- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- I-6013-168/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01342-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai B. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 104, 107), prašydama 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (tolau – ir STT) 2013-04-10 sprendimo Nr. 4-01-2256 dalį, kuria atsisakyta išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, sumažintą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatomis; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 8 478,47 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn.; 3) įpareigoti STT po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti priteistą neišmokėtą valstybinės pensijos dalį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Be to, pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b. l.104). Nurodė, kad pirmąją pagal Laikinojo įstatymo normas sumažintą pensiją gavo 2010-02-25. Nuo 2006 metų jai nustatytas kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse. Diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga. Šiai ligai paūmėjus nuo 2012 lapkričio mėnesio iki šiol gydosi. Be to, serga ir cukriniu diabetu, diabetine polineuropatija, hipertenzine kardiopatija, lėtine kaklinės ir liemens srities radikuliopatija. Dėl to ji nuolat gydosi. Pareiškėjai dėl galvos smegenų išeminės ligos sutrikusi orientacija, pablogėjusi aplinkos sąvoka. Dėl blogos sveikatos būklės praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies, todėl prašo šią termino praleidimo priežastį pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2006-12-29 išvada Nr. 46 jai buvo paskirta 1 843,17 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Išmokėjus ne visą pensiją, ji 2013-03-25 kreipėsi į STT, prašydama išmokėti visą paskirtą pensiją. STT 2013-04-10 sprendimu informavo pareiškėją, kad neišmokėta pensijos dalis nebus išmokėta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu paskirtos pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą buvo pripažintas neteisėtu, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taigi atsakovas neteisėtai mokėjo sumažintą pensiją, todėl šis turtinis praradimas turėtų būti pripažintas teisių pažeidimu.
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde, jo papildyme bei prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad apie 3 metų terminą ji sužinojo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 išaiškinimo, todėl 2010 m. to negalėjo žinoti. Be to, ir jos prasta sveikata turėjo įtakos kreipimuisi į teismą.
Atsiliepimas
STT atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (b. l. 21–24, 113–114) prašė termino skundui paduoti neatnaujinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepime paaiškino, kad atsižvelgus į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėja atitinkamu laikotarpiu, kai galiojo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. pareigūno pensiją perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priede nurodytą formulę. STT, perskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjai pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis ir nepripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai teisės nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą ir išmokėti pensijos nepriemokos dalį yra nepagrįstas. Skundžiamas STT raštas yra informacinio pobūdžio, be to, pareiškėja yra praleidusi 6 mėnesių terminą kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.
Be to, atsiliepime į skundo papildymą nurodė, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta pensija buvo išmokėta 2010-02-25, o į teismą su skundu ji kreipėsi 2013-04-26, t. y. remiantis LVAT suformuota praktika, praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti), apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. STT teigia, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos sveikatos būklė jos fizines galimybes ribojo taip, kad ji negalėtų pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu. Pasak STT, pablogėjusi pareiškėjos sveikata neturėtų būti laikoma pakankami svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti (b. l. 113–114).
Motyvuojamoji dalis
Terminas skundui paduoti atnaujintinas, skundas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo, išmokėjimo pareiškėjai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2006-12-30 neterminuotai skirta 1 843,17 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 33). Pareiškėja 2013-03-25 kreipėsi į STT, prašydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010 m. vasario–lapkričio mėnesiais dėl taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, o atsisakius išmokėti pensijos dalį – prašė nurodyti atsisakymo priežastis ir pateikti duomenis apie jai skirtą bei išmokėtą pensiją (b. l. 35). STT 2013-04-10 sprendimu Nr. 4-01-2256 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, jog jai paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 36–38). STT su šiuo raštu pareiškėjai pateikė lentelę apie jai paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimą ir valstybinės pensijos neišmokėjimą 2010 metų sausio–2010 m. spalio mėn. (b. l. 39) iš kurios matyti, kad jai minėtu laikotarpiu buvo mokama pensija taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.
Teismas pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Nustatyta, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis, buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja pirmąją sumažintą pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. gavo 2010-02-25 (b. l. 17, 108). Taigi, ji 2010-02-25 sužinojo apie pirmąją sumažintą pensiją, o į teismą kreipėsi 2013-04-29 (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Konstatuotina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-432/2014 pateiktus išaiškinimus (b. l. 94–99), pasiūlė pareiškėjai pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo pateikti (b. l. 103).
Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo pateikti, kurį iš esmės grindė prasta sveikata, t. y. nuo 2006 metų jai nustatytas kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse, diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga, serga ir cukriniu diabetu, diabetine polineuropatija, hipertenzinė kardiopatija, lėtine kaklinės ir liemens srities radikuliopatija ir nuolat gydosi. Šiems teiginiams pagrįsti, ji pateikė VŠĮ Tilžės gatvės endrodsiso praktikos gydytojų kabineto 2014-02-17 medicininį pažymėjimą (b. l. 105) ir informaciją apie pareiškėjai skirtą gydymą (b. l. 106), Be to, pareiškėja teismo posėdyje nurodė ir tai, kad ji tik po 2013-03-12 LVAT nutarties sužinojo apie tai, jog turėjo kreiptis į teismą per trejų metų terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jo įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes (LVAT 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014).
Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas yra nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 str. 1 d. prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėja, 2010-02-25, gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jos reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendime, 2010-06-29 ir 2012-02-06 nutarimuose konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo nustatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog terminas skundui paduoti atnaujintinas.
Pareiškėja prašo priteisti 2010 m. sausio–2010 m. spalio mėnesiais įskaitytinai dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pensijos dalį, t. y. 8 478,47 Lt.
Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę į nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, išmokėjimą.
STT pateikti duomenys (b. l. 16, 25–26) patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu 2010 m. sausio–spalio mėnesiais dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėta 8 478,47 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kurią pareiškėja ir prašo priteisti.
Pažymėtina, kad pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT.
Be to, pareiškėja prašo panaikinti STT 2013-04-10 sprendimo Nr. 4-01-2256 dalį, kuria atsisakyta išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, sumažintą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis bei pareiškėjai pateikta informacija apie mokėtą pensiją ginčo laikotarpiu. Šiuo atveju ginčijamame sprendime ne tik pareiškėjai pateikta jos prašoma informacija, bet STT atsisakė tenkinti jos prašymą ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Taigi, toks atsisakymas pareiškėjai sukėlė neigiamas teisines pasekmes.
LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad nors atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kadangi pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, tai yra pagrindas panaikinti ginčijamo STT sprendimo dalį, kuria atsisakyta jo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti STT po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti priteistą neišmokėtą valstybinės pensijos dalį negali būti laikytinas savarankišku reikalavimu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jis bus vykdomas ABTĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareiškėja teismo prašė priteisti jos patirtas kelionės išlaidas, t. y. už kelionę į Vilnių ir atgal 2013-07-09 ir 2014-05-21, 15 Lt už pažymą apie sveikatos būklę bei 30 Lt už DNB banko išduotą pažymą (b. l. 124). Šioms išlaidoms pagrįsti ji pateikė: 2013-07-09 UAB „Busturas“ autobuso bilietą 47 Lt (b. l. 60), UAB „Tolimojo keleivinio transporto“ autobuso bilietą 47 Lt sumai (b. l. 125), 2013-07-09 išrašą apie ligas iš ambulatorinės kortelės – 15 Lt (Kasos pajamų orderis, serija BPG Nr. 242 (b. l. 61), DNB banko 2013-04-18 vietinio lėšų pervedimo kvitą už DNB banko pažymą – 30 Lt (b. l. 62). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovių STT ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, priteistina 139 (47+47+15+30) Lt teismo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 44 str. 1d., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
Atnaujinti pareiškėjai B. B. terminą skundui paduoti.
Pareiškėjos B. B. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai B. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 8 478,47 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir 47 ct) dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos laikotarpiu 2010 m. sausio–spalio mėnesiais imtinai.
Panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2013-04-10 sprendimo Nr. 4-01-2256 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Priteisti pareiškėjai B. B. iš atsakovių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) lygiomis dalimis, t. y. po 69,50 Lt (šešiasdešimt devynis litus 50 ct).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.