Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-01-10 · Byla Nr. PK-91-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
PK-91-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00096-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Advokatai
Mindaugas Skruibis, Vytautas Sirvydis
Kategorijos
  • 1.2.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Privataus kaltinimo byla Nr. PK-91-946/2017
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00096-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.2; 2.9.1; 2.9.6; 2.9.7.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant privataus kaltintojo A. A. atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

asmenims, privataus kaltintojo skundu kaltinamiems nusikalstamos veikos padarymu, R. D. ir A. M., jo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, taikinamajame posėdyje pagal privataus kaltintojo A. A. privataus kaltinimo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas privataus kaltintojo A. A. skundas, kuriuo jis privataus kaltinimo tvarka kaltina R. D. ir A. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūno R. D. kvietimą telefonu buvo atvykęs į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaunas. Dėl kokios priežasties buvo kviečiamas į policijos įstaigą, jam nebuvo žinoma. Policijos įstaigos antrame aukšte esančioje patalpose praleido nemažai laiko. Kartu su juo buvo vyriausieji tyrėjai R. D. ir A. M. Pokalbio metu pareigūnai jo klausinėjo apie jo pažįstamą A. A. Viso pokalbio metu nebuvo pildomi apklausos protokolai. Jam paklausus, kodėl taip yra, jie atsakė: „mes dabar tik kalbamės, po to surašysim“. Jam pasidomėjus, kokia yra jo procesinė padėtis, pareigūnai atsakė: „jų akimis, jis yra įtariamasis“. Jam paprašius pateikti įtarimą, pareigūnai atsakydavo: „palauk, pateiksim“. Viso pokalbio jam nebuvo įvardinta jo procesinė padėtis, nebuvo išaiškintos teisės, nebuvo sudaryta galimybė jomis pasinaudoti. Be to, viso pokalbio metu pareigūnai jį šmeižė, kaltino nebūtais dalykais, vagystėmis ir pan., visą laiką gąsdino, jog bus uždarytas į areštinę, jog jam ten bus „blogai“ ir greitai iš ten neišeis. Abu pareigūnai jį vis vadino įžeidžiančiai (tai „žuliku“, tai „nusikaltėliu“). Dėl pareigūnų gąsdinimo ir jų neteisėto elgesio viso bendravimo su jais metu juto įtampą, stresą, jam pynėsi kalba, jis buvo sumišęs ir sutrikęs, tuo labiau jog A. M. bendravo ypač nepagarbiai, šaukė ant jo, įvardijo jį „asilu‘ ar „avinu“ pareiškė, jog norėtų jam užvožti. 2015 m. gruodžio 9 d. dėl neteisėtų Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei skyriaus pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05847-15 su prašymu kreipėsi į šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorę J. B. Prokurorė J. B. 2015 m. gruodžio 31 d. jį informavo, kad dėl galimai pareigūnų padarytų pažeidimų pavesta aiškintis Kauno apskrities VPK. 2016 m. kovo 8 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus gavo 2016 m. kovo 2 d. raštą Nr. 20-S-35584 (1.16 K), kuriame buvo nurodyta, kad pagal jo prašymą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jame taip pat buvo nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausieji tyrėjai R. D. ir A. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05847-15 netinkamai vykdė procesinę veiklą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir pareigybės aprašymo reikalavimus. Dėl neteisėtų R. pareigūnų veiksmų jis juto įtampą bei stresą, jautėsi sumišęs ir sutrikęs. Šie negatyvūs pojūčiai nepraėjo ir po jo išvykimo iš policijos įstaigos. Jo emocinė būsena ir psichinė sveikata ilgainiui tik blogėjo. Jam tapo vis sunkiau susikoncentruoti, jį pradėjo kankinti miego sutrikimai, jautė nuolatinį energijos trūkumą. Jo psichinei sveikatai nuolatos blogėjant, 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10). Tyrėjų veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nurodytų asmenų veikoje yra visi būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Jo atžvilgiu jie tyčia atliko neteisėtus veiksmus, neabejotinai suprasdami jų pavojingumą ir sąmoningai leido atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytiems padariniams. Dėl jų tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata, ko pasiekoje jam buvo diagnozuotas susirgimas.

Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 5 d. taikinamojo posėdžio metu kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, A. M., atstovas advokatas Vytautas Sirvydis prašė atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi buvo atmestas skundas, kuriuo prašyta patraukti R. D. ir A. M. pagal BK 228 straipsnį. Privatus kaltintojas bando pradėti jau trečią baudžiamąjį procesą. Tai draudžia ir EŽTT praktika, ir nacionalinė Lietuvos teismų praktiką. Viena iš reikšmingiausiu bylų nacionalinėje teisėje šiuo atveju yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. birželio 14 d. sprendimas byloje 2K-19-693/2016, kurioje atskleista tai, jog konvencija garantuoja ne tik teisę nebūti antrą kartą nubaustam dėl to paties pažeidimo, kildinamo iš tų pačių faktų, bet ir būti pakartotinai persekiojamam. Šią teisę garantuoja konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis, kuriame pasakyta, kad asmuo negali būti persekiojamas. Jo ginamasis jau buvo persekiotas 2 kartus dėl to paties įvykio. Abiejų persekiojimų faktų aplinkybės yra absoliučiai tos pačios, esą buvo atlikti neteisėti veiksmai. Dėl to negalima pereiti į kitą proceso stadiją, nes procesas turi būti nutrauktas, kai tik paaiškėja, jog yra dvigubo persekiojimo požymiai. Dvigubo persekiojimo principas reiškia tai, kad jeigu nepavyko apkaltinti asmenį ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl tų pačių aplinkybių taikant vieną kvalifikaciją, negalima bandyti ir vėl reikšti kaltinimus tikintis, kad galimai kitą kartą pasiseks apkaltinti pasirinkus kitą kvalifikaciją.

Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, A. M. palaikė savo atstovo poziciją, nes dėl tų pačių veiksmų prieš juos jau buvo priimti sprendimai. Todėl prašo nutraukti šią baudžiamąją bylą, nes ji, kaip ir visos buvusios bylos yra dėl 2015 m. rugpjūčio 5 d. įvykio. Buvo skųsta per prokuratūrą drausmine tvarka, drausmine tvarka buvo išnagrinėta. Vėliau buvo skųsta prokuratūrai dėl BK 228 straipsnyje numatytos veikos. Kauno VPK imuniteto skyriuje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimas buvo apskųstas, tačiau paliktas galioti.

Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, R. D. palaikė A. M. atstovo advokato poziciją.

Šalies argumentai

Privatus kaltintojo A. A. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis nesutiko su prašymu nutraukti bylą. Nurodė, kad iš tikrųjų anksčiau buvo pateiktas skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 228 straipsnį. Buvo remiamasi tik atsakymais iš policijos įstaigos ir tuo, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Jo kliento nuomone buvo padaryti tokie pažeidimai, kurie pažeidė jo konstitucines teises. Buvo spręstas tik asmenų kaltės pagal BK 228 straipsnį klausimas. Priimtais sprendimais buvo konstatuota, kad tokia veika nebuvo padaryta. Kitos aplinkybės nebuvo tiriamos. Apie jokius sužalojimus nebuvo kalbama. Klausimas dėl susargdinimo ir sveikatos sutrikdymo mąsto nebuvo sprendžiamas ankstesnių procesų metu.

Motyvuojamoji dalis

Advokato V.Sirvydžio prašymas tenkintinas ir privataus kaltinimo bylos procesas nutrauktinas.

Kaip pagrįstai nurodė A. M. bei jo atstovas advokatas, dėl to paties įvykio jau yra priimtas galutinis ir neskundžiamas Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2015-08-05 įvykio pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas pažymi, kad minėta informacija, reikšminga sprendžiant, ar nėra pagrindo atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą, privataus kaltintojo ir jo atstovo nebuvo anksčiau pateikta skunde. Dėl šios priežasties nebuvo žinoma ir vertinama teismo, kai buvo priimta 2016-10-17 nutartis atsisakyti pradėti šį privataus kaltinimo bylos procesą. Šios aplinkybės, kaip matyti, buvo nutylėtos ir skundžiant minėtą nutartį, kurią Kauno apygardos teismas 2016-11-23 panaikino. Teismo vertinimu, toks privataus kaltintojo ir(ar) jo atstovo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar procesinėmis teisėmis yra naudojamasi sąžiningai ir nepiktnaudžiaujama.

Nors, kaip minėta, teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie anksčiau dėl to paties įvykio priimtus teismo procesinius sprendimus, tačiau patikrinus A. M. bei jo atstovo žodžiu pateiktą informaciją Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi byloje Nr. 1S-933-397/2016 buvo nutarta A. A. skundą atmesti.

Minėtoje nutartyje konstatuota, kad nurodyti pareigūnai (tyrėjai R. D. ir A. M.) netinkamai vykdė procesinę veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 45 ir 179 straipsnių nuostatas, nes pareiškėjui nebuvo išaiškintos ir neužtikrintos jo, kaip proceso dalyvio, teisės bei atlikta pareiškėjo apklausa nebuvo užfiksuota procesiniame dokumente, t. y. apklausos protokole. Taip pat nustatyta, kad pareigūnai padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo. Pareiškėjo pažeistos teisės buvo įvertintos, jų pagrindu pareigūnų veikla ištirta, atliktas tarnybinis patikrinimas ir jo rezultatas užfiksuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjo konstitucinės teisės buvo pažeistos, tačiau jų pažeidimo mąstas nebuvo didelis, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo apklaustas dėl reikšmingų aplinkybių tiriant nusikalstamas viekas, todėl vertintina, jog jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, o ne kaip įtariamasis. Kviečiamas į apklausą buvo žodžiu (skambinant telefonu). Nors tokio pobūdžio pokalbis su pareiškėju nebuvo užfiksuotas jokiame procesiniame dokumente, kaip to reikalauja įstatymas (BPK 179 str.) bei A. A. teisės apklausą atlikusių pareigūnų neišaiškintos, kaip to reikalauja BPK 45 straipsnis, pareiškėjo teisės nebuvo itin pažeistos, kad galėtų būti vertinamos kaip didelė žala. Nutartyje konstatuota, kad šios aplinkybės ir nusikaltimo sudėtis tinkamai buvo įvertinta tiek pačios tyrėjos, tiek prokuroro, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija, aiškinant teisės normas.

Iš tos pačios nutarties aprašomojoje dalyje išdėstytų nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl šio įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyr. tyrėja 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. A. prašymą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiųjų tyrėjų R. D. ir A. M. veikų pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05847-15 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu A. A. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyr. tyrėjos 2016 m. gegužės 5 d. nutarimas. Su šiuo prokuroro nutarimu pareiškėjas nesutiko ir apskundė jį Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi A. A. skundas buvo atmestas konstatuojant, kad prokuroras padarė teisingas išvadas su kuriomis sutiko ir skundą išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroro nutarimas buvo paliktas galioti.

Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus A. A. skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl šio įvykio taip pat buvo paliktas galioti. Taigi, minėtas įvykis jau yra teisiškai įvertintas galutine ir neskundžiama teismo nutartimi, kuria buvo pripažinta, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių yra iš viso nepadaryta. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, dar vienas procesas dėl to paties įvykio reikštų pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už tą pačią veiką ir iš naujo pareikštą kaltinimą dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių jau buvo priimti procesiniai sprendimai, kas yra draudžiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

Non bis in idem principas (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas) Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010).

Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

Šiame privataus kaltinimo procese privataus kaltinimo skundu A. M. ir R. D. inkriminuoti 2015-08-05 analogiški veiksmai jau buvo kartą teisiškai įvertinti, priimant atitinkamus sprendimus. Kokių nors naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant minėtus sprendimus dėl A. M. ir R. D. veiksmų, nei privatus kaltintojas, nei jo atstovas nepateikė. Dėl to negali būti pradedamas ir vykti naujas procesas antrą kartą dėl to paties asmens ir dėl tų pačių veiksmų, nesant naujų ar naujai paaiškėjusių faktų, nes asmuo būtų antrą kartą traukiamas atsakomybėn, o tą griežtai draudžia aukščiau aptartos baudžiamojo proceso įstatymo normos (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Kadangi nagrinėjamu atveju skundas jau buvo perduotas į taikinamąjį posėdį, į kurį sutaikinti buvo pašaukti nukentėjusysis, jo atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys, tai konstatuotina, kad privataus kaltinimo bylų procesas buvo pradėtas, tik dar byla neperduota į teisiamąjį posėdį. Todėl šioje proceso stadijoje nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą aplinkybę, jis turi būti nedelsiant nutrauktas (BPK 235 str. 1 d., 415 str. 1 d.), o ne atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, ką galima padaryti tik iki skundo perdavimo į taikinamąjį posėdį (BPK 413 str. 1 d.)..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, privataus kaltinimo bylos procesas nutrauktinas, nes yra nustatytas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 235 straipsnio 1 dalimis, 318 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 415 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nutraukti privataus kaltinimo procesą Nr. PK-91-946/2017 pagal pareiškėjo A. A. skundą, kaltinant R. D. ir A. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis