirinkimai jau bus pasibaigę. Be to, nukentės tėvų bendravimas su vaikais, nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas, nes prokurorai visa valanda turės anksčiau išvykti į darbą ir grįš visa valanda vėliau į namus. Gali būti, kad vaikai turės būti palikti kurį laiką vieni be suaugusiųjų priežiūros. Vykdami į toli nuo jų namų esančias darbo vietas, ypač žiemos metu, esant sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, esant slidiems keliams, prokurorai visada rizikuos pakliūti į eismo įvykius, kurių metu jie gali būti sunkai sužaloti, žūti bei gali būti sunaikintas jų turtas-automobiliai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl planuojamo „optimizavimo“ ir visiško nesiskaitymo su prokurorais, prokurorai šiuo metu patiria didelį stresą, kurie jau sąlygoja jų sveikatos sutrikimus. Be to, yra prokurorų, dirbančių (duomenys neskelbtini) mieste, kurie dėl tokio „optimizavimo“ planuoja iš viso išeiti iš darbo ir emigruoti iš Lietuvos. Jau po pirmo „optimizavimo“ (duomenys neskelbtini) rajone iš 9 prokurorų buvo likę 5, buvo panaikintas vairuotojo, valytojo etatas, nebebuvo tarnybinio automobilio, o po antro „optimizavimo“ iš viso likviduota prokuratūra (duomenys neskelbtini) rajone, o taip pat ir kituose rajonuose, nors, kaip jau minėta anksčiau, teismai, policijos įstaigos ten išlieka. Kyla pagrįstas klausimas, kam toks „optimizavimas“, kuris paremtas tik skaičiais, visiškai nevertinant žmonių su jų teisėtais lūkesčiais, reikalingas, jei jis tik sukelia nepatogumų ir problemų? Remiantis reformos sumanytojų logika, rajonuose reikėtų naikinti pirminės sveikatos priežiūros centrus, šeimos gydytojus, mokyklas, vaikų darželius, seniūnijas, viską perkeliant į didžiuosius miestus. Turi pažymėti, kad pareiškėjai visi dirba prokuratūroje daugiau nei po 10 metų (prokurorė I. D. - nuo 1992-12-07, prokuroras L. R. - nuo 2004-07-01, prokurorė B. P. - nuo 1994-02-01). Pradėdami tarnybą prokuratūroje, aiškiai žinojo, kad dirbs (duomenys neskelbtini). Čia yra jų šeimos, būstai, draugai, kaimynai, čia jų bendruomenė, su kurios nariais palaiko glaudžius ryšius, esant reikalui, vieni kitiems padeda. Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros vadovai pareiškėjus buvo užtikrinę, kad visi galės dirbti (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjams į Šiaulius važinėti nereikės. Darbo grupės išvadose akcentuojama, kad vietose, kur panaikinamos prokuratūros, ten išlieka teismo rūmai ir prokurorai galės į juos nuvykti tarnybiniu transportu arba bus kompensuojamos su važiavimu susijusios išlaidos. Įdomu, kaip bus užtikrinamas nuvykimas iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini) teismo rūmus tarnybiniu automobiliu, jei jų Šiaulių prokuratūroje yra 2 ir jie gali būti visi užimti. Nejaugi prokuroras turės tarnybos reikalams važiavimui į (duomenys neskelbtini) teismo rūmus naudoti savo šeimos automobilį, dėl sudėtingų oro sąlygų rizikuoti patekti į eismo įvykius (valstybė jų sveikatos ir gyvybės neapdraudusi) ar vykti į (duomenys neskelbtini) teismo rūmus autobusais? Tokiu atveju kiekvienas prokuroras turėtų turėti tarnybinį automobilį ir vairuotoją. Pažymėtina, kad tokie važinėjimai į kituose miestuose esančius teismo rūmus (ten, kur buvo prokurorų darbo vietos) gaišins prokurorų darbo laiką, valstybė dėl tokių kelionių patirs didesnes išlaidas (tam prokuratūra neatliko jokių apskaičiavimų) nei išlaikant esamas prokurorų darbo vietas. (duomenys neskelbtini) rajone buvusioje prokuratūroje dirbo gana daug darbuotojų- t. y. 5 prokurorai ir vyriausioji specialistė (administratorė). Tai gana didelis rajonas su dideliu gyventojų skaičiumi ir aukštu nusikalstamumo lygiu, t. y. čia dirbančių prokurorų darbo krūvis yra palyginti didelis. Be to, Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose vyksta daug posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas būtinas-baudžiamųjų bylų nagrinėjimai, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, posėdžiai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, probacijos tarnybos teikimai ir kiti. Šiame rajone esantis prokuratūros pastatas yra labai nedidelis, jo išlaikymas brangiai nekainuoja. Pareiškėjai netgi sutiktų dirbti Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose (tokią galimybę generalinė prokuratūra neseniai svarstė). Lieka neaiškūs motyvai, kodėl tai buvo atsisakyta padaryti ir kodėl neieškota alternatyvių būdų išsaugoti prokuratūrą (duomenys neskelbtini) mieste, sumažinant pastato išlaikymo kaštus, jei generalinė prokuratūra manė, kad tokie kaštai per dideli. (duomenys neskelbtini) mieste prokuratūros pastate kiekvienas prokuroras turėjo atskirą darbo kabinetą, perkėlus prokurorus į Šiaulių miestą, būsime patalpinti į vieną kabinetą po 2 ar 3 prokurorus ir tai labai apsunkins tinkamą prokuroro funkcijų atlikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra įsitikinę, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančios prokuratūros panaikinimas yra visiškai nelogiškas, netikslingas ir neteisingas. Rajonuose nebeatliekama kriminalinė žvalgyba dėl policijos padalinių sustambinimo. Retas sunkiai įrodinėjamas nusikaltimas atskleidžiamas vėlesnėse nusikaltimo tyrimo stadijose. Dažnai nusikaltimo tyrimai neatliekami taip vadinamais „karštais pėdsakais”. Prokurorų darbo vietų panaikinimas buveinėse, esančiose rajonuose, šiuo konkrečiu atveju - (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat apribos galimybes gauti informaciją apie viešo intereso pažeidimus, sumažins piliečių teisių apsaugą - asmenys, fiziškai neturėdami lėšų nuvykti į Šiaulių miestą ir pateikti prašymų, negalės ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Prokurorų darbe nukentėtų kokybiniai dalykai - įtariamųjų žinojimas, kuris svarbus ikiteisminiuose tyrimuose, individualizuojant bausmes ir kt. Tikėtina, kad tokiu būdu reformuojant prokuratūrą, tarnybą ir vėl paliktų patys kompetentingiausi, didžiausią prokurorinę patirtį sukaupę prokurorai. Be to, 2019 m. vasarą atitinkamu Šiaulių apylinkės teismo pirmininko įsakymu ikiteisminio tyrimo teisėjas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas Kelmės mieste. Tokia eksperimentinė reforma visiškai nepateisino, buvo panaikinta ir ikiteisminio tyrimo teisėjas sugrąžintas į (duomenys neskelbtini) miestą, kilus eilei nesusipratimų, išaugus ikiteisminio tyrimo terminams, dėl nesusikalbėjimo neįvykus posėdžiams, ženkliai išaugus ikiteisminio tyrimo kaštams, įtariamųjų pervežimams, popierinių bylų transportavimui, o taip pat kilus daug konfliktų tarp prokurorų ir teismo, policijos. Toks pavyzdys akivaizdžiai parodė, kad organizuoti tokiu būdu ikiteisminį tyrimą yra klaidinga. Neseniai (duomenys neskelbtini) esančiame prokuratūros pastate buvo atliktas pastato išorės remontas, kuris valstybei kainavo nemažus pinigus. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl taip netikslingai ir neefektyviai buvo naudojamos valstybės lėšos, jei šią teritorinę prokuratūrą (darbo vietą) jau buvo planuojama panaikinti? Susipažinus su 2020 m. rugsėjo l d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ ir darbo grupės išvadomis konstatuotina, kad numatytas prokuratūros „optimizavimas“ žymiais pablogins prokurorų darbo sąlygas, nes nenumatytas joks dėl to atsirandančių didelių nepatogumų ir prokurorų finansinių išlaidų kompensavimo mechanizmas, numatytas „optimizavimas“ sukels destrukciją kasdieninėje prokuroro darbo veikloje ir destabilizuos prokuratūros veiklą, įneš sumaištį darbe, bus neefektyviai ir netikslingai naudojamos valstybės lėšos ir darbo laikas, sumažės darbo efektyvumas, todėl toks „optimizavimas“ negali būti įgyvendintas. Neatsižvelgus į pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir priėmus teisės aktus, naikinančius esančias prokuratūros darbo vietas, savo pažeistas teises gins teismuose, reikalaus atlyginti padarytą žalą, be to, apie tai reguliariai informuos visuomenę. Būtina skubiai įvertinti numatytą prokuratūros „optimizavimą”, t. y. teritorinių prokuratūrų naikinimą, prokurorų darbo sąlygų bloginimą ir netinkamą šiuo metu esantį psichologinį mikroklimatą prokuratūroje. Pažymėtina, kad prieš tokį prokuratūros „optimizavimą“ pasisakė ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (LR Seimas atlieka parlamentinę prokuratūros kontrolę) bei profesinės sąjungos atstovai. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūros vadovybė akcentuoja, kad prokurorai galės dirbti nuotoliniu būdu, tačiau pareiškėjai mano, kad tai tam tikras nuraminimas prokurorų bendruomenei, nes po kurio laiko jis gali būti sumažintas ar iš viso panaikintas, tuomet prokurorai turės už savo lėšas su savo automobiliais turės važinėti į nuo jų gyvenamų vietų nutolusias prokuratūras. Leidimas dirbti nuotoliniu būdu priklauso nuo aukštesniojo vadovo malonės, todėl jam neįtikus ar dėl kokių nors kitų priežasčių prokurorui gali būti apribotos galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba iš viso atimta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Be to, reikia pažymėti, kad yra labai didelė tikimybė, jog prokurorams, kuriems nuotoliniu būdu leista dirbti (duomenys neskelbtini), bus pavedama vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir ikiteisminį tyrimą organizuoti ikiteisminio tyrimo bylose, kuriose nusikalstama veika padaryta Šiaulių mieste ar rajone. Tokiose bylose valstybinį kaltinimą palaikyti reikėtų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir tokiu būdu bus pažeidžiama prokuroro teisė į nuotolinį darbą. Taip pat įtvirtinama ir nelygybė tarp prokurorų - vieni dirbs savo darbo vietose, kiti turės važinėti ir dėl kelionės išlaidų nukentės prokuroro šeimos biudžetas. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 straipsnis numato, kad teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras. Prokuratūros įstatymas numato teritorinių prokuratūros padalinių galimas struktūros pokyčių formas: įsteigimą, reorganizavimą, likvidavimą. Sąrašas baigtinis, įstatymas nenumato „optimizavimo“. Faktiškai minėtu optimizavimu yra naikinamos darbo vietos teritorinėje apylinkės prokuratūroje, o darbuotojai perkeliami į kitą darbo vietą. Vienareikšmiškai toks procesas laikytinas teritorinio padalinio reorganizavimu. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad teritorinės prokuratūros reorganizavimas vykdomas išskirtinai generalinio prokuroro sprendimu. Generalinis prokuroras esminiais prokuratūros veiklos ir darbo organizavimo klausimais priima įsakymus. Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad prokurorai, nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti teismui. Įstatymas nenumato šios funkcijos perleidimo žemesnio lygio prokurorui, todėl teritorinės prokuratūros naikinimo ar reorganizavimo klausimas privalo būti išspręsti išskirtinai tik generalinio prokuroro įsakymu. Šiuo atveju generalinis prokuroras nėra priėmęs įsakymo, kuriuo būtų naikinamas teritorinės prokuratūros padalinys - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros darbo vieta (duomenys neskelbtini). Kita vertus, šio padalinio - darbo vietos naikinimas iš esmės prieštarauja Prokuratūros įstatymo 9 str. - atsižvelgti į apylinkių teismų veiklos teritoriją. Būtent, (duomenys neskelbtini) mieste veikia Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, atitinkamai privalo būti ir prokuratūros padalinys. Prokuratūros įstatymas be prokuroro prašymo ar sutikimo numato galimybę tik laikinai prokurorą perkelti į kitą prokuratūrą. Būtent 37 straipsnis numato aiškią laikino prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas, procedūrą: „1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus. Šio straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos.“ Šiuo atveju, kai naikinama darbo vieta (duomenys neskelbtini), pareiškėjai yra perkeliami į kitą padalinį - Šiaulių darbo vietą ne laikinai (įsakyme nenurodomas terminas), todėl turėtų būti taikoma procedūra, numatyta prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje - prokuroro perkėlimas į kitas pareigas. Būtent, „prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas: 1) jo prašymu, kai jis yra ištarnavęs ne mažiau kaip trejus metus ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų; 2) jo sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų; 3) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos. 6. Generalinio prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas perkėlimo pagrindas.” Šiuo atveju yra panaikinamas struktūrinis padalinys - apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) darbo vieta, prokurorams nebelieka galimybės dirbti neegzistuojančioje darbo vietoje. Keičiant darbo organizavimą ir perkeliant prokurorą į kitas pareigas yra būtinas prokuroro sutikimas. Generalinis prokuroras jokia forma pareiškėjų sutikimo būti perkeltais į kitą darbo vietą, net nesiteiravo. Mano, kad tai yra esminis darbuotojo teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, mano, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 sudarytos darbo grupės 2020-06-01 išvada Nr. 17.9.-6434 yra nepagrįsta ir jos pagrindu priimtas 2020-09-01 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Šikšnio įsakymas Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo” (1.1.24, 1.1.27,1.1.28 p. p.) yra neteisėtas, todėl naikintinas.