- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-124-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr.1A-124-350/2009
2.4.6., 2.4.6.3.4.
2009 m. kovo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Č. ir nuteistojo D. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Nukentėjusios L. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai: priteista iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 60000 litų neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. apie 1³⁰ val. Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) vaivadijos (duomenys neskelbtini) valsčiaus, vairuodamas automobilį „Mercedes“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 161, 164 punktų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950) reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirsdamas ištisinę dvigubą ženklinimo liniją išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su šia kelio puse važiavusiu automobiliu „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. L., tuo padarydamas J. L. beveik visišką trauminę kairės blauzdos amputaciją su daugybiniais abiejų blauzdos kaulų lūžimais, raumens per visą blauzdos ilgį sutraiškymu ir sutraukymu, kairės pėdos pado paviršiaus žaizdą, kairės pusės pėdos kaulų lūžimą, mėlynes su odos nubrozdinimais abiejų kelių srityse su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, gilius plačius juostinius pilvo odos nubrozdinimus iš kairės, krūtinės ląstos kairėje pusėje su plačia dangos žaizda, platų susikaupimą juostinių ir linijinių odos nubrozdinimų ant peties ir kairiojo dilbio, su plačia dilbio žaizda, raumens sutraiškymu ir abiejų dilbio kaulo lūžimu, odos nubrozdinimą ir žaizdą ant kairės plaštakos viršaus su atviru III piršto pirštakaulio lūžimu, mėlynes ir odos nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, mėlynę ant dešinės rankos plaštakos viršaus, odos nubrozdinimus ant dešinio dilbio ir delno, daugybinius odos nubrozdinimus ir smulkias žaizdas ant veido paviršiaus, poodinius kraujo išsiliejimus galvos poodiniuose audiniuose, daugybinius šonkaulių lūžimus kairėje pusėje ir atskirų šonkaulių dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kraujo išsiliejimus po pleura, kraują pilvo ertmėje, plonųjų ir storųjų žarnų pasaitų sutraukymą, plonųjų žarnų sienelių suplyšimą, kraujo išsiliejimą dubens plėvės erdvėje, vidinių organų nukraujavimą, pakitimus po pagrindinės arterijos ir vainikinių kraujagyslių sutraiškymo, kepenų audinio pakitimus, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų J. L. mirė eismo įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB (duomenys neskelbtini) prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) pakeisti ir nukentėjusiajai L. L. teisingą šios žalos dydį priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, jog neturtinė žala pagrįstai priteista iš UAB (duomenys neskelbtini), tai skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, sumažinant priteistiną sumą iki 20000 litų. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš UAB (duomenys neskelbtini) 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neteisingai aiškino ir taikė civilinės materialinės teisės normas, reguliuojančias civilinę atsakomybę už žalą, padarytą eismo įvykio metu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikymą. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d. taisyklė nustato neturtinės žalos, padarytos kitoje ES valstybėje narėje įvykusio eismo įvykio metu atlyginimo mechanizmą, t.y. būtent tokiu atveju draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas maksimalias draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios sumos yra didesnės. Lenkijos Respublikos teisės aktai nustato bendrą išmokos dydį – 5000000 eurų vienam įvykiui, neišskiriant atskiros mažesnės ribos neturtinei žalai atlyginti. Kadangi nukentėjusiosios prašoma priteisti pinigų suma neviršija maksimalios draudikui nustatytos neturtinei žalai atlyginti ribos, tai prievolė pagal šį ieškinį atlyginti neturtinę ir turtinę žalą turi būti nustatyta draudikui. Ši, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo norma, tik nukreipia į Lenkijos Respublikos teisę dėl pačios išmokos dydžio žalai atlyginti, neprieštaraudama nei Civilinio kodekso nuostatoms, nei Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, nei Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ nuostatoms, todėl teismas privalėjo vadovautis šia įstatymo norma.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas priteisė nepagrįstai didelį – 60000 Lt – neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgdamas į UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, kas neigiamai atsilieptų įmonės veiklai bei jos konkurencingumui. Be to, pagal CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., UAB (duomenys neskelbtini) žalą atlyginti turės ne kaip žalą padaręs asmuo, o kaip už žalą atsakingas asmuo (CK 6.264 str. 1 d.) ir remiantis CK 6.280 str. 1 d. įtvirtinta bendrąja nuostata, DK 257 str. 4 d., UAB (duomenys neskelbtini) įgis regresinio reikalavimo teisę. Pagal DK 255 str. 2 p. darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad D. Č. kaltė gali būti vertinama kaip neatsargi, jo turtinė padėtis yra sunki, jis išlaiko šeimą, priteistos neturtinės žalos dydis, kurį darbdaviui nuteistasis privalės atlyginti regreso tvarka, yra aiškiai per didelis. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais atlygintinos žalos dydis turi būti nustatytas siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Todėl L. L. priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 20000 litų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką eismo įvykio bylose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Č. prašo apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendį pakeisti ir neturtinę žalą priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, jog teismas pagrįstai rėmėsi CK 1.43 str. 4 d., tačiau tinkamai neatsižvelgė į LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d. ir 14 str. 3 d. nuostatas, kuriomis remiantis neturtinė žala turėtų būti priteistina iš UAB (duomenys neskelbtini), nes automobilis „Mersedes“, kurį autoįvykio metu jis vairavo, priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, išduota žalioji kortelė, kuri galioja ir suteikia draudimo apsaugą Lenkijos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB (duomenys neskelbtini) prašo nuteistojo D. Č. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti 2008-12-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Atsiliepime nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendyje visiškai teisėtai konstatavo, kad byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė bei neturtinės žalos, išmokamos draudimo bendrovės, dydį reglamentuoja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šią nuostatą patvirtina CK 1.44 str., kuris nukreipia į 1971-05-04 Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Ši konvencija Lietuvoje įsigaliojo 2002-03-24, ir jos 4 str. numato, kad eismo įvykyje dalyvaujančioms transporto priemonėms taikoma transporto priemonių registravimo valstybės vidaus teisė, jei visos transporto priemonės yra registruotos toje pačioje valstybėje. Todėl remiantis išdėstytu, draudimo bendrovei prievolė, padengti didesnį nei įstatymo numatytą neturtinės žalos dydį, nekyla. Be to, pagal galiojusi įvykio metu LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą maksimalus numatytas neturtinės žalos, išmokamos draudiko, dydis buvo apribotas 500 eurų.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus nukentėjusioji L. L. prašo nuteistojo D. Č. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti 2008-12-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Atsiliepime nurodo, kad apeliantų teiginiai, jog už padarytą neturtinę žalą visoje apimtyje turi atsakyti draudikas, o ne UAB (duomenys neskelbtini) yra teisiškai nepagrįsti. Kaltu dėl autoįvykio, kurio neatsargūs veiksmai sukėlė jos sutuoktinio mirtį, pripažintas nuteistasis D. Č., ko pasėkoje atsirado neturtinė žala. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė yra sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str.). Byloje įrodyta, kad D. Č., vairuodamas transporto priemonę vykdė darbinę užduotį, t.y. vyko ne asmeniniais, o UAB (duomenys neskelbtini) pavedimu, su kuria yra sudaręs darbo sutartį. Atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 str. Remiantis nurodyta teisės norma akivaizdu, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas yra ne D. Č., bet UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakinga už žalos atlyginimą. Draudiko atsakomybė už žalą yra sutartinė, todėl atsiranda tik tokiais pagrindais, kokie yra sutartyje. UAB (duomenys neskelbtini), sudariusi sutartį su draudiku, regreso tvarka gali reikalauti atlyginti tokią priteistą žalos dalį, už kurią yra atsakinga draudimo įmonė. Pažymėtina, kad sutartis su draudiku apima tik dalį neturtinės žalos dydžio ( 500 eurų ribose), dėl ko už likusią neatlygintą žalą yra atsakingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog draudikas turi atsakyti už visą žalą pilnoje apimtyje ir mokėti žalos išmoką pagal valstybės, kurioje atsirado žala teisės aktuose nustatytas sumas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) teigimu pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai per didelį 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurį reikalauja mažinti atsižvelgiant į du aspektus: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei 2) įmonės sunkią finansinę padėtį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą bylose dėl neatsargaus nusikaltimo, kai žuvo žmogus, arba civilinėse bylose dėl nelaimingų atsitikimų darbe nustato analogišką arba dar didesnį neturtinės žalos dydį ir, kad už žalą atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijum nustatant žalos dydį. Atsižvelgiant į visas aplinkybes jos prašomas neturtinės žalos dydis jau buvo 20000 Lt sumažintas pirmos instancijos teismo, dėl ko nėra pagrindo jį mažinti antrą kartą, o priteistas žalos dydis atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas adv. R. Vaitekūnas, atstovas V. Č. bei prokuroras prašo skundus tenkinti, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. T. prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Nukentėjusiajai L. L. neturtinė žala atsirado dėl to, kad autoįvykio metu žuvo jos vyras J. L.. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad autoįvykio priežastimi buvo tai, jog nuteistasis D. Č., vairuodamas jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, UAB (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draustą automobilį, Lenkijos Respublikos teritorijoje pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taip pat apylinkės teismas visiškai teisingai nurodė, kad šioje byloje nustatant, kas - transporto priemonės savininkas ar draudikas - turi atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, viršijančią 500 eurų sumą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės normomis. Šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės neginčijamos.
Tačiau šioje byloje apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau tekste - Draudimo įstatymas) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog neturtinę žalą, viršijančią 500 eurų, turi atlyginti transporto priemonės, dėl kurios vairuotojo kaltės atsirado žala, savininkas, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini). Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 str. 4 p.).
2006 m. birželio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2006-07-19 iki 2007-07-18 apdraudė automobilio Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Sutinkamai su Draudimo įstatymo 10 str., įprastinė draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje.
Draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės.
Draudimo įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ yra išaiškinta šio įstatymo 2 str. 8 p.– tai Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė.
Tai reiškia, kad Draudimo įstatymo 11 str. 3 d. reglamentuoja draudimo išmokos dydį už žalą, padarytą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o 1 d. - išmokos dydį už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vadinasi, Draudimo įstatymas draudimo išmokos dydžio nustatymo pagrindą sieja išimtinai su teritorija, kurioje įvyko draudiminis įvykis ir tokio atlygintino žalos dydžio nustatymas visiškai nesietinas su nukentėjusiojo asmens gyvenamąja vieta, pilietybe ir pan.
Taigi, draudiko materialinės atsakomybės ribas dėl žalos, padarytos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutinkamai su Draudimo įstatymo nuostatomis, apsprendžia valstybės, kurios teritorijoje įvyko draudiminis įvykis atitinkamame įstatyme ir Draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numatytų draudimo sumų santykis ir draudikas yra įpareigotas sumokėti didesnįjį iš šiuose įstatymuose numatytų draudimo atlyginimą.
Draudiko atsakomybę už žalą, padarytą autoįvykio metu Lenkijos Respublikoje reglamentavo šios šalies 2003 m. gegužės 22 d. įstatymas „Dėl privalomojo draudimo, garantinio draudimo fondo ir Lenkijos transporto priemonių Draudikų biuro“ (toliau tekste- Lenkijos įstatymas). Lenkijos įstatymo 36 str. 1 d. nurodyta, kad garantuota draudimo suma asmens sužalojimo atveju negali būti mažesnė kaip 350000 eurų kiekvienam sužalotam asmeniui.
Lenkijos įstatymas neskirsto žalos asmeniui į turtinę ir neturtinę. Vadinasi, pagal šį įstatymą draudikas privalo atlyginti visą padarytą žalą - tiek turtinę, tiek ir neturtinę - asmeniui, nemažesnę kaip 350000 eurų už kiekvieną draudiminiame įvykyje sužalotą asmenį.
Taigi, Lenkijos įstatyme numatyta draudiko išmokėtina draudimo suma šiuo atveju yra didesnė, be to, ji panaikina draudėjo, o šioje byloje civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) deliktinę prievolę atlyginti 500 eurų viršijančią neturtinės žalos dalį.
Tokiu būdu, sutinkamai su Draudimo įstatymo 11 str. 3 d., nukentėjusiajai L. L. visą skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini).
Kadangi apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) savo skunde nurodė, kad nesutinka su L. L. priteistos neturtinės žalos dydžiu tik tuo atveju, jei šią žalą privalės atlyginti, todėl patenkinus nuteistojo bei UAB (duomenys neskelbtini) skundus dėl pareigos atlyginti žalą draudimo bendrovę, laikytina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos dydžio neskundžia. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek ir civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) savo atsiliepimuose prašydami apeliacinius skundus atmesti, išreiškė savo poziciją dėl priteistos žalos dydžio ir su juo sutiko.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, šiuo atveju dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
Priteisti nukentėjusiajai L. L. iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.